pints and crafts

Alienum phaedrum torquatos nec eu, vis detraxit periculis ex, nihil expetendis in mei. Mei an pericula euripidis, hinc partem ei est. Eos ei nisl graecis, vix aperiri elit

Get social:

Image Alt

Pietus Domus Galerija: Istorija ir Dabartis

„Domus galerija” - specializuotas apdailos, interjero bei baldų prekybos centras, siūlantis platų namų įrengimo prekių asortimentą.

Čia šiuo metu įsikūrę daugiau nei šešios dešimtys salonų, kuriuose prekiaujama baldais, šviestuvais, vonios bei virtuvės įranga, namų tekstilės gaminiais, apdailos prekėmis.

Svarbūs Galerijos Įvykiai ir Parodos

2019-uosius metus galerija „Kunstkamera“ pradeda Sigitos Maslauskaitės personaline paroda „Kartotės ir pirmavaizdžiai“.

Parodos ašis - darbai, kurie sukurti remiantis, permąstant, „aproprijuojant“ jau sukurtus istorijos eigoje meno kūrinius, dažniausiai religinės tematikos.

Taigi, už kiekvieno parodoje esančio darbo yra tam tikras pirmavaizdis, kuris yra permąstomas, perkuriamas, tokiu būdu įrodant jo aktualumą čia ir dabar.

Beje, šis veiksmas - pirmavaizdžio atkartojimas - yra būdingas iš esmės visai religinei tapybai, kuri remiasi kartą jau įvykusios sakralios istorijos nuolatiniu atkūrinėjimu, įtvirtinimu dabartyje.

Šia prasme religinėje tapyboje neįmanoma sukurti nieko radikaliai naujo, nes bet kokia naujovė paneigtų tradiciją, iškristų iš konteksto.

Kuriant svarbu yra atkartoti dabartyje ir dabartinės raiškos priemonėmis, tokiu būdu sakralųjį mitinį faktą įdabartinant, įprasminant šios dienos žiūrovui, šios dienos religinės istorijos, kuri tebesitęsia, dalyviui.

Parodoje visas dėmesys skiriamas Audriaus Puipos darbų ciklui „Inscenizuoti paveikslai“, sukurtam bendradarbiaujant su Gintautu Trimaku.

Neretai šios fotografijos parodomos kaip paralelinė menininė veikla, žaidimas, citavimas, persikūnijimas.

„Piešiniuose, akvarelėse ir litografijose plėtojęs sudėtingus vaizdo ir žodžio pasakojimus su gausybe tikroviškų detalių, Puipa gerai suvokė dailės ir fotografijos giminystę.

Menininką domino ne tik savita realistinė dailės kalba, bet ir jos referencija, akivaizdžios nuorodos į regimą apčiuopiamą tikrovę, taip pat - galimybė tą tikrovę (at)kurti, įkūnyti ir atgaivinti nutapytą iliuziją.

„Gyvieji paveikslai“ (pranc. tableau vivant), imituojantys žinomus dailės kūrinius, nuo XVIII a. pabaigos buvo visoje Europoje paplitusi salonų pramoga.

Jie susiejo kilnią lavinimo užduotį su karnavalo nepadorumu, fetišistine erotika. Išmonė, reprezentacija ir tikrovė čia pasidarė nebeatskiriamos ir tarsi pateisino viena kitą,“ - taip apie ciklą „Inscenizuoti paveikslai“ rašo menotyrininkė dr.

Tęsiant ilgametę piešinio parodų tradiciją, VGMC pristatoma Nijolės Šaltenytės piešinių ekspozicija, kurioje didžioji kūrinių dalis žiūrovams bus rodoma pirmą kartą.

Lietuvių grafikos XX a. 9 ir 10 dešimtmečiai neįsivaizduojami be Šaltenytės estampų, reprezentuojančių lyriškąją, metaforišką grafikos kryptį.

Šioje parodoje dalis piešinių papildo tai, ką atpažįstame kaip individualų menininkės braižą.

Ankstyviausi parodoje - 8 dešimtmečio piešiniai.

