Paskutinis vasaros mėnuo gali būti skirtas ne tik atsisveikinimui su šiltuoju metų laiku, bet ir mylimų sparnuočių išlydėtuvėms. Jau dabar galime atidžiau stebėti gamtą: joje matomi ženklai leidžia suprasti, kad paukščiai jau ruošiasi palikti gimtąjį kraštą. Tiesa, kaip pasakoja ornitologas Liutauras Raudonikis, mūsų paukščiai Lietuvą palieka nevienodu laiku, tarsi leisdami žmonėms po truputį priprasti prie vis slopstančių rytinių sparnuočių giesmių.
Ankstyvieji migrantai
Pirmieji paukščiai savo kelionę į šiltuosius kraštus pradeda dar birželio mėnesį. Tai - tilvikiniai paukščiai, kurių patinai, patelėms perint, pirmąjį vasaros mėnesį pradeda po truputį klajoti ir traukia link žiemojimo vietų.
„Ankstyviausi migrantai yra tilvikiniai paukščiai, kurie Lietuvoje ir peri. Kada patelės pradeda perėti, patinai pradeda klajoti, po truputį traukia link žiemojimo vietų. Tai vyksta jau birželio mėnesį, todėl to nepavadinsi rudenine migracija. Kartais būna taip, kad kol vieni tilvikai traukia link pietų, tundriniai tilvikai dar tik į šiaurę traukia“, - pasakoja ornitologas.
Netrukus sparnus kelia ir kita paukščių rūšis, tiesa, dažniau susidurianti su žmonėmis - varnėnai. Šie sparnuočiai, pasak L. Raudonikio, užaugina jauniklius, tuomet susirenka į būrius artimesnėse jų perimviečių apylinkėse, ir po truputį keliauja tolyn. Jų migracija, kaip pabrėžia gamtininkas, yra šiek tiek kitokia nei kitų paukščių rūšių. Panašiai elgiasi ir pempės, tačiau jų didžiuliai būriai pasirodo jau į vasaros pabaigą.
„Varnėnai migruoja kaip ir kitos paukščių rūšys, jos startuoja perimvietėse , o nusileidžia žiemojimo vietoje, kartais su trumpais sustojimais. Skiriasi rudeninės migracijos strategija. Varnėnai iš tokių paukščių, kurie po truputį klajoja ir paskui link žiemaviečių traukia. Pirmieji didžiuliai būriai klajojančių varnėnų pastebimi jau liepos mėnesį“, - tikina paukščių ekspertas.
Dar iki rudens išskrendančių paukščių yra ir daugiau. L. Raudonikis vardija, kad prie ankstyvųjų migrantų galima priskirti raudongalves sniegenas, kai kurias devynbalses, nendrinukes, žiogelius, lakštingalas. Tačiau jų migracija, pasak ornitologo, šiek tiek kitokia: „Jos traukia per augaliją, krūmais, kitos dar ir naktį skrenda, tai jų migracija nebus labai žmonėms matoma.“Tačiau žiedavimo stočių tinkluose sugauti paukščiai parodo tikrąjį vaizdą.
Rugpjūtis - atsisveikinimo su paukščiais metas
Kiti vabzdžialesiai paukščiai, čiurliai, gyventojų dažnai pastebimi miestuose esančiuose inkiluose arba pastatų plyšiuose ir angose. Jie į šiltus kraštus sparnus pakelia rugpjūčio mėnesį. Neretai jie išskrenda rugpjūčio pirmą savaitę, kuomet vieną ryte nebesimato jų veržlių skrydžių padangėje. Šiais metais jie užtruko kiek ilgiau.
„Rugpjūčio antroje pusėje jau jų nebematysime. Jie greitai pasitrauks ir jie yra iš tų tolimųjų migrantų, kurie skrenda toli“, - paaiškina L. Raudonikis. Įdomu tai, kas naujausi moksliniai tyrimai parodė, jog jie visą migracijos laikotarpį ir net žiemavietėse visą laiką praleidžia danguje, kur ir miega. Tai geriausi mūsų skrajūnai. Tik perėjimo metu jie nakvoja inkiluose, drevėse ar pastatų plyšiuose.
