Perėjęs prie darbo vakarais, baro „Piano Man Bar“ direktorius Saulius Galdikas portalui lrytas.lt sakė, kad sprendimą nebeturėti dienos pietų priėmė dar po pirmo karantino. Dienos pietų netekimas atspindi didesnes tendencijas Vilniaus maitinimo sektoriuje.
Dienos Pietų Atsisakymo Priežastys
„Buvo daug baimės, kavinių viduje buvo daug ribojimų, todėl dienos pietūs pasidarė per daug nuostolingi. Tuo labiau, kad jie niekada nebuvo labai pelninga veikla: darbo daug, o pelno mažai“, - kalbėjo jis.
Paklaustas, ar dar yra vilčių, kad kada nors bus sugrąžinti dienos pietūs, S.Galdikas tikino, kad pirmiausia vertintų situaciją. „Jeigu matytume, kad yra prasmės juos sugrąžinti, sugrąžintume.
Tačiau, pasak ekonomisto Aleksandro Izgorodino, viena pagrindinių priežasčių, dėl ko kavinės atsisako dienos pietų, yra hibridinis darbas. Nors gyventojų srautas į biurus ir padidėjęs, tačiau jis toli gražu nėra pasiekęs to lygio, kuris buvo prieš krizę. O vasarą dar prisideda atostogos ir kelionės į užsienį, mat praeitais metais galimybės keliauti buvo labai ribotos, todėl ne vienas dabar atsigriebia.
Galimybių Pasas ir Naujos Paslaugos
A.Izgorodinas svarsto, kad įtakos klientų mažėjimui galėjo turėti ir galimybių pasas - kadangi pavasarį neturintys ar nenorintys naudotis galimybių pasu žmonės negalėjo lankytis kavinėse, lankytojų skaičius jose kiek sumažėjo ir vis dar neatsistatė.
„Įtakos galėjo turėti ir nauja paslauga: reguliarus maisto atvežimas klientui-maisto prenumerata. Tai ypač gerai žiemą, nes nereikia eiti kažkur į miestą ieškoti laisvų staliukų ir dar rizikuoti pasigauti virusą“, - kalbėjo jis.
Restorano „La Boheme“ vadovė Vitalija Saveikienė portalui lrytas.lt pasakojo, kad restoranas po karantino vasarai apskritai nusprendė pakeisti darbo laiką ir darbo dienomis dirbti tik nuo 17 val. „Kai atlaisvino ribojimus, teko iš naujo „užkurti“ visą restoraną, darbuotojai nedirbę pusę metų, todėl iš pradžių nutarėme viską pradėti po truputį.
Nišiniai Restoranai Vilniuje
„Nišiniai restoranai Vilniaus centre visada turi klientų, su didesnėmis problemomis labiau susiduria tie, kurie orientuojasi į labiau užpildytas nišas“, - atkreipė dėmesį A.Izgorodinas.
Ekonomisto svarstymu, ateityje kavinėms gali tekti persitvarkyti iš esmės: pavyzdžiui, jos galėtų savo klientams leisti organizuoti verslo susitikimus, po kurių dar kelias valandas jie restorane pasiliktų padirbėti.
„Čia tikrai matyčiau nišą, tai galėtų būti verslo klasės restoranai, orientuoti į verslo klientus. Čia jie galėtų suderinti valgymą ir darbą uždaroje, tylioje erdvėje“, - sako jis.
Taip pat kuo toliau, tuo labiau gali populiarėti maistas išsinešti, daug potencialo turi ir maisto prenumerata. „Jau dabar kelios bendrovės Lietuvoje žmogui gamina maisto porcijas pusryčiams, pietums ir vakarienei ir kiekvieną rytą jį atveža. Kai kurie restoranai irgi galėtų prie to pereiti - už tam tikrą mėnesinį mokestį atvežti maistą“, - pasakojo A.Izgorodinas.
Valgymo Restoranuose Kultūra
Apskritai, atkreipia dėmesį ekonomistas, lietuviai turtingėja, todėl matoma tendencija, kad su pajamų augimu ateina gerokai rimtesnė valgymo restoranuose kultūra - atsiranda vis daugiau nišinių vietų su išskirtiniu interjeru, geru aptarnavimu.
„Nors jos ir brangesnės, tačiau populiarios, nes klientams svarbu gražus interjeras, maisto pateikimas. Čia ateitis.
Alternatyvos Dienos Pietums Vilniuje
Jei vis dar ieškote alternatyvių vietų pietums Vilniuje, štai keletas rekomendacijų:
- RoseHip Vegan Bistro: Veganiški šaltibarščiai su sojų pienu ir tofu.
- SAY CHEESE: Šaltibarščiai su ožkų pieno sūriu "Campagnard".
- Gringo pub / Piano Man bar: Tradiciniai šaltibarščiai su laisvai laikomų vištų kiaušiniais.
- Špunka: Šaltibarščiai su orkaitėje kepta bulve su lupena.
- The Great Tit: Šaltibarščiai su bulvių rožytėmis.
- The Owls: Šaltibarščiai su aukščiausios kokybės ingredientais ir vakuumuotomis bulvytėmis.
- Keulė Rūkė: Šaltibarščiai su 12 valandų rūkyta plėšyta kiauliena.