Darbo kodeksas kiekvienam darbuotojui užtikrina maksimalų darbo ir minimalų poilsio laiką.

Darbo Laikas ir Poilsis

Leidžiamas darbo laikas yra 40 val. per savaitę, 8 val. per dieną. Tačiau su viršvalandžiais leidžiamas maksimalus darbo laikas yra 48 val. per savaitę - jei dirbama 5 darbo dienas tai reiškia vidutiniškai 9 val. 36 min. per dieną, maks. 12 val. per dieną (DK 144 str.). Darbuotojas turi teisę dirbti iki pusantro etato. Tokiu atveju maksimalus jo darbo laikas per vieną dieną yra 12 val. Darbuotojas turi teisę dirbti nepilnu etatu. Tokiu atveju jis dirba mažiau laiko ir gauna mažesnę algą.

Pietų Pertrauka ir Poilsis

Pietų pertrauka (oficialiai “pertrauka apilsėti ir pavalgyti”) turi būti nuo 30 min. iki 2 val. kasdien. Kai kuriuose darbuose dar skiriamos papildomos ir specialios pertraukos: dirbant lauke kai yra -10 laipsnių ar šalčiau, dirbant sunkų fizinį darbą, nepilnamečiams. Paros poilsis - tai laikas nuo vienos dienos darbo pabaigos iki kitos dienos darbo pradžios. Savaitės nepertraukiamas poilsis - tai yra savaitgalis. Jei dirbama 6 dienas per savaitę tai - visuomet sekmadienis, jei penkias - šeštadienis ir sekmadienis. Ten, kur įmonės dirba visomis dienomis, yra išimtys - darbuotojams laisvos dienos gali būti suteikiamos ir kitom savaitės dienom. Bet kuriuo atveju turi susidaryti ne mažiau kaip 35 val.

Lygiai tokios išimtys yra ir švenčių dienomis.

DK 122 straipsnis reglamentuoja minimaliojo poilsio laiko reikalavimus. Minėto straipsnio 3 punkte numatyta, kad kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali būti trumpesnė kaip vienuolika valandų iš eilės, o per septynių paeiliui einančių dienų laikotarpį darbuotojui turi būti suteiktas bent trisdešimt penkių valandų nepertraukiamojo poilsio laikas.

Siekiant nustatyti, ar darbuotojas per septynių paeiliui einančių dienų laikotarpį ilsėsis bent trisdešimt penkias valandas, konkreti darbuotojo darbo savaitė, ar darbo pradžia/pabaiga, nėra svarbi, kadangi vertinamas bet kuris septynių paeiliui einančių dienų laikotarpis, per kurį darbuotojo poilsio trukmė turi būti ne trumpesnė nei trisdešimt penkios valandos. Darbdavys privalo darbą organizuoti taip, kad būtų laikomasi šio reikalavimo.

Kasmetinės Atostogos

Dalį kasmetinių atostogų būtina panaudoti kartą per metus. Darbo kodekse nurodytas nepertraukiamos trukmės atostogų laikotarpis, dėl kurio panaudojimo abiem darbo santykių šalim kyla pareiga. Taigi darbuotojas turi pareigą pasinaudoti nurodytos trukmės kasmetinėmis atostogomis, o darbdavys - užtikrinti, kad šias atostogas darbuotojas panaudotų.

Atostogų Trukmė

Bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip dešimt darbo dienų arba ne mažiau kaip dvylika darbo dienų, jeigu darbuotojas dirba šešias darbo dienas per savaitę). Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, atostogų dalis negali būti trumpesnė kaip dvi savaitės. Likusios kasmetinės atostogos suteikiamos taip, kaip iš anksto nustatoma kasmetinių atostogų eilėje arba susitariama šalių susitarimu.

Darbdavio ir Darbuotojo Interesai

Darbuotojas dažniausiai nori pasirinkti norimos trukmės atostogas, pavyzdžiui, dalimis, ir jam patogiu laiku, tačiau darbdavys privalo tinkamai organizuoti darbus, kad dėl darbuotojo atostogų nenukentėtų įmonės veiklos efektyvumas. Darbdavys privalo suteikti darbuotojui kasmetines atostogas už einamuosius metus, tačiau sprendimo teisė dėl atostogų suteikimo trukmės, jų skaidymo ir kitų klausimų visgi priklauso darbuotojui.

Kadangi dėl suteiktinų atostogų skaidymo, trukmės ir datų sprendžia darbuotojas, darbdavys vienašališkai nuspręsti dėl atostogų suteikimo tvarkos negali - tai turi būti daroma šalių sutarimu.

