Markučiai - Vilniaus miesto dalis, esanti į pietryčius nuo miesto centro. Kalvota vietovė istoriniuose šaltiniuose minima nuo XIV a. Tada ji priklausė didiesiems Lietuvos kunigaikščiams, o prie Vilniaus prijungta XX a. 1-ajame dešimtmetyje.
Markučių Rajono Apžvalga
„Markučiai yra įsikūrę vos už dviejų kilometrų nuo Katedros, tačiau ši vietovė vilniečių beveik neatrasta, nors XIX a. istorikai ją lygino su Šveicarija.
Ši vietovė šiuo metu gana sparčiai keičiasi, bet dar išlaikė savitą XIX-XX a. pradžios atmosferą. Čia išlikę nemažai medinės architektūros, tiek vienaaukščių, tiek dviaukščių medinių namų. Jei jau atklysite į Markučius, pasigrožėkite architektūra ir gatvių grindiniu, menančiu XIX a. pabaigą ir XX a. pradžią, nepraleiskite progos apsilankyti ir prie Subačiaus gatvėje esančio alaus daryklos pastato fragmentų. Tai, pasak gido, vertingas architektūros paminklas, saugomas valstybės. Dalis mūrų siekia net XVIII a.
Du kilometrai nuo Katedros pėsčiomis ir atsiduriate kaimą primenančioje vietovėje, kuri geriau vilniečiams žinoma tik dėl čia įsikūrusio A. Puškino literatūros muziejaus. Šis rajonas sparčiai keičiasi, todėl tie, kam prie širdies siauros gatvelės su vandens kolonėlėmis, turėtų pasivaikščioti būtent čia, kur žydint medžiams dar gražiau.
Dvarai, sodai ir parkai vos už kelių minučių pėsčiomis nuo Vilniaus rotušės - būtent taip prieš porą šimtų metų atrodė pietinė Senamiesčio dalis - dabartinė Rasų kolonija ir kaimyninės teritorijos.
Infrastruktūros Iššūkiai ir Problemos
Lipant į tokį Markučiuose esantį kalną darosi sunku atgauti kvapą. Ką jau kalbėti apie senyvo amžiaus žmones, kurie šiuo kalnu į savo namus turi kopti kiekvieną dieną.
Dar sunkiau ten pravažiuoti automobiliais, mat kelias duobėtas, nelygus, o iškritus krituliams jisai tampa išvis nepravažiuojamas. Markučių gyventojai neapsikenčia ir sako, kad niekas nesikeičia jau metai iš metų: „Šimtą metų nieks nieko, jokios reakcijos. Kaip buvo sugriuvęs, taip. Palopo kažkaip taip ir gyvenam.“
„Niekas neremontuoja šito kelio. Toks visą gyvenimą. Aš čia 60 metų gyvenu. Mašinas daužom tik, ką daryt.“ „Su paprastesne mašinyte, taip, yra bėdų, ypač ten į viršų sudėtinga užkilt.“
Susisiekimo Sunkumai ir Pavojai
Dar sunkiau tiems, kurie automobilių išvis neturi, mat kelionė namo gali pasibaigti ir dar liūdniau: „Kažkada mačiau močiutę kruvinu veidu, nes paslydo, nukrito. Nėra jokių laiptelių, jokių.“
Visgi, pasak gyventojų, toks kelias nėra tik nepatogus - gyventi tokioje vietoje pavojinga, mat prireikus pagalbos tarnybos gali ir neprivažiuoti. Socialiniuose tinkluose gyventojai net sukūrė vaizdo įrašą, kuriame tiesiogiai kreipiasi į sostinės merą Valdą Benkunską ir šmaikščiai pasakoja apie problemas: „Benkunskas švilpia per miestą linksmai, duobėtos gatvės, kaip karo laukai.“
Markučių gyventojai su tokios duobėtos gatvės problema bando tvarkytis patys, kaip išmano, bet, kaip patys sako, tenka nemenkai vargti:
Gyventojai pasakoja, kad problemos niekas nesprendžia dar nuo sovietmečio: „Ten dar vienas užvažiavimas yra statesnis, tai jis formaliai yra asfaltuotas. Nuo tarybinių laikų turbūt išvertė asfaltą į griovį ir parašė, kad užasfaltavo, nes ten labai statu. Tai formaliai jis yra asfaltuotas, bet iš tikrųjų gruntas.“
Praradę viltį sulaukti valdžios pagalbos, gyventojai sako, kad problemą spręsti bandė ir savomis lėšomis, visgi tai - tik laikina priemonė: „Susimetėm čia to drožlių asfalto. Nes nežinai paskui, kad baudų negaut. Nes jeigu savo inicijuot, čia pradėt kažką daryti, tai dar ir kaltas liksi.“
Savivaldybės Pozicija
Savivaldybė sako, kad problemą žino, tačiau tikina, kad jokio sprendimo nėra ir būti negali. „Ten yra labai status nuolydis ir išasfaltavus atsirastų problema tiek su lietaus vandeniu, nes jis ten nėra tvarkomas ir surenkamas, ir dėl slidumo to pačio - tiek šlapiu metu, tiek žiemos metu“, - aiškino savivaldybė atstovas Arūnas Visockas.