Gandras - Lietuvos simbolis
Ko gero, viena labiausiai žmogaus akiai pastebima paukščių migracija yra gandrų išskridimas. Ornitologas L. Raudonikis pasakoja, kad rugpjūčio 25 diena jau nuo seno kalendoriuose pažymėta Gandrinėmis. Tai - gandrų išskridimo diena. Iki rugpjūčio 25 dienos jie jau būriuojasi ir šią dieną, jeigu yra palankios gamtinės sąlygos, gandrai būriu pakyla, dar pasuka kelis ratus ir palieką šalį. Beveik visi per vieną dieną.
Tiesa, ornitologas pažymi, kad yra kelios priežastys, kurios gali šiek tiek keisti gandrų migracijos laiką. Pirmiausia - maistas: „Buvo keli metai, kad gandrai išskrido savaite anksčiau. Didžiausia tikimybė, kad tai įvyks, yra sausros atveju, nes tuomet gandrams trūksta maisto.“
Kita vertus, pasak L. Raudonikio, gandrų migracijos laiką lemia gamtinė sąlygos. Jie yra sklandūnai, todėl jų skrydžiui, būtinos šiltos orų srovės. Jeigu oras vėsus, lietingas, gandrai tai jaučia ir dar lūkuriuoja Lietuvoje. „Šiomis dienomis jokių gandrų išskridimo požymių dar neturėtų būti, dabar užėjo lietingas laikotarpis ir dar tikrai anksti. Antroje mėnesio pusėje, jeigu bus šilti orai, jau galime pastebėti gandrų migracijos požymius“, - paaiškina gamtininkas, pridurdamas, kad gandrai yra paukščiai, kurie turi susiformavusį tokį migracijos įprotį ir tik esant ypatingoms sąlygoms jį keičia.
Šie paukščiai jaučia net dienų ilgio pasikeitimus, kurie yra ženklas, kad šiems sparnuočiams jau reikia kelti sparnus svetur. Pajūryje poilsiautojai jau nuo liepos vidurio gali stebėti gan intensyvią upinių ir juodųjų žuvėdrų, mažųjų kirų migraciją, kuomet paukščiai kasdiena pakrante traukia link žiemojimo vietų. Upinės žuvėdros žiemai skrenda bene toliausiai - iki pietinės Afrikos. Tuo pat metu ankstyvais rytais pliažuose tikrai pamatysite ir būreliais link pietų traukiančius, o ties bangu mūša besimaitinančius įvairių rūšių šiaurinių kraštų tilvikus.
Virš jūros kas rytą galima pamatyti ir traukiančių įvairių rūšių ančių būrelius, tačiau dalis šių paukščių skrenda ne į žiemojimo, o šėrimosi vietas, kur, ramiuose vandens telkinių užutekiuose keis savo plunksnų apdarą. Pajūryje paukščių migraciją žmonės pastebi anksčiausiai, nes virš kopų, nors ir ne dideliais būriais jau traukia šelmeninės kregždės, kalviukai, kiti žvirbliniai paukščiau.
Daugėja Lietuvoje žiemojančių paukščių
Nuo gamtinių sąlygų priklauso ir kitų paukščių rūšių migracija. Tiesa, įdomu tai, kad mūsų kiekviena mūsų migruojančių sparnuočių rūšis turi savo migracijos strategiją. Vieni, kaip buvo minėta, migruoja lėtai, klajodami, kiti - pakyla Lietuvoje, nusileidžia Afrikoje net nestabtelėję. Tokie yra tilvikai stulgiai. Jie pakyla skrydžiui Lietuvoje, o nusileidžia tik ties pusiauju Afrikoje.
Tačiau L. Raudonikis pabrėžia, kad paukščių migracija kai kuriais atvejais vėluoja: „Yra paukščių rūšių, kurios, priklausomai nuo orų, išskristi neskuba. Ventės rage paukščiai migrantai pagaunami ir rudens mėnesiais, ko anksčiau tikrai nebūdavo.“
Ornitologas tikina, kad rugpjūčio pabaigoje į būrius jau telkiasi kregždės, kurios nakčiai mėgsta rinktis nendrynuose, o aukštai padangėje, akylesni žmonės pastebės traukiančius plėšriuosius paukščius - vapsvaėdžius, mažuosius erelius rėksnius ir kitus.
