Poilsio laikas apibrėžiamas kaip laisvas nuo darbo laikas, ir tokio laiko reikalavimai reglamentuoti Darbo kodekso 122 straipsnyje. Maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimų laikytis būtina, o to nepaisant pažeidžiami įstatymai.
Kasdienis Poilsis Tarp Darbo Dienų
Pirmiausia žinotina, kas kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali būti trumpesnė kaip 11 val. iš eilės, o per septynių paeiliui einančių dienų laikotarpį darbuotojui turi būti suteiktas bent 35 val. nepertraukiamojo poilsio laikas.
Jeigu darbuotojo darbo dienos (pamainos) trukmė yra daugiau kaip 12 val., bet ne daugiau kaip 24 val., nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) laikas negali būti mažesnis negu 24 val. Jeigu budėjimas trunka 24 val., poilsio laikas trunka ne mažiau kaip 24 val.
Pietų Pertrauka
VDI kancleris Šarūnas Orlavičius pabrėžia, kad kiekvienam darbuotojui turi būti suteikta pietų pertrauka ne vėliau kaip po 5 val. darbo ir jos trukmė negali būti trumpesnė negu 30 min. ir ne ilgesnė kaip 2 val., nebent šalys susitaria dėl suskaidytos darbo dienos laiko režimo. Pertraukų trukmę, jų pradžią, pabaigą ir kitas sąlygas nustato darbo teisės normos ir darbo dienos (pamainų) grafikai.
Pertraukų trukmę, jų pradžią, pabaigą ir kitas sąlygas nustato darbo teisės normos ir darbo dienos (pamainų) grafikai. Kiekvienam darbuotojui turi būti suteikta pietų pertrauka ne vėliau kaip po 5 val. darbo ir jos trukmė negali būti trumpesnė negu 30 min. ir ne ilgesnė kaip 2 val., nebent šalys susitaria dėl suskaidytos darbo dienos laiko režimo.
Darbo teisės advokatė Evelina Kiznė savo paskyroje instagrame primena svarbiausius dalykus, kuriuos turėtų žinoti kiekvienas darbuotojas ir darbdavys bei jų laikytis. Pietų pertraukos laikas Lietuvoje paprastai darbuotojai pietauja 12-14 valandomis. Pasak specialistės, taip yra todėl, kad pagal galiojančius darbo teisės aktus pietų pertrauka darbuotojui turi būti suteikta ne vėliau kaip po 5 darbo valandų.
Kadangi didžioji dalis darbuotojų Lietuvoje darbo dieną pradeda 8-9 val., natūralu, kad ir pietų pertrauka jiems „ateina“ panašiu laiku. Pietų pertrauka paprastai yra skirta darbuotojo poilsiui ir maistui. Tiesa, darbdavys neturi teisės drausti, ją išnaudoti kitiems darbuotojui svarbiems tikslams.
Specialiosios Pertraukos
Be to, per darbo dieną (pamainą) darbuotojui suteikiamos fiziologinės pertraukos pagal darbuotojo poreikį ir specialios pertraukos.
Specialiosios pertraukos suteikiamos dirbant lauke, kai aplinkos temperatūra žemesnė kaip -10 ℃ arba aukštesnė kaip +28 ℃, arba nešildomose patalpose, kai aplinkos temperatūra žemesnė kaip +4 ℃, ir ne rečiau kaip kas 1,5 valandos.
Tokios pertraukos suteikiamos privalomai ir dirbant profesinės rizikos sąlygomis, taip pat dirbant sunkų fizinį ar didelės protinės įtampos reikalaujantį darbą, arba jeigu pagal profesinės rizikos vertinimo, atlikto vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro patvirtintais Profesinės rizikos vertinimo bendraisiais nuostatais, rezultatus darbuotoją veikia bent vienas profesinės rizikos veiksnys, kurio dydis viršija nustatytąjį darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose, ir dėl to profesinė rizika įvertinta kaip toleruotina. Specialiosios pertraukos šiuo pagrindu turi būti suteikiamos atsižvelgiant į profesinės rizikos vertinimo dokumentuose nustatytos profesinės rizikos dydį ir pobūdį, bet ne rečiau kaip kas 1,5 valandos.
Š. Orlavičius akcentuoja ir minimalių specialiųjų pertraukų trukmę per 8 valandų darbo dieną (pamainą) - tokių pertraukų trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 40 minučių. Jei darbo dienos (pamainos) trukmė kita, specialiųjų pertraukų trukmė turi būti proporcinga darbo laikui. Tiesa, Vyriausybė gali numatyti skirtingus darbo ir poilsio laiko ypatumus skirtinguose ekonominės veiklos sektoriuose.
Akcentuotina ir minimalių specialiųjų pertraukų trukmę per 8 valandų darbo dieną (pamainą) - tokių pertraukų trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 40 minučių. Jei darbo dienos (pamainos) trukmė kita, specialiųjų pertraukų trukmė turi būti proporcinga darbo laikui.