Atostogų Kaupimas

Kasmetinės atostogos skirtos darbuotojo darbingumui atkurti, taigi šiuo atveju darbuotojas įpareigotas kasmetinėmis atostogomis pasinaudoti, o darbdavys - jas suteikti bent vieną kartą per darbo metus. Suprantant kasmetinių atostogų tikslą, neturėtų būti atvejų, kai darbuotojas kelis metus kaupia ir nenaudoja kasmetinių atostogų. Taigi Darbo kodekse numatyti apribojimai dėl kasmetinių atostogų kaupimo trukmės.

Atostogų Dienų Skaičiaus Apskaičiavimas

Atostogų dienų skaičius, pavyzdžiui, už trejų metų laikotarpį, gali skirtis, atsižvelgiant į darbuotojo pareigybę, statusą, darbo stažą konkrečioje darbovietėje. Pavyzdžiui, minimalioji atostogų trukmė - 20 darbo dienų, vadinasi, nebus galimybės pasinaudoti atostogomis daugiau kaip 60 darbo dienų. Pedagoginių darbuotojų atostogų trukmė - 40 darbo dienų, vadinasi, jie atitinkamai praras ilgesnes nei 120 darbo dienų atostogas.

Atostogų „Nurašymas“

Praėjus trejiems metams, kai darbuotojas įgijo teisę į visos trukmės kasmetines atostogas, tačiau jomis nepasinaudojo, atostogos tarsi nubraukiamos, t. y. jis praranda teisę pasinaudoti jomis arba gauti piniginę kompensaciją už jas, kaip tai nurodyta Darbo kodekse. Visgi yra išimčių. Išlyga - tie atvejai, kai darbuotojas faktiškai negalėjo pasinaudoti atostogomis.

Svarbu paminėti ir tai, kad atostogų „nurašymo“ terminas skaičiuojamas dvejopai - šiuo atveju esminė informacija, į kurią atsižvelgus daromos išvados panaikinti atostogas, - kada darbuotojas įgijo teisę į atostogas.

Kasmetinių Atostogų Suteikimo Laikas

Darbo kodekse nustatyta, kad už pirmuosius darbo metus visos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos išdirbus bent pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus.

Darbuotojas turi teisę pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis arba gauti kompensaciją už jas už pirmuosius darbo metus tais kalendoriniais metais, kai jis pradėjo dirbti ir išdirbo pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus, ir, jiems pasibaigus, dar trejus kalendorinius metus.

Specialistė pažymi, kad už antrus ir vėlesnius darbo metus darbuotojas gali pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis arba gauti kompensaciją už jas tais kalendoriniais metais, kai prasidėjo darbuotojo darbo metai, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, ir, jiems pasibaigus, dar trejus kalendorinius metus.

Darbo Užmokestis

DK 139 straipsnio 2 dalis nustato, jog darbuotojo darbo užmokestį sudaro:

1. bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga, arba pareiginės algos pastovioji dalis);
2. papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą;
3. priedai už įgytą kvalifikaciją;
4. priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą;
5. premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą;
6. premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus.

Taigi, darbo užmokestį sudaro ne tik bazinis darbo užmokestis (pareiginis atlyginimas ar valandinis įkainis), bet ir mokėjimai (priedai, priemokos ir kt.) pagal įmonėje patvirtintą ar darbo sutartyje numatytą darbo apmokėjimo sistemą, todėl apskaičiuojant darbuotojo darbo užmokestį už darbą poilsio ir švenčių dienomis, įskaičiuojamos visos užmokesčio dalys, numatytos DK 139 straipsnio 2 dalyje.

Siekiant apskaičiuoti konkretaus darbuotojo mėnesio (pvz., lapkričio) darbo užmokesčio dydį (valandinį) apmokėjimui už darbą švenčių ar poilsio dieną, bazinio darbo užmokesčio suma yra dalinama iš darbuotojo to mėnesio darbo laiko normos (apskaičiuotos pagal darbuotojo darbo sutartyje nustatytą savaitinę darbo laiko normą t. y. 40 val., jeigu darbo sutarties šalys nėra sulygusios dėl ne viso darbo laiko ar darbuotojui nėra teisės aktais nustatytas sutrumpintas darbo laikas). Jeigu darbo sutarties šalys yra sulygusios dėl priedo (premijos), tokiu atveju reikėtų vertinti ar priedas (premija) priklauso nuo darbuotojo darbo rezultatų. Jeigu priedas (premija) yra skirta už darbo rezultatus - priedas (premija) yra dalijama iš faktiškai tą mėnesį dirbto laiko; jeigu priedo (premijos) dydis nepriklauso nuo darbuotojo darbo rezultatų ir išdirbtų tą mėnesį valandų, ši suma dalijama iš darbuotojo darbo laiko normos.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog apskaičiuojant darbuotojo darbo užmokestį už viršvalandinį darbą, turi būti įtraukiamas darbuotojo pagrindinis darbo užmokestis ir visi apmokėjimai tiesiogiai susiję su atliekamu darbu (pvz., tą mėnesį išmokėti priedai, priemokos ar premijos už atliktą darbą).