Gamtoje procesai, kaip ir kasmet, vyksta įprastu ritmu, kuri nežymiai gali pakoreguoti orų sąlygos. Tačiau L. Raudonikis pabrėžia, kad kai kurių paukščių migracija kai kuriais atvejais vėluoja, dažniausiai tai būdinga atskiriems individams: „Yra paukščių rūšių, kurios, jei orai šilti, išskristi neskuba. Ventės rage ankstyvieji paukščiai migrantai pagaunami ir rudens mėnesiais, ko anksčiau tikrai nebūdavo.“.
Tačiau ruduo jau tikrasis paukščių migracijos metas, kuomet į žiemavietes traukia daugiausia paukščių rūšių, neretai suformuodami didžiulius būrius. Tačiau pradžioje reikia palydėti vasarą, o kartu ir jos pabaigoje išskrendančius sparnuočius.
Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas, ilgametis ornitologas Vytautas Jusys pasakoja, kad rudeninės paukščių elgsenos pasikeitimai pastebimi ne tik stebint kartas nuo karto vėliau į šiltuosius kraštus skrendančius paukščius, bet ir atvejus, kai sparnuočiai pasilieka žiemoti Lietuvoje. Visi paukščiai daugmaž prisilaiko terminų.
Tačiau galima pastebėti, kad, pavyzdžiui, gulbių nebylių didžioji dalis, užuot skridusios žiemoti į šiltuosius kraštus, būriuojasi Kaune, šalia Kauno hidroelektrinės. Be kita ko, pasak V. Jusio, prieš kurį laiką žiemą pamatyti tvenkinyje pempę, buvo didelis įvykis, o dabar, šiltėjant žiemoms, tūkstančiai jos rūšies paukščių žiemoja tvenkiniuose, kol šie užšąla. Tai gali būti ir iki gruodžio - sausi mėnesio.
Nespaudžiant šaltukui, paukščiai vandenyje randa maisto, o užšalus vandens telkiniams, jie patraukia link šiltesnių kraštų. „Žiemą pastebime ir vis daugiau didžiųjų kuolingų, dirvinių tilvikų, ko anksčiau tikrai nebuvo. Iki gruodžio mėnesio galima juos pastebėti būriais“, - priduria ornitologas.
Žuvinto pelkė - ramybės oazė paukščiams
Viena didžiausių ir populiariausių šlapynių Lietuvoje, kur gali apsistoti, pavyzdžiui, gervės, žąsys yra Žuvinto biosferos rezervate esanti Žuvinto pelkė. Čia, kaip pasakoja Žuvinto biosferos rezervato darbuotojai, stebėti gervių ir žąsų pulkus šiemet galima anksčiau nei įprasta. Paskutinėmis liepos mėnesio dienomis pilkųjų gervių susirinko beveik 900 paukščių, o pilkųjų žąsų - daugiau nei pusantro tūkstančio. Šiemet, kaip tikina rezervato darbuotojai, paukščių susitelkimo pradžia yra savaite kita ankstesnė galbūt dėl anksčiau prasidėjusios javapjūtės, gal - dėl gausesnių šių paukščių gretų.
Žuvinto rezervatas šiems paukščiams yra lyg ramybės oazė, apsupta aplink plytinčių laukų, pievų ir gyvenviečių. Užmirkusios ar vandens apsemtos pelkės, seklūs vandenys, kur niekas nemato ir pavojus netyko, gervei yra pati tinkamiausia vieta. Iki vėlumos šie paukščiai telkiasi aplinkiniuose laukuose ar pievose, kad sutemus jau pritilę suskristų ten, kur yra saugiausia - į Žuvinto aukštapelkės plynes ar tą naujai pasirinktą ežero seklumą.
Rudenėjant Žuvinto pelkėje ir ežere susirenkančių pilkųjų gervių ir žąsų būriai pastaraisiais metais gerokai viršija du tūkstančius paukščių. Ši šlapynė yra viena svarbiausių ir tinkamiausių jų apsistojimo vietų Lietuvoje. Kurį laiką praleidusios šlapynėje, pilkosios gervės ir pilkosios žąsys rudenį traukia į šiltesnius kraštus.
