pints and crafts

Alienum phaedrum torquatos nec eu, vis detraxit periculis ex, nihil expetendis in mei. Mei an pericula euripidis, hinc partem ei est. Eos ei nisl graecis, vix aperiri elit

Get social:

Image Alt

Ar Gavėnios Metu Galima Valgyti Mėsą? Pasninko Tradicijos ir Nuostatai

Gavėnia - septynias savaites trunkantis rimties ir pasninko laikotarpis, prasidedantis Pelenų trečiadieniu, kuris išsiskiria asketiškumu. Gavėnios tikslas - prisiminti Kristaus kančią ir tinkamai pasirengti Didžiojo prisikėlimo šventei - Velykoms. Daugelis žmonių jau pradėjo domėtis, kada reikia pasninkauti, tad panagrinėkime pasninkavimo tradicijas ir nuostatus.

Pasninko Esme ir Formos

Lietuvoje įprasta suplakti į vieną du dalykus, kuriuos iš tiesų reikėtų skirti: abstinenciją ir pasninką. Abstinenciją kiti vadina susilaikymu. Tačiau nepainiokime: šiuo atveju abstinencija nereiškia alkoholio, o susilaikymas - lytinių santykių atsisakymo.

Abstinencija (susilaikymas nuo mėsiškų valgių) - įstatymas, kuris saisto tuos, kuriems jau yra suėję 14 metų. Susilaikymo nuo mėsiškų valgių (abstinencijos) įstatymas draudžia valgyti žinduolių ir paukščių mėsą ir tai, kas turi tiesioginį ryšį su mėsa. Leidžiama valgyti žuvį, kiaušinius, pieno produktus, jūros gėrybes.

Pasninkas reiškia valgyti mažiau maisto negu tas žmogus paprastai valgo. Pasninko dienomis leidžiama tik vieną kartą per dieną pavalgyti sočiai, o dar du kartus užkąsti tiek, kad šie du užkandžiai, kartu sudėti, sudarytų mažesnį maisto kiekį, negu tas vienas pagrindinis valgymas. Pasninko įstatymas leidžia per dieną sočiai valgyti tik kartą. Kitus du kartus - tik lengvai užkąsti. Vanduo, pienas, vaisių sultys pasninko nelaužo. Pasninko dvasia apskritai reikalauja susilaikyti nuo prabangaus maisto.

Tačiau pasninko ir abstinencijos tikslas nėra graži figūra ar organizmo išvalymas. Šiais laikais nemažai žmonių ir taip niekada nevalgo mėsos, yra vegetarai.

Kada Negalima Valgyti Mėsos?

Abstinencijos dienomis draudžiama valgyti mėsą; abstinencijos dienos yra visi metų penktadieniai (išskyrus tuos atvejus, kai jie sutampa su iškilmės diena), Pelenų trečiadienis ir, pagal seną Lietuvos tradiciją, - Kūčių diena. Kai Kūčios išpuola sekmadienį, susilaikyti nuo mėsos neprivaloma.

  • Visi metų penktadieniai (išskyrus iškilmes)
  • Pelenų trečiadienis
  • Kūčių diena
  • Didysis penktadienis

Pasninko Lengvatos

Yra lengvatų nėščioms moterims, ligoniams, sunkiai dirbantiems ir kt. Bet bent jau aš laikausi tos nuomonės, kad niekas nenumirs, jei vieną dieną nepavalgys mėsos ar suvalgys kiek mažesnes porcijas maisto. Priešingai, saikingiau besimaitinantys žmonės būna sveikesni ir gyvena ilgiau.

Lietuvos Gyventojų Požiūris Į Pasninką

Paprastai didžioji dalis Lietuvos gyventojų sakosi esą katalikai, tačiau Gavėnios laikotarpiu pasninkauti nėra linkę - šios tradicijos prieš šv. Velykas nesilaiko 69,1 proc. žmonių. Be to, gyventojai pasninką suvokia labiausiai kaip susilaikymą nuo mėsos produktų, nors pasninko dvasia iš esmės reikalauja susilaikyti nuo prabangaus maisto bei tų masto produktų, kuriems jaučiamas ypatingas pomėgis.

DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko Lietuvos gyventojų apklausą, kuria siekė išsiaiškinti, kaip šalies gyventojai suvokia pasninką ir ar stengiasi jo laikytis prieš šv. Velykas.

Tačiau, kaip paaiškėjo iš gyventojų apklausos, dauguma žmonių (64 proc.) Lietuvoje pasninkavimą suvokia gana siaurai - tik kaip mėsos atsisakymą, nors dalis žmonių svarstė, kad pasninkas apima ir triukšmingų vakarėlių vengimą (35,9 proc.), bei susilaikymą ne tik nuo mėsos, bet ir pieno produktų (23,6 proc.).

Į klausimą, ar per Gavėnią pasninkauja, teigiamai atsakė tik 13,6 proc. respondentų, neigiamai - 69,1 proc. Dar 13,2 proc. žmonių teigė pasninkaujantys tik penktadieniais, visus metų penktadienius pasninkauja tik 1,4 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų.