Kiti Aspektai

Prašymas Priimti Į Darbą

Darbo kodekse nėra reglamentuota, jog prieš sudarant darbo sutartį, darbuotojas turi pateikti darbdaviui prašymą priimti jį į darbą. Taigi darbuotojo prašymas priimti jį į darbą nėra privalomas, kadangi priėmimas į darbą išreiškiamas bendra šalių valia - sudarant darbo sutartį.

Tuo tarpu rašytiniai prašymai dėl kasmetinių atostogų privalomi (DK 25 straipsnio 2 dalis), išskyrus atvejus, kai darbovietėje sudarytas ir patvirtintas kasmetinių atostogų suteikimo grafikas.

Darbo Laiko Režimo Keitimas

Darbuotojo rašytinis sutikimas turi būti gaunamas visais atvejais, jeigu keičiama darbuotojui taikomo darbo laiko režimo (nurodyto Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 113 straipsnio 2 dalyje) rūšis, pavyzdžiui, iš nekintančio režimo keičiama į individualų darbo laiko režimą.

Tuo atveju, jeigu darbo laiko režimo rūšis nesikeičia (išlieka nekintantis režimas), tačiau darbuotojo darbo laikas (t. y. darbo dienos pradžia, pabaiga ir pan.) yra nustatytas darbo sutartyje, prieš jį keičiant turi būti gaunamas darbuotojo rašytinis sutikimas DK 45 straipsnyje nustatyta tvarka, kadangi šios sąlygos tampa šalims privalomos, kai dėl jų susitariama.

Jeigu darbuotojo darbo laikas nenustatytas darbo sutartyje, jis gali būti keičiamas darbdavio vidaus norminiu teisės aktu (pavyzdžiui, įsakymu, nekeičiant režimo rūšies) ir darbuotojo sutikimas nėra privalomas.

Darbdavio Pareiga Mokėti Už Nedarbingumo Dienas

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau - Įstatymas) 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turintiems darbo ar tarnybos santykius apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies...

Atostogos Dirbant Nepilna Darbo Diena

Dirbant ne visą darbo dieną, daugelis darbuotojų klausia - ar atostogos suteikiamos kitaip nei dirbant pilnu etatu? Svarbu žinoti, kad darbo laikas neturi įtakos atostogų trukmei, o jų suteikimo principai išlieka tie patys, kaip ir dirbant visą darbo dieną.

Atostogų trukmė nepriklauso nuo darbo dienos trukmės, o skaičiuojama pagal darbuotojo darbo stažą ir darbo dienas per savaitę. Standartinės kasmetinės atostogos Lietuvoje sudaro 20 darbo dienų (jei dirbama 5 dienas per savaitę) arba 24 darbo dienas (jei dirbama 6 dienas per savaitę). Jei dirbate ne visą dieną, atostogos skaičiuojamos tokiu pačiu principu kaip dirbant pilną darbo dieną.

• Pavyzdžiui, jei dirbate 4 valandas per dieną, bet 5 dienas per savaitę, vis tiek turite teisę į 20 darbo dienų atostogų per metus.
• Jei dirbate 3 dienas per savaitę, jūsų kasmetinių atostogų trukmė apskaičiuojama proporcingai - vietoj 20 darbo dienų jums priklausys 12 darbo dienų atostogų per metus.

Atostoginiai skaičiuojami pagal vidutinį darbo užmokestį, todėl dirbant ne visą darbo dieną, atostoginiai bus mažesni nei pilnu etatu dirbančio darbuotojo.

Taip, net jei dirbate tik kelias dienas per savaitę ar keletą valandų per dieną, atostogos kaupiasi įprastai. Jei jūsų darbo sutartis galioja visus metus, teisę į visas priklausančias atostogas turite lygiai taip pat kaip ir pilnu etatu dirbantys darbuotojai.