Darbas Ventės rago ornitologijos stotyje žiemą
Sakoma, kad žiemos mėnesiai gamtoje - ramybės metas. Tačiau tik ne Ventės rago ornitologijos stotyje. Čia net ir viduržiemį čirškauja žieduojami paukščiai. Iš tiesų tikėjausi, kad Ornitologijos stoties vedėjas Vytautas Jusys, paklaustas, kaip šiuo metu gyvuoja jų stotis, atsakys, jog, kaip ir pati gamta, tarsi prisnūdusi žiemos miegu. Tačiau nieko panašaus.
„Pas mus ramybės niekada nebūna. Atšventėme Naujuosius metus ir vėl žieduojame. Per pirmąsias tris šių metų dienas sužiedavome beveik 200 paukščių“, - pirmųjų šių metų dienų statistiką pateikė ornitologas. Į žieduotojų rankas dabar daugiausia patenka čimčiakų. Būtent šie kikilinių šeimos paukščiai gerina visų laikų rekordus.
Čimčiakai - už naminius žvirblius mažesni, raudonu viršugalviu ir juoda gerkle išsiskiriantys paukšteliai, šiuo metu dideliais būriais skrendantys iš šiaurinių rajonų, tundrų, taigos į šiltesnes platumas. Dalis jų žiemoja Lietuvoje, kiti pasiekia Italiją ar Prancūziją. Prieš Kūčias danų ornitologai sugavo čimčiaką, žieduotą Kinijoje.
V. Jusio teigimu, pastarieji du mėnesiai - lapkritis ir gruodis - buvo patys geriausi nuo pat 1929-ųjų, kai gamtininko profesoriaus Tada Ivanausko pastangomis Ventės rage buvo įkurta ornitologijos stotis.
„Paprastai gruodį pagaudavome ir sužieduodavome 50-100 paukščių, o pernykštis gruodis buvo rekordiškai sėkmingas - į mūsų rankas pateko net 2 142 paukščiai, iš viso 28 rūšių, daugiausia - paprastųjų čimčiakų (1 737), smilginių strazdų (183) ir mažųjų čimčiakų (53). Lapkritis taip pat išsiskyrė rekordiniais skaičiais - sužiedavome 48 rūšių 7 540 paukščių, daugiausia - paprastųjų čimčiakų (6 378), alksninukų (149) ir poliarinių čimčiakų (119)“, - vardijo Ventės rago ornitologijos stoties vadovas.
Paklaustas, ar tokie paukščių srautai tokiu metų laiku ornitologams yra įprastas reiškinys, V. Jusys atsakė, jog pastarąjį dešimtmetį tai jų jau nė kiek nestebina. Tačiau jeigu prisimintume, kokia padėtis buvo XX amžiaus antroje pusėje, atrodytų neįprasta.
„Tokią padėtį lemia pirmiausia neįprastai šilti orai pastaraisiais metais. Net ir šį sezoną žemiausia temperatūra Ventės rage nebuvo nukritusi žemiau dviejų laipsnių šalčio, pastovi sniego danga nesusidarė, sniegas kol kas buvo pasirodęs tik trumpam. Ir metų sandūroje Nemuno deltoje buvo galima išvysti iki 10 tūkst. pempių, šimtus žąsų, ančių, gulbių, būrius skraidančių varnėnų... Vaizdas - visai kaip rudenį ar pavasarį.
Jei oro temperatūra gerokai nukris ir žemė įšals, didžioji dalis paukščių turės pasitraukti piečiau, kad susirastų maisto, nes, pavyzdžiui, pempės maisto ieško dumble. Žemei įšalus ir vandenims apsitraukus ledu, jos negalės pramisti, todėl turės skristi ten, kur šilčiau ir lengviau rasti maisto“, - aiškino ornitologas.
2017-ieji, pasak specialisto, nebuvo patys rezultatyviausi per visą ornitologijos stoties gyvavimo laikotarpį - sužieduota apie 96 200 paukščių. Tai trečias rezultatas nuo 1929 metų. Daugiausia paukščių stoties gyvavimo istorijoje buvo sužieduota 2003-iaisiais - daugiau kaip 105 tūkst. Dienos rekordas, kai buvo sužieduota 6 519 paukščių, taip pat buvo pasiektas 2003 metais - rugsėjo 23 dieną.
