Paukščių gripas - tai labai užkrečiamas virusas, pavojingas vištoms, antims, žąsims, kalakutams ir ereliams. Kuris plinta per seiles, išmatas ir nosies išskyras; dėl to jį pakankamai sunku kontroliuoti. Rodyti diskusiją Agresyviausi paukščių gripo viruso tipai H5 ir H7 gali sukelti vadinamąjį paukščių marą.
Pastebėta, kad paukščių gripas nebėra sezoninis virusas, kaip manėme anksčiau. Ne taip seniai virusas daugiausia pasireiškė šalyse, kuriose yra daug vandens telkinių, pavyzdžiui, Nyderlanduose. Paprastai tai nutinka migracijos sezono metu, taigi paskutiniais metų mėnesiais.
Paukščių gripo simptomai ir eiga
Paukščių gripu užsikrėtusios vištos ir kalakutai nugaišta praėjus 24-48 valandoms po užsikrėtimo. Sergantys paukščiai būna apatiški.
- Vištos nededa kiaušinių, arba jie būna labai deformuoti.
- Padvesia 90-100 proc. visų užsikrėtusių vištų ir kalakutų.
Vandens paukščiai, tarp jų antys ir žąsys, yra atsparesni paukščių gripui, bet dėl šios priežasties gali išplatinti virusą. Sergantys sparnuočiai praranda pusiausvyrą, plaukioja ratais ar nelaiko galvos.
Tačiau galutinę paukščių gripo diagnozę nustatyti galima tik po specialių tyrimų, nes panašių simptomų turi ir kitos paukščių ligos bei apsinuodijimas. Laboratoriniais tyrimais stengiamasi išsiaiškinti, ar paukščiai padvėsė nuo paukščių gripo H5 ir H7 tipo. Jei diagnozė pasitvirtina, nustatinėjama, ar susidurta su agresyviausiais virusų tipais, tokiais kaip žmogui pavojingas H5N1.
Ar saugu valgyti paukštieną?
Paukščių gripo rizika žmogui yra nedidelė, juo galima užsikrėsti, tačiau tokie atvejai gana reti. Svarbu paminėti, kad tinkamai paruošta ir išvirta paukštiena ir kiaušiniai neturėtų kelti pavojaus vartotojams.
VMVT atstovas sako, kad Lietuvoje oficialiai nėra paukščių gripo užkrato, o priemonės, kurios taikomos dėl šios ligos, yra prevencinės. Tai reiškia, kad visus rinkoje esančius produktus, gautus iš sveikų paukščių pulkų, galima valgyti be jokių apribojimų ir baimės.
Maskvos srities sanitarijos gydytoja Olga Gavrilenko priminė, jog paukščių gripu užsikrėtusių sparnuočių mėsą valgyti galima, tačiau tik tinkamai termiškai apdorojus. Anot jos, aukštesnėje nei 60 laipsnių Celsijaus temperatūroje "virusas žūsta ir nebekelia grėsmės žmogui". "Taigi tinkamai paruoštą paukštieną galima valgyti. Gripu sergančių vištų padėti kiaušiniai taip pat nekenksmingi, nes virusas nesugeba prasiskverbti į jų vidų. Tačiau kilus bet kokiam įtarimui būtina juos taip pat atitinkamai apdoroti", - sakė gydytoja.
Nors plitimo būdas nežinomas, patartina laikytis svarbiausių higieniško maisto gaminimo principų: sergančių gyvūnų maistui vartoti negalima. Saugu valgyti tinkamai paruoštą ir išvirtą ar iškeptą mėsą. Protrūkių vietovėse saugiai galima vartoti tinkamai išvirtą ar iškeptą ir tinkamai paruoštą mėsą. Vartoti žalią mėsą ir žalius kraujo turinčius patiekalus labai pavojinga.
Visada laikykite žalią mėsą atskirai nuo virtų ar keptų ir paruoštų valgyti produktų, kad išvengtumėte užkrėtimo. Gamindami maistą būtinai nusiplaukite rankas palietę žalius produktus prieš imdami virtus ar keptus, nedėkite virtos ar keptos mėsos į tą pačią lėkštę ar ant to paties paviršiaus, ant kurio žalia mėsa gulėjo prieš ją verdant ar kepant. Palietę žalią mėsą, kruopščiai nusiplaukite rankas muilu ir vandeniu.
Kaip apsisaugoti nuo paukščių gripo?
Dėl to Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) įspėja, kad labai svarbu laikytis biologinės saugos.„Biologinės saugos laikymasis turi būti kiekvieno gyvūnų ūkio prioritetas, jos laikytis privalu visuomet, ne tik reaguojant į paskelbtus protrūkius.VMVT nuolat dalinasi rekomendacijomis ir biosaugos laikymosi reikalavimais tiek naminių paukščių laikytojams, tiek visų gyvūnų ir galvijų laikytojams.
Norint apsisaugoti nuo paukščių gripo, VMVT ragina:
- Aptverti ir apdengti naminių paukščių laikymo ar buvimo vietas, eliminuoti bet kokį galimą kontaktą su laukiniais paukščiais.
- Nenaudoti atvirų paviršinių vandens telkinių naminiams paukščiams girdyti.
- Laikyti paukščių lesalą uždarose patalpose, kad jis netaptų laukinių paukščių viliojimo vieta.
Specialistai pataria plauti rankas prieš ruošiant maistą, ruošimo metu ir maistą paruošus, taip pat prieš valgant, pasinaudojus tualetu, po sąlyčio su gyvūnais ar jų atliekomis, kai rankos nešvarios, slaugant namuose sergantį asmenį. Plaukite nešvarias rankas muilu ir tekančiu vandeniu. Taip pat prisidenkite burną ir nosį medicinine kauke, servetėle ar rankove arba sulenkta alkūne kosėdami ir čiaudėdami. Tuoj pat išmeskite naudotą servetėlę į uždarą šiukšliadėžę.