Savivaldybės atstovas sako, kad gatvė jau buvo tvarkyta, todėl gyventojų skundai, kad savivaldybė prieš problemą užsimerkia, neva yra nepagrįsti. „Praeitais metais buvo tvarkoma ir žvyro danga. Tai tikrai savivaldybė prižiūri. Jeigu yra poreikis, visą laiką, po didelių liūčių atvažiuojam ir taip pat sutvarkom“, - tikino A. Visockas.
Žiemą ši gatvė jau yra dažniau ir gausiau barstoma smėliu, tačiau remonto darbų savivaldybė nenumato jokių. Nors Žibuoklių gatvė nėra ilga, tačiau ji vingiuoja per kalną ir nėra asfaltuota, tad automobiliai gilias duobes išdaužo nuolat.
Ištikus nelaimei pagalbos tarnyboms sudėtinga privažiuoti. Tačiau savivaldybė atkerta, kad jokių problemos sprendimų nėra ir jokie tvarkymo darbai nenumatyti. Daugiau apie tai - TV3 žinių reportaže.
Kultūros Paveldas ir A. Mickevičius
„Verta aplankyti Markučių gatvę su medine architektūra, o nuo kalvos, kur yra moters skulptūra, atsiveria puikus vaizdas. Markučių parke - smaragdiniai ežerėliai, vienas gražiausių Vilniuje medinių dvarelių, kuris mažai pakitęs nuo XIX a. vidurio, turi autentišką interjerą“, - sako A. Du kilometrai nuo Katedros pėsčiomis ir atsiduriate kaimą primenančioje vietovėje, kuri geriau vilniečiams žinoma tik dėl čia įsikūrusio A. Puškino literatūros muziejaus.
Lietuvos sostinėje, herojiškos kovų už laisvę praeities apgaubtame mieste, brendo poeto talentas. Lietuvoje pragyventi devyneri metai buvo labai reikšmingi poeto gyvenimui ir kūrybai. Jaunuolio asmenybę ir talentą brandino herojiška Gedimino miesto praeitis, Vilniaus architektūros menas, to meto žymių dailininkų (P. Smuglevičiaus, J. Rustemo ir kt.) kūryba.
Vilniuje išleisti pirmieji poezijos tomai, sukurti kūriniai, garsinantys Lietuvos praeitį. Poetas aktyviai dalyvavo slaptai veikusios filomatų draugijos veikloje. Už šią veiklą pateko į kalėjimą ir turėjo visam laikui palikti Lietuvą. Šios šalies likimas visą gyvenimą jaudino poetą, audrino jo vaizduotę.
Didelė dalis A. Mickevičiaus kūrybos įvairiais motyvais yra susijusi su Vilniumi. Vienas pirmųjų poeto kūrinių yra 1817 m. parašytas (išspausdintas 1818 m.) klasicistinio stiliaus eilėraštis apie Vilnių „Miesto žiema“.
Iš devynerių (1815-1824 m.) A. Mickevičiaus Lietuvoje pragyventų metų beveik septyneri prabėgo Vilniuje. Išlikę prisiminimų, kad poeto bute Paryžiuje iki pat gyvenimo pabaigos kabėjo graviūra, vaizduojanti Vilniaus bulvarą, einantį nuo Neries krantų pro arsenalą į Antakalnį.
Sakėsi mylėjęs tik tris miestus: Naugarduką, Vilnių ir Romą.
Ateities Vizijos ir Pokyčiai
Net ir prieš dešimtmetį buvusios apleistos teritorijos pasikeitė neatpažįstamai. Tai labai natūralus procesas. Neabejoju, kad sulig geležinkelio stoties konversija, Senamiesčio plėtra labai sparčiai sieks ir pietinę Senamiesčio dalį.
Galbūt Naujininkų plėtros potencialas skamba kiek pretenzingai, tačiau Rasos, Rasų kolonija ir Markučiai turi rimto potencialo. Juo labiau, kad tai pačios tikriausios Senamiesčio prieigos, kur konversija neišvengiama ir ji jau vyksta. O Senamiesčio plėtra labai ribota, kadangi teritorijų, kuriose būtų galima planuoti didesnės apimties būsto statybas, beveik nėra“, - komentuoja A.
Jos nuomone, neblogas kaimyninių senamiesčio rajonų „sugrąžinimo“ į centrą pavyzdys yra Markučiai - išvysčius Paupio rajoną ir jį sujungus žaliosiomis zonomis, pėsčiųjų ar dviračių takais su rytine Drujos g. teritorija, pastaroji taip pat tampa vientisa centro ar net Senamiesčio dalimi, čia intensyviai kuriasi nauji gyventojai bei atitinkama infrastruktūra.