Ar Lietuvoje sužieduojama daug paukščių? „Skaičiai atrodo lyg ir nemaži, kol juos palygini su tais, kuriuos pateikia britų ornitologai. Antai Jungtinėje Karalystėje per metus sužieduojama daugiau kaip milijonas sparnuočių“, - teigė V. Jusys.
Gaudyklės
Kas lankėsi Ventės rage šiltuoju metų laiku, be abejo, matė daugybę gaudyklių - išskleistų ant stiebų pritvirtintų tinklų. Pačios didžiausios - zigzaginės - gaudyklės išskleidžiamos prasidedant pavasarinei paukščių migracijai - kovo pabaigoje ar balandžio pradžioje - ir nesuvyniojamos iki rudeninės migracijos pabaigos (pernai jos buvo išskleistos iki lapkričio vidurio). Šiuo metu paukščiai gaudomi mažesnėmis - voratinklinėmis - gaudyklėmis, tarp kuolų ištemptais nematomais tinklais.
Ornitologijos stoties vedėjas pasakojo, jog anksčiau iš kaprono pagamintos paukščių gaudyklės tarnaudavo trejus ar ketverius metus, tačiau po stoties renovacijos pradėtos naudoti naujosios gaudyklės jau atitarnavo tris sezonus ir iki šiol nei suplyšo, nei išbluko - atrodo kaip naujos. Dar nė karto nereikėjo jų taisyti, kaip neretai nutikdavo anksčiau.
Kas paukščius privilioja į gaudykles? Pirmiausia dera paminėti, jog Ventės ragas yra ideali vieta paukščiams gaudyti ir žieduoti. Mat rytine Baltijos jūros pakrante migruoja gausybė paukščių. Rudens pradžioje būna dienų, kai Lietuvos pajūriu skrenda daugiau kaip trys milijonai sparnuočių ir apie 70-80 proc. jų užsuka į Ventės ragą.
Išsigandę plačiųjų Kuršių marių vandenų daug smulkiųjų paukščių grįžta, paskui vėl drąsinasi skristi. Pastaruoju metu dažniau naudojami paukščių balsų įrašai. Jie leidžiami per garso skleistuvus. Vis dažniau įrašuose čiulba čimčiakai. Išgirdę savo gentainių balsus, skrendantys sparnuočiai leidžiasi į tą vietą, iš kur girdi čiulbančius paukščius, ir taip įsipainioja į gaudykles.
Pasak ornitologo, dalis paukščių iš gaudyklių randa kelią atgal, kai kurie per dieną įkliūva net penkis kartus. Į gaudykles patenka ne tik smulkieji sparnuočiai. Pernai ornitologai sužiedavo 143 rūšių paukščių - nuo 50 g sveriančio nykštuko iki 15 kg gulbės patino.
Į žieduotojų rankas patenka ir kitose šalyse sužieduotų paukščių - praėjusiais metais sparnuočių, žieduotų devyniolikoje šalių, įkliuvo apie šimtą. Tokiam paukščiui patekus į lietuvių rankas, naujas žiedelis nemaunamas, nebent senasis pasirodytų brokuotas. Tačiau nuskaitoma ant žiedelio esanti informacija, užregistruojama ir paskelbiama.
Dar keli šimtai paukščių į Ventės rago gaudykles pateko šioje ornitologijos stotyje sužieduoti ankstesniais metais.
V. Jusys pridūrė, jog artėja tas laikas, kai paukščiams bus ne tik maunami žiedeliai, bet ir tvirtinami radijo siųstuvai, leisiantys stebėti paukščių kelius, poilsio ir žiemojimo vietas. Pirmieji žingsniai šia kryptimi jau žengti - prie stambesnių paukščių pirmieji radijo siųstuvai jau pritvirtinti. Tačiau kol kas tai yra brangus dalykas (vienas toks siųstuvas kainuoja apie tūkstantį eurų), tiesa, patikimas, todėl perspektyvus.