Juose - studijų metams būdingos formos paieškos: greta laisvų portretinių eskizų eksponuojami uoliai detalizuotų Salako kaimo trobų vaizdai, piešti praktikos metu, po trečiojo kurso Vilniaus valstybiniame dailės institute baigimo.

Pluoštas tušo ir pieštuko kompozicijų iš 9 dešimtmečio turi ryškias sąsajas su menininkės grafika.

Jos byloja apie individualią raišką, čia lengvai atpažįstami Šaltenytės grafikos veikėjų tipažai, vizualinės metaforos.

10 dešimtmečio piešinius ne atsitiktinai reprezentuoja tušu ir plunksnele atliktos iliustracijos Kazio Sajos fantastinių apsakymų rinkiniui Stulpininkas (Rašytojų sąjungos leidykla, 1999).

Šiuo laikotarpiu menininkė sukūrė iliustracijas beveik visoms jos apipavidalintoms knygoms.

Subtilios Stulpininko miniatiūros iškalbingai liudija, jog tai - Šaltenytės piešinio stichija, kurioje darniai veikia tiksli forma, lakoniškas vaizdas ir talpios metaforos.

Naujausią pastarojo laikotarpio piešimą autorė prilygina meditacijai, rankos pratyboms.

Šįkart menininkė tikrinasi didelio formato lakštuose, pasitelkia daugiau išraiškos priemonių.

Naujausiuose menininkės kūriniuose - eksperimentiniame filme bei objektuose, persipina įvairiasluoksnės kultūrinės nuorodos, aprėpiančios kiną, mokslą bei asmeninius autorės prisiminimus.

„Josifo Brodskio miestai - tai Sankt Peterburgas, kuriame poetas gimė, gyveno, ir Venecija, kurioje daug kartų lankėsi ir kurios kapinėse buvo palaidotas.

Apie šiuos miestus daug kartų jis kalbėjo savo tekstuose.

Fotografavau Veneciją, perskaitęs Brodskio „Vandens ženklus“.

Sankt Peterburge pradėjau lankytis 2004-aisiais.

Savo dažnų kelionių metu apsistodavau vienos inteligentų šeimos namuose.

Apie tokias šeimas rašomos sagos, kuriami filmai.

Šie miestai ir mano gyvenime tapo svarbūs.

Tą artumą bandžiau nusakyti vaizdais, kuriuose pagrindiniai motyvai - akmens architektūra ir vanduo.

Žmonės sukūrė įstabius namus, rūmus, tiltus ir atidavė juos vandens malonei.

Čia kultūra ir stichija susiduria tiesiogiai ir sugyvena nuolatos“, - parodą pristato autorius A.

Tai - pirmoji darbų serija iš būsimo parodų ciklo.

Parodą sudaro vienos spalvos tonų paveikslai, nutapyti remiantis grafikos ryškumo dėsniais.

Vyraujanti darbų tema - senovės antikos dievai ir būtybės.

Gabrielė Vingraitė. Trajektorijos - tai tęstinio jaunosios kartos menininkės Gabrielės Vingraitės projekto Pasivaikščiojimas heterotopija dalis.

Projekte akcentuojamos kitokios vietos (dar vadinamos heterotopijomis) ir su jomis susiję išgyvenimai, būsenos, pojūčiai.

Išvertus iš senovės graikų kalbos, heterotopija reiškia „kitokią erdvę“.

Pastaruosius kelis metus vykdyto projekto metu menininkė formavo savo pačios heterotopijos sąvoką, stebėjo erdves.

Pagrindiniai darbai buvo sukurti pietų Vokietijoje, šalia Bodensee ežero, kuris yra tarp Vokietijos, Šveicarijos ir Austrijos.

Tai yra vienintelė Europos vieta, kurioje nėra jokio legalaus susitarimo, žyminčio šių šalių ribas.

Įvairūs Salonai Domus Galerijoje

Šiame salone galima rasti tiek minimalistinės virtuvės dizaino pavyzdžių, tiek ir modernios klasikos mėgėjams priimtinų virtuvės dizaino formų ir detalių.

