Tinginys yra tropinių miškų gyvūnas, žinomas dėl savo itin lėto gyvenimo būdo, kuris tapo jų savitumo ir net simboline ypatybe. Aut. Įpindama daug humoro ir vaizdinės medžiagos pasakotoja pateikė labai įdomių argumentų, dėl ko tinginiais turėtų domėtis kiekvienas.
Tinginių galima rasti daugelyje naujojo pasaulio atogrąžų miškų, nors kai kurie jų buvo atrasti ir pusiau lapuočių miškuose, subtropinėse žemumose ir pelkėse. Jie didžiąją gyvenimo dalį gyvena baldakime ir yra pajėgūs plaukikai.
Jie retai keliauja žeme. Jų galima rasti aukštyje nuo jūros lygio iki 2400 m. Nors jie nėra selektyvūs dėl pasirinktų apsigyventi medžių rūšių, jie linkę ieškoti medžių, kurių vainikai yra labai veikiami saulės spindulių.
Šie medžių gyventojai beveik visą savo laiką praleidžia kabodami aukštyn kojomis ant medžių šakų. Jų ilgi, lenkti kabantys nagai ir specialiai prisitaikę pėdų kaulai leidžia jiems saugiai kaboti ir judėti per šakas.
Vienas iš įdomiausių faktų apie tinginius yra jų itin lėtas judėjimo tempas. Jų metabolizmas yra labai lėtas, todėl jie juda vos kelis metrus per dieną.
Tinginiai daugiausia maitinas lapais, vaisiais ir žolėmis, nors dviejų pirštų tinginiai kartais taip pat minta vabzdžiais ir mažais gyvūnais. Nepaisant to, kad didžiąją dalį savo laiko tinginiai praleidžia medžiuose, jie yra puikūs plaukikai.
Staiga įkritus į vandenį, jie gali ilgai plaukti ir taip dažnai išvengia grėsmių. Tinginiai taip pat yra unikalūs dėl savo ekosistemos: jų lėto metabolizmo ir mažai maitinimosi poreikio, jų kailis yra gyvas mini ekosistema.
Kailiuose auga specialios dumblės, kurios suteikia kailiui žalsvą atspalvį ir padeda maskuojantis miško tankmėse. Tinginiai yra ilgalaikių evoliucinių procesų rezultatas, kurie leido jiems prisitaikyti ir išgyventi ypatingomis sąlygomis.
Galiausiai, tinginiai yra socialūs ir dažnai gyvena arti kitų tinginių, tačiau kiekvienas turi savo asmeninę erdvę ir teritoriją. Jų gyvenimo ciklas atspindi gamtos pusiausvyrą ir iššūkius, su kuriais susiduria išlikdami lėtame, bet nuolatiniame gyvenimo būdo ritme.
Įdomūs faktai apie tinginius:
- Tinginiai turi itin lėtą medžiagų apykaitą
- Tinginio kailyje yra grybų ir dumblių
- Jų kailis - vabzdžių namai
- Laukiniai tinginiai nemiega tiek daug, kaip manėte
- Ilgainiui tinginiai stipriai pasikeitė
- Tinginiai moka plaukti
- Išskirtinė anatomija jiems leidžia kabėti žemyn galva
- Tinginių meilė palikuonims nėra tokia jau didelė
Šis faktas yra pakankamai akivaizdus, tačiau retas žino, kokio lėtumo yra tinginių medžiagų apykaita. Pavyzdžiui, žmogui reikia nuo 12 iki 48 valandų, kad suvalgytų, suvirškintų ir pašalintų iš savo organizmo maistą. Tuo metu tinginys vos vieną medžio lapą virškina įspūdingas 30 dienų.
Jie retai išlipa iš medžių ir tai daro tik kai nori išsituštinti. Bet net ir šį procesą jie gali kontroliuoti ir nulipa nuo medžio tik kartą per savaitę. Be to, tuštinimosi proceso metu jie netenka net iki trečdalio savo kūno masės.
Tinginiai juda nepaprastai lėtai, vos 3 metrų per minutę greičiu, todėl realiai jie negali apsiginti nuo grobuonių (erelių, jaguarų, gyvačių ir kt.). Šie gyvūnai tikisi, kad plėšrūnai jų paprasčiausiai nepastebės.
Tinginių kailis turi du sluoksnius: vidinį sluoksnį, kuris yra arčiausiai tinginio odos ir yra trumpas, tankus bei suteikia reikalingos šilumos, bei išorinis sluoksnis, kuriame yra tarpų, kuriuose auga grybai ir dumbliai.
Dumbliai suteikia tinginio kailiui žalsvą atspalvį, kuris veikia kaip efektyvi maskuotė medžiuose.
Nors kai kurie vabzdžiai minta pačiais tinginiais, kitos vabzdžių rūšys gyvena jų kailyje ir minta jau minėtais grybais bei dumbliais. Štai vieno tinginio kailyje buvo rasta ir suskaičiuota 980 vabalų.
Penkios drugių rūšys gyvena tinginio kailyje ir laukia, kol šis išsituštins. Kai šis atlieka gamtinius reikalus, drugiai padeda kiaušinėlius tinginio išmatose. Lerva lieka išmatose tol, kol užauga ir persikelia ant tinginio kailio. Kai drugys miršta, jis suyra kailyje ir „pamaitina“ grybus bei dumblius.