Istorinis Kontekstas ir Pasninko Tradicijos

Dar iki Pirmojo pasaulinio karo mūsų seneliai ir proseneliai gavėnios metu laikėsi juodojo arba sausojo pasninko, kai niekas negalėjo valgyti mėsos ir pieno produktų. Daugelis laikydavosi pasninko, išimtys buvo daromos sunkiai dirbantiems, ligoniams, vaikams. Valstiečių pasninko racione dominavo bulvė ir javas, valgyta daugiau duonos, kruopų, grybų, kopūstų, burokų, dar - šutintų žirnių, pupų. Mėsą ir taukus pakeisdavo linų sėmenų ar kanapių aliejus, žydų parduotuvėse perkamos silkės.

Gavėnios metu nebuvo dainuojama, rengiama šokių, vakarėlių, vestuvių, krikštynų. Draudimai triukšmauti gavėnios metu kaime galiojo visiems.

Pasninko Suvokimas Šiandien

Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto dekanas Benas Ulevičius teigia, kad Lietuvos katalikams kartais gali būti sunku suvokti pasninko ir susilaikymo nuo mėsos produktų svarbą, nes ši tradicija sovietmečiu buvo nutrūkusi. Dėl šios priežasties vyskupai tuo metu pasninko reikalavimus labai sušvelnino, suprasdami sunkią žmonių politinę situaciją. Anot jo, pasninkaujant reikia atsisakyti ypač mėgstamų valgių ar įpročių - kavos, saldumynų, alkoholio, rūkymo.

Kunigas V. Beleckas paaiškino, kad sąmoningas mėsos valgymas pasninko penktadieniais dėl valios stokos yra laikomas rimta nuodėme, tačiau jeigu žmogus mėsos valgė verčiamas aplinkybių, pavyzdžiui, tokį maistą patiekė per gedulingus pietus ar pamiršo, kad jos negalima valgyti, tuomet tai nėra nuodėmė.

Pasninko Įstatymai Pagal Lietuvos Vyskupų Konferenciją

Pagal Lietuvos vyskupų konferencijos instrukcijas, laikytis pasninko bei susilaikyti nuo mėsos reikalaujama Pelenų dieną bei penktadieniais, tuo tarpu apskritai Gavėnios laikotarpiu rekomenduojama nerengti triukšmingų pasilinksminimų, griežčiau nei paprastai vengti svaigalų, atsakingiau vertinti laiką, skiriamą darbui, pramogoms ar asmeniniams pomėgiams, taip pat laiką, leidžiamą prie televizoriaus ar kompiuterio.

Vyskupai primena, kad „Sielų ganytojai ir tėvai privalo rūpintis, kad taip pat ir dėl jauno amžiaus neturintys pareigos laikytis pasninko ir abstinencijos asmenys būtų ugdomi kilnia atgailos dvasia.

Dažnai per pasninką akcentuojamas tik mėsos nevalgymas, tačiau ganytojai teigia: „Pasninko dvasia reikalauja susilaikyti nuo prabangaus maisto.

Bažnyčios Įsakyti Pasninkai

Bažnyčios įsakyti kalendoriniai pasninkai yra šie:

  • Advento ir gavėnios penktadieniai: Adventas prasideda keturias savaites prieš Kalėdas (gruodžio 25 d.), o Gavėnia - 40 dienų iki Velykų, neįskaitant sekmadienių. Todėl visi penktadieniai šių laikotarpių metu yra pasninko dienos.
  • Kūčios: Gruodžio 24 d. - diena prieš Kalėdas, kai tikintieji ruošiasi švęsti Kristaus gimimą. Ši diena yra pasninko diena, kai katalikai susilaiko nuo mėsiškų valgių.
  • Pelenų diena: Pelenų diena - tai pirmoji Gavėnios diena, kuri žymi atgailos ir pasiruošimo Velykoms pradžią.
  • Didysis penktadienis: Didysis penktadienis - tai diena, kai prisimenama Jėzaus Kristaus kančia ir mirtis ant kryžiaus. Ji visuomet minima penktadienį prieš Velykų sekmadienį, tai yra penktadienį 6-ąją Gavėnios savaitę.

Minėtomis dienomis katalikai privalo pasninkauti, tai yra nevalgyti mėsiškų valgių. Mūsų krašte šio įsakymo laikytis privalo katalikai nuo 16 metų.

Kodėl Būtent Mėsa?

Mėsa nuo seno siejama su ištaiga, jėga, gyvulišku potraukiu. Ji simbolizuoja sotumą, šventę, jėgą - todėl jos atsisakymas reiškia sąmoningą išėjimą iš kūniško komforto. Ne todėl, kad pati mėsa būtų nešvari ar bloga, bet todėl, kad jos nevalgymas tampa ženklu: šią dieną kūnas neturi vadovauti. Vadovauja širdis, kuri žino, kad Kristus paaukojo savo kūną.

Pasninkas Ir Sakramentinis Gyvenimas

Gavėnios pasninkas ruošia tikinčiuosius Atgailos sakramentui, skatindamas nuoširdžiai išpažinti nuodėmes ir atsigręžti į Dievą. Be to, eucharistinis pasninkas prieš šv. Komuniją padeda tikintiesiems suvokti Eucharistijos šventumą. Pasninkaudami katalikai taip pat išreiškia solidarumą su kenčiančiais, atkartodami Kristaus auką, kurią jis atliko už žmonijos išgelbėjimą.