2023 vasario 22 d. Pelenų diena pradedame Gavėnią. Pelenų diena prasideda iškart po Užgavėnių ir trunka septynias savaites - iki Velykų. Pelenų diena - pirmoji diena po Užgavėnių.

Šventosios Mišios vyksta 8.00 val. ir 18.00 val.

Gavėnios reikšmė ir prasmė

Gavėnios laikotarpio įprasminimas - pasiruošimas Velykoms, sąmoningumo ir prasmingos Jėzaus Kristaus prisikėlimo šventės pagrindas. Gavėnios laikotarpis - tai laikas suvokti ir prisiminti, koks trapus ir laikinas yra žmogus, atsigręžti į Dievą. Laikantis tradicinių ritualų per gavėnią yra prisimenama Jėzaus Kristaus kančia, mirtis ir prisikėlimas, Dievo dovanojamas amžinasis gyvenimas.

Simboliška ir gavėnios laikotarpio pradžia - Pelenų trečiadienį barstomi šventinti pelenai, kurie palydimi žodžiais: „Atmink, kad dulkė esi ir dulke pavirsi“. Tai užuomina į laikiną žmogaus prigimtį, nuodėmingumą. Pelenų tradicija susiformavo dar VII amžiuje ir yra gyva iki šiol, o šventinti pelenai ruošiami iš ankstesnių metų Verbų sekmadienį šventintų verbų. Taip tarsi sujungiamas visas tikinčiųjų pasaulio ciklas.

Biblinis pagrindas

Biblinis pagrindas randamas Šv. Rašte, kuriame rašoma, kad tvanas truko keturiasdešimt dienų ir naktų. Mozė keturiasdešimt dienų ir naktų išbuvo užlipęs ant Sinajaus kalno. Pranašas Elijas keturiasdešimt dienų ir naktų ėjo iki pat Dievo kalno Herebo. Yra ir kitų pavyzdžių, tačiau keturiasdešimt turi savitą prasmę, kuri atskleidžiama ir Naujajame Testamente.

Gavėnią iliustruoja Jėzaus gyvenimo epizodas, kuriame jis susitinka gundytoją. Įžengimas į Dievo karalystę priklauso ir nuo žmogaus - tai pagrindinė gavėnios tematika, apimanti atgailą ir pasiruošimą. Jėzus keturiasdešimt dienų ir naktų pasninkavęs buvo labai alkanas ir tuomet prie jo prisiartino gundytojas. Jėzus yra išbandymų ir pergalės pavyzdys, todėl gavėnios laikotarpiu kiekvienas gali atkartoti jo išmėginimus, tai puikus būdas prisiartinti prie Dievo, suprasti savo santykį su juo, tobulėti.

Gavėnios laikotarpio taisyklės

Gavėnios metu būtina laikytis keleto taisyklių, tačiau tai - tik pagalba, nes tikroji šio pasiruošimo Velykoms reikšmė / prasmė yra savo būties ir santykio su Dievu suvokimas, Jėzaus Kristaus kančios ir mirties apmąstymas, atjauta ir atgaila.

Tikintiesiems ypatingą prasmę turi pasninkas, kuriuo prasideda ir gavėnios laikotarpis. Pelenų trečiadienį privaloma atsisakyti mėsiškų valgių, valgoma tik kartą per dieną, galima du užkandžiai. Abstinencijos dienomis draudžiama valgyti mėsą; abstinencijos dienos yra visi metų penktadieniai, (išskyrus tuos atvejus, kai jie sutampa su iškilmės diena), Pelenų trečiadienis ir, pagal seną Lietuvos tradiciją, - Kūčių diena.

Daugeliui žinoma, kad pasninko tikintieji laikosi kiekvieną penktadienį, tad būtent taip - gerokai paprasčiau jie turi stengtis maitintis ir visu gavėnios laikotarpiu. Pasninko metu sutaupytus pinigus, kurie įprastai išleidžiami maistui, reikėtų paaukoti skurstantiems.

Malda ir išmalda gavėnios laikotarpiu yra puikios dvasinės pratybos, skatinančios atgailą ir savanorišką atsižadėjimą. Tai skatina suvokti ir apmąstyti Viešpaties Jėzaus kančią, padėti kitiems taip tobulinant savo gyvenimą. Žmogiškasis kūnas gali būti ribojamas, tas per pasninką mokomės save valdyti, o tai ką sutaupome yra tarsi apdovanojimas, kuris skirtas pasidalyti su vargstančiaisiais.