Natūralaus medžio lukšto (faneruotės), dažytos medžio dulkių plokštės (MDF) bei laminuotos medžio drožlių plokštės (LMDP) fasadai - visa tai gali pasiūlyti salono darbuotojai iš plačios medžiagų duomenų bazės.

Atsižvelgiant į stiliaus, funkcines dėliones ir kliento finansines galimybes, svarbu išrinkti tinkamą virtuvės stalviršį.

Maloniai nustebino neseniai duris atvėręs antras išmanusis DiStyle salonas.

„Šio prekių ženklo istorija tokia pat unikali, kaip ir jo pristatomi produktai.

„Eichholtz“ įkūrėjas Theo Eichholtzas buvo aistringas antikvarinių daiktų kolekcionierius, keliavęs po viso pasaulio antikvarinius turgus ir parduotuves.

Dešimtojo dešimtmečio kelionės į Aziją metu jis susižavėjo kinų kolonijiniais baldais ir pradėjo juos importuoti.Tokia buvo vieno garsiausių ir žinomiausių pasaulyje prabangaus dizaino didmenininkų pradžia“, - pasakoja salono įkūrėja G. Pocevičienė.

Ji atkreipia dėmesį, jog kuriant naujus „Eichholtz“ produktus daug rankų darbo bei meistrystės reikalaujantys tradiciniai amatai derinami su unikaliais, šių dienų poreikius atitinkančiais dizaino sprendimais.

Vienas iš aktualių salono pasiūlymų - atšviežinti baldus nauju gobelenu, nes tai yra paprasta, kaip ir atnaujinti garderobą.

Šis argumentas nėra atsitiktinis, nes „Liu Jo“ prekių ženklas žymi daugeliui žinomą drabužių gamintoją.

„Baldai paprastai perkami ilgesniam laikui, tačiau noras atsinaujinti išlieka gyvas.

Ką daryti? Šį rudenį „Liu Jo“ siūlo galimybę lengvai atnaujinti pabodusį baldą pakeičiant jo gobeleną“, - aiškina salono vadovė Tatjana Steponavičienė.

Jos teigimu, baldų tekstilės asortimentas salone tikrai įvairus, atnaujinamas keliskart per metus, tad gobeleno spalvos gali būti parenkamos pagal individualią interjero koncepciją ar kliento charakterį.

Tai - ne tik stacionarūs sprendimai, bet daugiafunkciais bei moduliniais baldais transformuojamos erdvės.

Šie baldai yra ir „Liu Jo“ prekių ženklo sezono naujiena.

Individualumas ir Natūralumas

Svarbus išlieka ir baldo individualumas, kuriamas panaudojant išskirtinę tekstūrą, integruojant šviesą baldo viduje“, - atkreipia dėmesį vieno didžiausių interjero apdailos tiekėjų šalyje vadovas.

Jis taip pat pastebi, kad pastaruosius keletą metų aiškiai pastebimos natūralumo paieškos aktualios išlieka ir šį sezoną - vis svarbesni tampa tvarūs sprendimai, kuriant baldus vaikams ar alergiškiems žmonėms.

„Mūsų salonuose šiandien galima įsigyti visame pasaulyje puikiai žinomo gamintojo „Gruppo Mauro Saviola“ baldinių plokščių iš 100 proc. perdirbtos medienos.

Šis tvarus ir kokybiškas produktas - vienas iš daugiau nei 20-ties mūsų atstovaujamų skirtingų gamintojų medžiagų“, - sako P. Urbelis.

Nuotoliniai Sprendimai

Po vienu stogu 66 interjero dizaino salonus vienijanti „Domus galerija“ atsižvelgė ir į išryškėjusius naujus apsipirkimo įpročius - kviečia salonus aplankyti virtualiu būdu, specialiai tam sukurtoje platformoje, prieinamoje „Domus galerijos“ interneto puslapyje.

Tiems, kurie jiems patinkamų svetainės, miegamojo, virtuvės, vonios baldų ir įrangos, užuolaidų, židinių, grindų ir durų, apšvietimo, apdailos ar kitų sprendimų neras salonų ekspozicijose, sudaryta galimybė produktus užsisakyti iš skaitmeninių katalogų, tuo pačiu metu įvertinant juose pateikiamas kainas.