Kaip skelbta anksčiau, planuojama vietoje nuo Subačiaus gatvės matomo gamybinio pastato pastatyti šešių korpusų gyvenamosios paskirties pastatą. Iš viso planuojama, kad čia bus įvairaus dydžio butų, kurių plotas varijuos nuo 30 iki 100 kv. metrų. Planuojama įkurti 220-230 butų.
„Lords LB“ situaciją pakomentavo lakoniškai: nurodė, kad planai nesikeitė, o statybos leidimą pirmajam etapui gavo. Iš viso fondas vystys tris etapus.
Rasų Kolonija
Dar ne kiekvienas vilnietis žino, kad pietinėje Senamiesčio dalyje, greta geležinkelio ir populiaraus prekybos centro slypi urbanistinis paminklas - pačioje XX a. pradžioje bankininko Juozapo Montvilos išplėtota Rasų kolonija.
Tai - unikalus istorinis Vilniaus priemiestis, kuriame susipynęs perimetrinis užstatymas, laisvas planavimas, miesto vilos ar akmeniniai grindiniai. Dar anksčiau šioje ir kaimyninėse teritorijose buvo grafams Čapskiams priklausę parkai ir sodai, tarp dabartinių Lapų ir Vanagėlio gatvių - baronų fon Renė dvaras su angliško stiliaus parku, kiek toliau į Rytus - iki šiandienos išlikęs Markučių dvaras su parku, geriau žinomas kaip A.
Net ir prieš dešimtmetį buvusios apleistos teritorijos pasikeitė neatpažįstamai. Tai labai natūralus procesas. Neabejoju, kad sulig geležinkelio stoties konversija, Senamiesčio plėtra labai sparčiai sieks ir pietinę Senamiesčio dalį.
Vilniaus Lopšelio-Darželio Rekonstrukcija Markučiuose
Vilniaus Markučių rajone esantis lopšelis-darželis sulauks pokyčių - Vilniaus vystymo kompanija skelbia atvirą jo rekonstrukcijos architektūrinio projekto konkursą. Konkursu siekiama išrinkti 1966 m. statyto darželio rekonstrukcijai geriausią architektūrinį pasiūlymą, pagal kurį būtų visiškai atnaujintas darželio, įsikūrusio Pakraščio g.
Architektai turės pateikti architektūrines idėjas, pagal kurias gerokai padidėtų darželio lankytojų skaičius. Taip pat statinys ir jo aplinka turi atliepti bendruomenės poreikius bei šiuolaikinius kokybiškos architektūros reikalavimus.
Tvarūs Sprendimai
Architektų prašome ne tik racionalių ir funkcionalių sprendimų - laukiame kūrybiškų idėjų, kurios padėtų sukurti darželį, atspindintį šiuolaikinę ugdymo filosofiją, bendruomenės vertybes ir aplinkai draugišką požiūrį.
Mums svarbu ir tvarumas, ir ilgaamžiškumas, ir efektyvaus pastato naudojimo galimybės. Šis konkursas projektuotojams yra galimybė prisidėti prie inovatyvaus, tvaraus ir ekonomiškai naudingo projekto, kuriuo gerinama švietimo kokybė“, - sako projektą plėtojančios Vilniaus vystymo kompanijos vadovė L. Joffė.
Teikdami konkursui pasiūlymus architektai turi numatyti, kaip rekonstruoti esamą darželio pastatą, kuriame būtų įrengtos papildomos penkios vaikų grupės, dvi salės vietoje dabar esančios vienos bei naujos edukacinės ir rekreacinės erdvės. Sprendiniais iki A++ klasės turės būti padidintas energinis pastato naudingumas. Taip pat konkurso dalyviai turi suplanuoti darbuotojų požeminę automobilių stovėjimo aikštelę su priedangos funkcija, atnaujintą žaidimų aikštelę, antžeminę automobilių stovėjimo aikštelę, geresnę sklypo struktūrą.
Konkursui parengta techninė užduotis remiasi ir vietos bendruomenės idėjomis - dar šių metų pradžioje buvo surengtos kūrybinės dirbtuvės, kuriose Markučių gyventojai ir darželio bendruomenė dalijosi lūkesčiais.
Įvertinus visus įvardintus poreikius ir projekto galimybes, bus įrengtos požeminės automobilių stovėjimo vietos darbuotojams, paliktas esamas įėjimas į teritoriją prie autobusų stotelės, įrengtas naujas įėjimas į darželio teritoriją iš vakarinės pusės, išsaugoti medžiai, augantys prie gatvės. Taip pat projektuotojai turės atliepti poreikį, kad naujos žaidimų aikštelės būtų modernios, jų įrenginiai įdomūs ir vyriausiems darželinukams.