Pasninko laikotarpis nukreiptas į savikontrolę ir susilaikymą, todėl jo metu reikėtų vengti didesnių pasilinksminimų. Tai atsispindi ir religinėse apeigose: gavėnios laikotarpiu liturgijoje nėra džiaugsmingojo „Aleliuja“, o himną „Garbė Dievui aukštybėse“ pakeičia gavėnios giesmės. Šiuo laikotarpiu per mišias naudojami violetinės spalvos apdarai, atsisakoma puošybos gėlėmis, mažiau naudojami muzikiniai instrumentai. Mišiose pagrindinė tematika yra atgaila, atsivertimas, Kristaus kančia, krikštas.

Tikintieji gavėnios metu raginami ne tik pasninkauti ir susilaikyti nuo linksmybių - iš esmės reikėtų atsiriboti nuo visko, kas traukia į nuodėmę ir skatinti save eiti į gėrį. Tai puikus metas apmąstyti save, savo gyvenimą, santykį su Dievu. Gavėnia nėra griežtos taisyklės ar prievolės, šį laiką reikėtų traktuoti kaip galimybę stabtelėti ir pakeisti savo gyvenimą, pastūmėti save į gėrį, tobulėti.

Taip pat gavėnios laikotarpiu ypatinga prasmė skiriama maldai ir dvasingumui. Tai atgailos metas, todėl tikintieji raginami eiti išpažinties, ruoštis Sutaikinimo sakramentui, dalyvauti pamaldose. Teologine prasme rekomenduojama Atgailos sakramentą priimti ir išpažintį atlikti iki gavėnios pabaigos - tai būdas apsivalyti prieš Velykas.

Gali pasirodyti, kad gavėnios laikotarpis yra kupinas suvaržymų ir taisyklių, tačiau iš tikrųjų visa tai tėra pagalba siekiant atgailos, susitaikymo ir išganymo. Nuoširdi malda, atgaila ir išmalda padeda įprasminti ne tik gavėnios, bet ir Velykų laikotarpį. Gavėnios metu mokomės riboti savo kūno poreikius ir tramdyti ydas bei silpnybes, tad taip tobulėjame, pastūmėjame save į gera. Bendruomeniškumas nukreiptas į pagalbą kitiems, išmalda, aukojimas gavėnios laikotarpiu yra ne tik tradicija, bet ir prasmingas darbas, padedantis stokojantiems ir vargšams.

Nepamirškite, kad gavėnia - tai dvasiškai aktyvus laikas. Skirkite laiko stabtelėti, pamąstyti ir pasimelsti, o ne aklai laikykitės taisyklių. Taip pat tai metas susitaikyti su savimi, pažinti save ir savo asmenybę, susitaikyti su Dievu ir taip apsivalyti. Skirkite laiko maldai ir lankykite bažnyčią, laikykitės pasninko ir padėkite vargstantiems.

Ką valgyti per gavėnią?

Per Lietuvą prašurmuliavus smagioms ir sočioms Užgavėnėms, prasideda gavėnia - septynių savaičių susitelkimo, rimties ir apsivalymo laikotarpio prieš šv. Gavėnia prasideda Pelenų dieną, kurią katalikams privalomas griežtas pasninkas - visiškai atsisakyti mėsiškų patiekalų. Anksčiau žmonės laikydavosi griežto pasninko - tris dienas per savaitę (III, V, VI) nevalgydavo ne tik mėsos, bet ir pieniškų valgių. Tokio pasninko buvo stengiamasi laikytis visą gavėnios laikotarpį.

Sakoma, kad šiuo periodu negalima valgyti mėsos, o tik tai, kas nuo Užgavėnių tarp dantų liko. Liaudyje išlikę pasakojimai, kaip viena moterėlė Užgavėnių vakarą įsikišusi į burną kumpį ir užmigusi, kad rytoj galėtų apsimesti, jog suvalgė tai, kas liko tarp dantų. Deja, bemiegodama ji tuo kumpiu paspringo ir užduso. Vyrai, pasinaudodami galimybe suvalgyti tai, kas liko tarp dantų, rengdavo ir išgertuves - degtine praskalaudavo tarpdančius, kad neliktų mėsos. Draudžiama valgyti žinduolių ir paukščių mėsos bei jos produktų. Leidžiama maitintis žuvimi, kiaušiniais, pieno produktais, jūros gėrybėmis.

Seniau žmonės iš anksto ruošdavosi šiam laikotarpiui. Kaupdavo grūdinių kultūrų atsargas, visuomet turėdavo raugintų kopūstų ir burokėlių. Šiuo laikotarpiu tikintieji atsisako mėsos, kiti ir pieno produktų, stengiamasi valgyti kuo paprasčiau ir negausiai. Pasninko esmė yra, kad žmogus mažiau valgytų, kad palengvėtų kūnas ir dvasiškai sustiprėtų prieš Velykas, prieš tą atbudimą.