Papildomos Garantijos
Be to, pažymi kancleris, Darbo kodekse numatytos ir papildomos su darbo ir poilsio laiku susijusios garantijos, pavyzdžiui, papildomos poilsio dienos auginantiems vaikus ar nemokamas laisvas laikas darbuotojo asmeniniams poreikiams tenkinti ir pan.
Darbuotojų Piktnaudžiavimas Teisėmis
Ne paslaptis, jog darbuotojų produktyvumą darbe lemia tinkamas poilsis ne tik po darbo valandų, tačiau ir darbo metu. Dirbant sunkų fizinį ar didelės protinės įtampos reikalaujantį darbą visuomet svarbu rasti laiko reguliariam, bent kelias minutes trunkančiam atokvėpiui. Vis dėlto pastaruoju kai kurie piktnaudžiauja.
Šių pertraukų kontekste dažnai kyla ir piktnaudžiavimo atvejų. Verta pabrėžti, jog siekiant atskirti darbuotojo piktnaudžiavimą teisėmis nuo paprasčiausio pasinaudojimo poilsio laiku svarbu išmanyti ir darbo teisės nuostatas, ir lokalinius organizacijos aktus. Antai organizuodamas darbo procesus pertraukų kiekį bei trukmę konkrečiau gali nustatyti darbdavys.
Vis dėlto darbuotojui nepaisant jokių taisyklių ir nesąžiningai elgiantis poilsio darbo metu kontekste nukenčia ne tik kolegos, kurie paiso reikalavimų, tačiau ir įmonės veiklos procesai, o kartais net darbdavio reputacija. Be svarios priežasties savavališkai prailginamos pertraukos darbo metu gali tapti darbuotojo piktnaudžiavimo teisėmis prielaida.
Darbo Laiko Koregavimas
Kaip informuoja VDI, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (DK) nuostatomis, pavaldžių darbuotojų darbą organizuoja darbdavys, nustatantis darbuotojams vieną kodekse įtvirtintų darbo laiko režimo rūšių. Vis dėlto, yra atvejų, atkreipia dėmesį VDI, kai darbuotojai gali prašyti darbo laiką koreguoti ir darbdavys privalo tokį prašymą tenkinti.
Nustačius lankstų darbo grafiką - visoms ar tik kelioms darbo savaitės dienoms - darbo dienos ar pamainos pradžią ir / ar pabaigą nustato pats darbuotojas. Su darbdavio sutikimu neišdirbtos nefiksuotos darbo dienos ar pamainos valandos gali būti perkeltos į kitą darbo dieną, nepažeidžiant maksimalaus darbo laiko ir minimalaus poilsio laiko reikalavimų.
Jei vis dėlto nustatytas kitoks nei minėti darbo laiko režimas, darbo pradžią ir pabaigą nustato darbdavys. Tokiu atveju darbuotojas turi dirbti būtent nurodytomis valandomis ir negali vienašališkai jų keisti, pavyzdžiui, pradėti dirbti anksčiau ir atitinkamai anksčiau baigti.
Vis dėlto, net ir tokiu atveju, akcentuoja VDI, atskiroms darbuotojų kategorijoms numatytos papildomos garantijos. Pietų pertrauka turi būti suteikta ne vėliau kaip po 5 valandų darbo, jos trukmė negali būti mažesnė nei 30 minučių bei ilgesnė nei 2 valandos. Per pietų pertrauką laiką darbuotojas skirsto savo nuožiūra ir per pietų pertrauką nedirba.
Pietų pertrauka gali būti nesuteikiama tik tada, kai dėl gamybos sąlygų negalima daryti pertraukos. Jei dėl kokių nors asmeninių priežasčių darbuotojui iškyla poreikis darbą pradėti vėliau ar baigti anksčiau, su darbdavio sutikimu darbuotojui gali būti suteikiamas nemokamas laisvas laikas. Taip pat, nurodo VDI, yra galimybė sutarti dėl darbo laiko perkėlimo į kitą darbo dieną.
Pietavimas Darbo Vietoje
Pietų pertraukos laiką (pradžią ir pabaigą), atsižvelgdamas į reikalavimus, vidaus tvarkoje nustato darbdavys. Vis dėlto darbuotojas su tiesioginiu vadovu gali susitarti dėl abiem pusėm priimtiniausio varianto.
Kai nėra galimybės suteikti darbuotojui pietų pertraukos dėl jo darbo pobūdžio, pvz., budėtojams, vaikų auklėms ir panašių profesijų atstovams, darbdavys turi suteikti galimybę darbuotojui pavalgyti darbo vietoje ir darbo laiku. Tokiu atveju pietų pertrauka įskaičiuojama į darbo laiką ir už ją mokamas atlyginimas.
Atlyginimas nemokamas Kaip jau minėta, darbuotojas pietų pertrauką gali išnaudoti savo nuožiūra ir gali palikti darbo vietą, jei to nori. Darbdavys negali kontroliuoti, ką darbuotojas veikia pietų pertraukos metu. Reikėtų prisiminti, kad pietų pertraukos laikas neįskaičiuojamas į darbo laiką ir už jį nėra mokamas atlyginimas.