Tyrinėdami sugautus tinginius mokslininkai nustatė, kad jie miega apie 15-18 valandų per parą. 2008-aisiais paskelbtas tyrimas, kurio metu buvo tiriamas šių gyvūnų smegenų aktyvumas. Tyrimo metu buvo išsiaiškinta, kad laukiniai tinginiai miega vidutiniškai apie 9-10 valandų per parą.
Nors tikroji šio skirtumo priežastis dar neišaiškinta, manoma, kad tinginiai ilgiau miega, nes nejaučia pavojaus. Tiesa, tam įtakos gali turėti ir mityba bei kiti faktoriai.
Visi tinginiai gyvena medžiuose, o jų dydis siekia apie 50-60 centimetrų. Tačiau senovėje tinginiai gyveno ant žemės, o kai kurios rūšys užaugdavo iki 6 metrų aukščio ir 5 tonų svorio! Panašiai, kaip Afrikos dramblys.
Šie tinginiai pasirodė prieš 35 milijonus metų, o išnyko prieš maždaug 10 tūkst. metų, kuomet Amerikoje paplito žmonės.
Tinginiai iš medžio išlipa tik, kaip jau minėta, išsituštinti, arba paplaukioti. Lietinguoju sezonu tinginiai dažnai iš medžio šoka tiesiai į vandenį ir plaukia iki kito medžio. Jie sugeba plaukti net iki 3 kartų greičiau nei judėti žeme.
Jų itin lėta medžiagų apykaitos sistema leidžia sulėtinti širdies plakimą net 3 kartus, taigi gyvūnai gali išbūti po vandeniu nekvėpavę net iki 40 minučių.
Tiesą pasakius, tinginiai beveik nuolat kabo ant medžių žemyn galva. Tokioje būsenoje jie sugeba valgyti, poruotis ar netgi gimdyti!
Mokslininkai išsiaiškino, kad jų organai kabo jų pilvuose, todėl visiškai neslegia diafragmos, priešingai nei kitų sutvėrimų. Jeigu būtų kitaip, jie tiesiog negalėtų kaboti žemyn galva, nes toks kabojimas reikalautų pernelyg daug energijos - daug daugiau nei gali suteikti jų medžiagų apykaitos sistema.
Dauguma tėvų gyvūnų pasaulyje padaro viską, kad apgintų savo jauniklius. Tinginių motinoms rūpi jų jaunikliai, tačiau tik iš dalies.
Pirmus 3-8 savo gyvenimo mėnesius tinginio jauniklis kabo ant savo motinos. Tokiu būdu motina gali apsaugoti jauniklį savo grėsmingai atrodančiais nagais bei šnypštimu.
Tačiau šis atsidavimas jaunikliui baigiasi, jeigu šis nukrenta. Tinginiai yra pakankamai tvirti gyvūnai, todėl paprastas kritimas jų neužmuš.
Tačiau motina retai nusileidžia ant žemės pasiimti iškritusio jauniklio. Matyt, ji supranta, kad gali nespėti nusileisti iš medžio ir saugiai pasiimti savo jauniklį, kol neužpuolė grobuonis, todėl net nesivargina to daryti.
Laimei, kartais iškritusius jauniklius randa žmonės, kol jų dar nebūna spėję suėsti grobuonys.
Lietuvos zoologijos sodo egzotariumo džiunglėse - įkurtuvių nuotaikos. Nuo šiol kauniečiai ir miesto svečiai gali susipažinti su egzotiškosios Pietų Amerikos džiunglių gyventoju - dvipirščiu tinginiu Diegu. „Dvipirštis tinginys Lietuvos zoologijos sodo ekspoziciją papildo pirmą kartą istorijoje. Šiuo metu gyvūnas, atkeliavęs iš Vokietijos, yra kiek daugiau nei vienerių metų. Didžiausia grėsmė šiems gyvūnams yra natūralios buveinės naikinimas kertant miškus. Taip pat žmonės dvipirščius tinginius medžioja dėl kailio, mėsos ir nagų.
Dvipirščiai tinginiai miegojimo trukme prilygsta liūtams. Šie gyvūnai miegodami praleidžia 15-20 valandų per parą ir dažniausiai pabunda naktį, kad galėtų maitintis. Didžiąją dalį laiko praleidžia kabėdami aukštyn kojomis medžiuose ir naudojasi savo ilgais nagais, kad įsikibtų į medžių šakas. Tinginių racioną daugiausiai sudaro uogos, lapai, mažos šakelės, vaisiai ir kita augmenija, papildyta smulkiais grobiais, pavyzdžiui, vabzdžiais. Dvipirštis tinginys yra neįprastai lėtas gyvūnas.
Sausuma jis juda vos 2 m/min. greičiu, laipiodamas šakomis gali pasiekti 3 m/min. greitį. Nors sausuma juda lėtai, tačiau jie yra labai patyrę plaukikai ir plaukdami vandenyje gali lengviau pabėgti nuo priešų, greičiau pasiekti maisto šaltinius bei migruoti į kitas buveines.