Anot muziejininkės, skirtinguose Lietuvos regionuose žmonės ruošdavo skirtingus gavėnios patiekalus. Šiuo laikotarpiu būdavo suvalgoma labai daug grūdinių kultūrų ir daržovių. Žemaitijoje daugiau valgydavo košes, aukštaičiai kepdavo blynus, dzūkai iš grikių kepdavo blynus, taip pat grybus valgydavo. O pajūrio gyventojai pasninko metu mėgaudavosi žuvimi. Suvalkijoje būdavo silkė, bulvės ir, žinoma, linų sėmenų aliejus.

Tradiciniai gavėnios patiekalai Lietuvoje

• Silkė su raugintų burokėlių rasalu (Suvalkija)
• Košės (Žemaitija)
• Blynai (Aukštaitija)
• Grikių blynai, grybai (Dzūkija)
• Žuvis (Pajūris)

Patarimai, kaip maitintis gavėnios metu

• Valgykite daugiau daržovių, ypač raugintų kopūstų ir šakniavaisių (ropių, ridikų, kaliaropių).
• Įtraukite į racioną įvairių kruopų patiekalus.
• Mėgaukitės žuvimi ir jūros gėrybėmis.
• Nepamirškite grybų, kurie yra maistingi ir skanūs.

Gavėnios tradicijos Lietuvoje

Lietuviškose tradicijose gavėnia žymi ir pavasario laukimą. Šeimininkas Pelenų dieną eidavo į bažnyčią ir parsinešęs šventintų pelenų, jais apibarstydavo vaikų galvas. Laukimo laikotarpį žyminti Pelenų diena buvo ypatinga: per ją buvo atsisakoma javų kūlimo, skalbimo, duonos kepimo. Darbų atsisakoma buvo dėl prietarų, kurie reiškė negandas: tai duona visą vasarą pelysianti, tačiau jaučiai seilėsis.

Daug dėmesio lietuvių tradicijose skirta pusgavėnio laikotarpiui - ketvirtajam gavėnios sekmadieniui. Šią dieną buvo priimta pasiruošti skanesnių ir sotesnių valgių ar net pasimėgauti mėsišku maistu. Tačiau viską reikėjo atlikti per vieną valandą: malkų pririnkti, vištą nukirsdinti, išdarinėti, paruošti ir suvalgyti. Taip pat leistos ir vestuvės, tačiau be muzikantų. Antra vertus, gavėnios pusę žyminčią dieną nebuvo galima tinginiauti ir gulinėti - tikėta, kad kitaip vasaros darbymečiu skaudės nugarą.

Gavėnios laikotarpiu, laukdami Kristaus prisikėlimo, tikintieji atsisako ne tik gardaus, sotaus maisto, bet ir linksmybių. Išimtis būdavo taikoma tik kovo 19 d., per Juozines. Tą dieną būdavo leidžiama tuoktis, bet be triukšmingos puotos. Per visą, septynias savaites trunkantį gavėnios laikotarpį, žmonėms patariama ne tik kūną apsivalyti, bet ir dvasią.

Gavėnia šiemet baigsis balandžio 3 dieną ir pasninkas nutraukiamas per Velykas. Jos šiemet švenčiamos balandžio ketvirtą. Pagal tradicijas, per šią pavasario šventę žmonės vėl sėda prie gausaus ir sotaus stalo.

Pasninkas ir gavėnia vaikams

Vaikams pasninkas neprivalomas, tiksliau - asmenys iki 18 metų neturi laikytis Pasninko įstatymo. Taip pat ir abstinencija, t. y. mėsiškų valgių atsisakymas, privalomas tik asmenims nuo 14 metų. Tačiau mažiesiems gali būti leidžiama irgi nevalgyti ar valgyti mažiau mėsiškų patiekalų gavėnios laikotarpiu, jei jie to pageidauja, jei tai yra saugu. Gavėnios laikotarpiu atgailos ir maldos keliu vaikus turėtų nukreipti jų tėvai, skirdami jiems daugiau dėmesio. Vaikai taip pat turėtų suvokti Jėzaus Kristaus kančių, mirties ir prisikėlimo prasmę, kodėl švenčiame Velykas.

Gavėnios laikotarpiu šeima turėtų atliepti į vienas kito poreikius, tėvai daugiau dėmesio skirti vaikams. Bendra malda, sąmoningo susilaikymo skatinimas, išmaldos prasmės atskleidimas - visa tai puikiai tinka gavėniai.

---