Jei dirbate ne kiekvieną savaitę ar mėnesį, jūsų atostogų dienos bus skaičiuojamos proporcingai jūsų darbo laikui.

Patarimai Darbuotojui

• Pasitikrinkite darbo sutartį - joje gali būti papildomos nuostatos dėl atostogų suteikimo.
• Pasinaudokite darbo kodekso garantijomis - atostogų trukmė priklauso ne nuo valandų skaičiaus per dieną, o nuo dirbtų dienų skaičiaus per savaitę.
• Jei kyla klausimų, kreipkitės į Valstybinę darbo inspekciją (VDI) - jie padės išaiškinti jūsų teises.

Papildomos Atostogų Dienos

Pagal DK 126 straipsnio 3 dalį, darbuotojams iki aštuoniolikos metų, darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba vaiką su negalia iki aštuoniolikos metų, ir darbuotojams su negalia suteikiamos dvidešimt penkių darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba trisdešimties darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę). Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, šioje dalyje nurodytiems darbuotojams turi būti suteikiamos penkių savaičių trukmės kasmetinės atostogos.

Remiantis DK 138 straipsnio 1 dalimi, darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa ir profesine rizika, taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės, suteikiamos iki keturiasdešimt vienos darbo dienos (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę) arba iki penkiasdešimt darbo dienų (jeigu dirbama šešias dienas per savaitę), arba iki aštuonių savaičių (jeigu darbo dienų skaičius per savaitę yra mažesnis arba skirtingas) pailgintos atostogos.

Jeigu pagal pareigų kategoriją darbuotojas patenka į Pailgintų atostogų aprašo reglamentavimo sritį ir tuo pačiu vienas augina vaiką, tai jam turėtų būti skaičiuojamos ir suteikiamos tik pailgintos atostogos.

Atostoginių Apskaičiavimas

Vadovaujantis DK 130 straipsnio nuostatomis, atostoginiai išmokami ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią arba, DK nustatytais atvejais, įprasta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka ir terminais.

Vidutinis darbo užmokestis atostoginiams išmokėti yra skaičiuojamas vadovaujantis Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo nuostatomis, kurio 5.1 papunktyje nurodyta, kad skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis.

Taigi už suteiktas kasmetines atostogas mokamas vidutinis darbo užmokestis, o jo išmokėjimo tvarka gali būti dvejopa, tiek išmokant prieš jų pradžią, tiek darbo užmokesčio mokėjimo tvarka. Tačiau nepriklausomai nuo to, kokia tvarka yra mokama, vidutinis darbo užmokestis už kasmetinių atostogų laiką paskaičiuojamas vieną kartą.

Atostogos Darbuotojui Su Negalia

Darbuotojas, kuris turi nustatytą dalyvumo lygį, nepriklausomai nuo senatvės pensijos amžiaus, turėtų teisę į ilgesnės trukmės atostogas, nustatytas DK 126 str.

Pietų Pertraukos Nesuteikimas

DK įtvirtina pareigą darbdaviui garantuoti darbuotojams pertrauką pailsėti ir pavalgyti ne vėliau kaip po penkių valandų darbo (šios pertraukos metu sudarant sąlygas darbuotojui palikti darbo vietą ir išnaudoti šį laiką savo nuožiūra, neįskaitant jos į darbo laiką ir už ją nemokant darbo užmokesčio), tačiau pačios pertraukos trukmę, jos pradžią/pabaigą ir kitas sąlygas nustato pati darbovietė vidaus tvarkoje, atsižvelgiant į darbo teisės normas ir darbo dienos (pamainos) grafikus.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad darbuotojams, atliekantiems darbus, kurių metu nėra galimybės suteikti pietų pertrauką, darbdavys turi suteikti galimybę pavalgyti darbo laiku.

Atostogos Vaikui Prižiūrėti

Pagal DK 127 straipsnio 4 dalies 3 punktą, darbo dienų, kuriomis nedirbta dėl darbuotojo laikinojo nedarbingumo, sergančių šeimos narių slaugymo, kasmetinių, pailgintų, papildomų atostogų, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų, mokymosi atostogų, laikotarpiai kaupia kasmetines atostogas.

Darbo Apmokėjimas Komandiruotės Metu

DK 107 straipsnio 4 dalis numato, kad į darbuotojo komandiruotės laiką įeina darbuotojo kelionės į darbdavio nurodytą darbo vietą ir atgal laikas. Jeigu kelionė vyko po darbo dienos valandų, poilsio ar švenčių dieną, darbuotojas turi teisę į tokios pačios trukmės poilsį pirmą darbo dieną po kelionės arba šis poilsio laikas pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko, paliekant už šį poilsio laiką darbuotojo darbo užmokestį.

