Sparčiai keičiantis reikalavimams, vartotojų lūkesčiams, technologijoms, esamos transporto sistemos ir sprendimai nebetenkina poreikių ir turi būti ieškoma naujų sprendimų.
Dėl augančio privačių lengvųjų automobilių skaičiaus pasaulis, ypač miestuose, susiduria su didelėmis problemomis - kamščiais, eismo įvykiais, oro tarša. Tai patvirtina ir Glazgo konferencijos išvados.
Pagrindinis tikslas turėtų būti ne automobilis, o pasiekiamumas taško B iš taško A. Tas pokytis 2020 - 2030 metais, į kurį keliausime, kaip daugelis ekspertų sako, bus didžiausias pokytis per 50 metų.
Šį pokytį lems, pirmiausia, netaršios transporto priemonės, atsisakymas nebūtinų privačių automobilių, įpročio privažiuoti iki durų, išaugs kelionės greitaisiais traukiniais, bus taikomas automatizuotas judumas. 2050 metais eismas turės būti netaršus.
Diskusija dėl nemokamo mokinių vežimo
Šiandien mes turime diskusiją ne apie visą nemokamą viešąjį transportą, o apie tai, ar mokinių vežimas viešuoju transportu galėtų būti nemokamas. Ar turėtų, ar galėtų mokiniai važiuoti nemokamai, apie tai šiandien čia ir vyksta diskusija, kurią kviečiu tęsti, visiems kartu pasiekti susitarimą ir kartu su įstatymo pataisų siūlymais keliauti į Susisiekimo ministeriją.
Bet kuriuo atveju tai prisidės prie tų tikslų, apie kuriuos kalbėjau pranešimo pradžioje, - apie nemokamą mokinių vežimą savo požiūriu dalinosi pranešimo autorius. - Tokie sprendimai bus svarbūs, kadangi mes auginsime naują kartą su naujais įpročiais, naujais įgūdžiais, su požiūriu, kad viešasis transportas yra pagrindinė transporto rūšis.
Argumentai už ir prieš
Pasak Šiaulių Didždvario gimnazijos mokytojo Pauliaus Baranausko, mokiniai ir jų tėveliai sutaupytų, jeigu mokiniams viešasis transportas būtų nemokamas, tačiau mokiniai nelabai važinėja viešuoju transportu, jie turi savas alternatyvas, todėl kažin ar tokia diskusija turi gilesnę prasmę.
Šeimoje dažnai būna ir ne vienas vaikas, - apie toliau nuo mokyklų gyvenančių vaikų galimybes pasiekti mokyklas, neformaliojo ugdymo įstaigas kalbėjo Šiaulių Gegužių progimnazijos mokytoja Ieva Rafael.
Nemokamas mokinių vežimas pratintų vaikus pačius važinėti, kad jų nereikėtų vežioti tėvams, pratintų naudotis viešuoju transportu, palengvintų galimybes jiems lankyti įvairius būrelius.
Sumažėtų ir oro tarša, nes dabar rytais prie mokyklų kiek privažiuoja automobilių. Visos transporto lengvatos mokiniams turėtų būti įrašytos į Transporto lengvatų įstatymą.
Vaikai sutaupytų, nereikėtų tiek vargti tėvams vežiojant vaikus, vaikai lengviau galėtų dalyvauti įvairių būrelių veiklose.
Mokinių nuomonės
Šiaulių Gegužių progimnazijos mokinės Beatos Gineitytės nuomone, jeigu vaikai dažniau važinėtų miesto autobusais, jie taptų savarankiškesni, nes kai kurie vaikai yra pripratę, kad visur, kur tik reikia, juos nuveža ir parveža tėvai.
Jos teigimu, taip vaikai labiau išmoktų orientuotis mieste, tėvams nereikėtų taip dažnai vežioti vaikų į mokyklą, į būrelius, nes kartais jie to padaryti tiesiog negali, mieste mažėtų transporto spūstys.
Jeigu važiuoti reikia į įvairias vietas ir pusė tų dienpinigių išleidžiama autobusams, tai kaip reikia išgyventi su likusia suma?
Ar už tokią sumą gali pavalgyti? O dar reikia parvažiuoti į namus, būna ir kitų išlaidų, - taip nemokamo viešojo transporto poreikį mokiniams argumentavo Algita Armalaitė, Šiaulių Didždvario gimnazijos mokinė.
Mokiniams, kaip ir visiems, pinigai ant medžių neauga. Mes, mokiniai, jau nuo mažens turime žinoti, kaip elgtis su savo pinigais.
Nemokamas transportas būtų viena iš gerų mokinių skatinimo formų, skatintų nesėdėti namuose prie kompiuterių, ypač dabar, pandemijos laikotarpiu, skatintų daugiau susitikti su draugais, vykti kur nors.
Apklausa dėl viešojo transporto Šiauliuose
Goda Samalionytė, Lietuvos moksleivių sąjungos Šiaulių mokinių savivaldų informavimo centro pirmininkė, papasakojo apie tai, jog Lietuvos moksleivių sąjungos Šiaulių mokinių savivaldų informavimo centras atliko apklausą dėl viešojo transporto Šiauliuose.
Apklausos anketą užpildė 571 moksleivis iš 25 mokyklų.
Buvo išsakytas pagrindinis moksleivių siūlymas, kuriam dauguma pritarė, kad nemokamas viešasis transportas moksleiviams galėtų būti darbo dienomis, kuomet jo naudojimosi tikslas būtų nuvykti į mokyklą ir grįžti namo, dalyvauti įvairiose popamokinėse veikose, o už važiavimus savaitgaliais moksleiviai turėtų susimokėti.
Šio siūlymo esmė - moksleiviai nemokamai viešuoju transportu turėtų naudotis švietimo ir kultūros tikslais.
Ketvirtas klausiamas buvo apie tai, ar moksleiviai, gyvenantys priemiestyje, turi galimybę bet kuriuo metu važiuoti namo autobusu. Į šį klausimą atsakė 281 moksleivis. 42 % apklaustųjų atsakė „taip“, 58 % - atsakė „ne“.
Paskutinis anketos punktas, Godos teigimu, buvo gan populiarus - tai pasiūlymai iš moksleivių. Tai galimybė pasipildyti pažymėjimą parduotuvėse „Iki“, „Maxima“, „Norfa“ ir kitose; dažnesnis priemiestinių autobusų važiavimas; nemokamas važiavimas viešuoju transportu; priemiestinių autobusų tvarkaraščių sudarymas taip, kad pirmieji autobusai Šiaulių mieste važiuotų prieš pirmąją pamoką, kuri prasideda 8 val.; dažnesnis 4 autobuso važiavimas į Rėkyvą.
Apklausos rezultatai
| Klausimas | Atsakymas "Taip" (%) | Atsakymas "Ne" (%) |
|---|---|---|
| Ar moksleiviai, gyvenantys priemiestyje, turi galimybę bet kuriuo metu važiuoti namo autobusu? | 42 | 58 |
Savivaldybės pozicija
Mero pavaduotojo nuomone, nemokamo nieko nebūna - jeigu kuo nors nemokamai naudojamės, kažkas už tai sumokėjo, o mokinių nemokamo vežimo miesto viešuoju transportu atveju tai yra viešieji pinigai, savivaldos pinigai, ir jie nėra begaliniai.
Ir man, galbūt, kažko norisi nemokamai, bet pasveri viską, - abejones dėl nemokamo mokinių vežimo miesto viešuoju transportu motyvavo vienas iš Šiaulių miesto savivaldybės vadovų.