Pažymėtina, kad pagal suderintą su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija poziciją, kelionės laikas turėtų apimti visą laiką nuo darbuotojo išvykimo iš namų iki jo atvykimo į darbdavio nurodytą vietą ir atvirkščiai grįžtant atgal.

Atsižvelgiant į DK 107 straipsnio 4 dalies turinį, kelionės laikas yra įskaitomas į darbuotojo darbo laiką, todėl visas kelionės laikas turi būti apmokamas kaip faktiškai darbuotojo dirbtas laikas viengubu darbo užmokesčiu, o darbuotojui, kurio kelionė vyko po darbo dienos valandų, poilsio ar švenčių dieną, papildomai dar suteikiama teisė pasirinktinai į tokios pačios trukmės poilsį pirmą darbo dieną po kelionės arba šį poilsio laiką pridėti prie kasmetinių atostogų laiko, paliekant už šį poilsio laiką darbuotojo viengubą darbo užmokestį.

Vadovaujantis DK 107 straipsnio 5 dalimi, komandiruotės metu darbuotojas turi dirbti įprastu darbo laiko režimu, jeigu darbdavys nėra nustatęs kitokių įpareigojimų.

DK 144 straipsnio 6 dalimi, juridinio asmens vienasmenio valdymo organo darbo poilsio dieną, švenčių dieną, darbo naktį ir viršvalandinio darbo apskaita yra tvarkoma, tačiau už tą darbą nėra mokama, nebent šalys darbo sutartyje susitaria kitaip.

Juridinio asmens vadovaujančių darbuotojų (šio kodekso 101 straipsnio 3 ir 4 dalys) darbo poilsio dieną, švenčių dieną, darbo naktį ir viršvalandinio darbo apskaita yra tvarkoma ir už jį mokama kaip už darbą įprastiniu darbo laiko režimu, nebent šalys darbo sutartyje susitaria kitaip.

Atostoginiai Išmokami Iki Atostogų Pradžios

Vadovaujantis DK 130 straipsnio 2 dalimi, atostoginiai išmokami ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią. Ši norma įtvirtina bendrąją taisyklę, kad už atostogų laikotarpį darbuotojui turi būti sumokama iki atostogų pradžios.

Tačiau atostoginiai už atostogų dalį, viršijančią 20 darbo dienų (jeigu dirbama 5 darbo dienas per savaitę) ar 24 darbo dienų (jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę), ar 4 savaičių (jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas) trukmę, darbuotojui mokami atostogų metu darbo užmokesčio mokėjimo tvarka ir terminais.

DK 130 straipsnio 3 dalis, jog esant darbuotojo atskiram prašymui, suteikus kasmetines atostogas, atostoginiai mokami įprasta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka.

Papildomas Poilsio Laikas

DK 138 straipsnio 3 dalis nustato, kad darbuotojams, auginantiems vieną vaiką iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per tris mėnesius (arba sutrumpinamas darbo laikas aštuoniomis valandomis per tris mėnesius), darbuotojams, auginantiems vaiką su negalia iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), o darbuotojams, auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų arba auginantiems du vaikus iki dvylikos metų, kai vienas arba abu vaikai turi negalią, - dvi dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę), mokant jiems vidutinį jų darbo užmokestį.

Darbuotojų, dirbančių ilgesnėmis negu aštuonių darbo valandų pamainomis, prašymu šis papildomas poilsio laikas gali būti sumuojamas per kelis mėnesius tol, kol susidaro papildoma poilsio diena, kuri suteikiama ne vėliau kaip paskutinį sumuojamą mėnesį.

DK 138 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta lengvata yra nustatyta, atsižvelgiant į 8 valandų darbo dieną bei 40 valandų darbo savaitę. Šią išvadą galima daryti dėl to, kad DK 138 straipsnio 3 dalies norma numato galimybę darbuotojui, auginančiam, pavyzdžiui, du vaikus iki dvylikos metų, pasirinkti papildomą poilsio dieną per mėnesį arba jos alternatyvą - darbo savaitės trumpinimą 2 valandomis per savaitę.

Jeigu darbuotojas dirba ilgesnėmis negu 8 darbo valandos pamainomis, jo prašymu turi būti suteikiama galimybė pasinaudoti visa laisva darbo diena (pamaina), papildomą poilsio laiką sumuojant.

---