„Kol kas tokius siųstuvus galima tvirtinti ant ne mažiau kaip pusę kilogramo sveriančių paukščių. Pirmieji buvo pritvirtinti prie erelių rėksnių. Šiuo metu jie skrajoja kažkur Centrinėje Afrikoje. Tačiau pasaulis taip greitai žengia pažangos keliu, kad neabejoju, jog ateis ta diena, kai radijo siųstuvus galėsime tvirtinti ir ant pačių smulkiausių paukštelių - nykštukų. Ir tie prietaisai atpigs taip, kaip kitados atpigo elektroniniai laikrodžiai. Juk jų šiuo metu iš kinų galima nusipirkti ir už vieną eurą“, - dėstė Ventės rago ornitologijos stoties vedėjas. Ornitologijos stotyje darbai vyksta ištisus metus.
Keičiasi paukščių rūšys
Paprašytas palyginti paukščių būrius, kurie per Ventės ragą skrisdavo anksčiau ir dabar, ornitologas sakė, jog tie būriai išliko panašūs, tik pakito paukščių rūšių skaičius. Prieš kelis dešimtmečius per dieną būdavo sugaunama 150 ežerinių nendrinukių, o pastaraisiais metais per visus dvylika mėnesius buvo pagauta tik apie 500. Gerokai sumažėjo kregždžių, pečialindų, devynbalsių, krakšlių, strazdų.
Kai kurių rūšių paukščių skaičius žymiai sumenko dėl to, kad kai kuriose Pietų Europos ir Šiaurės Afrikos šalyse jie gaudomi įvairiais įmanomais būdais ir valgomi.
Paprastai aktyvus paukščių migracijos procesas būna stebimas pavasarį ir rudenį. Tačiau, pasak V. Jusio, pavasaris žieduotojams nėra toks rezultatyvus kaip ruduo. „Būna, kad per tris pavasario mėnesius pagauname mažiau nei rudenį per vieną dieną. Pagrindiniai mūsų darbai vyksta birželį-spalį. Vasaros pradžioje iš Lietuvos pradeda masiškai emigruoti čia perėjusių varnėnų pulkai. Gal tai ir atrodo keistai, turint omenyje, kad pas mus varnėnų galima aptikti net ir šiltesniais žiemos mėnesiais.
Paukščiai yra gausiausia ir plačiausiai Lietuvoje paplitusi sausumos stuburinių klasė. Paukščiai gyvena visuose natūraliuose ir urbanizuotuose kraštovaizdžiuose. Lietuvoje aptikta 401 rūšis (iki 2020). 21 a. 2 dešimtmetyje perėjo 225 paukščių rūšys (iš jų 16 rūšių labai retai), žiemojo 185 rūšys (84 rūšys retai). Nuo 20 a. antros pusės perinčių paukščių sudėtis keitėsi. Nustojo perėti žvyrė, labai retai dabar peri gyvatėdis, kilnusis erelis, didysis erelis rėksnys (ereliai). Pradėjo perėti 31 nauja paukščių rūšis. Nuo 1985 plačiai paplito didysis kormoranas, šių paukščių labai padaugėjo (kormoraniniai). Didėja perinčių gulbių giesmininkių populiacija (gulbės). Pradėjo perėti ir daugėja pilkųjų žąsų ir urvinių ančių (urvinės antys). Nuo 1987 pradėjo perėti jūrinis erelis, 2003 perinčių porų buvo 80, pastaraisiais metais - iki 150. Nuo 1962 plačiau išplito paprastasis kiras, šiek tiek vėliau pradėjo perėti sidabrinis kiras (kiriniai). Nuo 1959 išplito ir pagausėjo pietinių purplelių (karveliniai).
Iš rytų plečiasi geltongalvės kielės (kieliniai) ir sodinės nendrinukės (nendrinukės) veisimosi arealas, nuo 1952 paplito remeza. Skiriamos kelios ekologinės paukščių grupės. Miškų ir krūmynų paukščių yra apie 120 rūšių (bukutis, liputis, kikilis, pečialindos, musinukės, geniai, vanagai, pelėdos, slanka, jerubė), pelkių ir pievų paukščių - apie 20 rūšių (griciukai, perkūno oželis, gaidukas, kuolingos, dirvinis sėjikas, gervė, tetervinas, geltonoji kielė, pievinis kalviukas), laukų paukščių - apie 10 rūšių (dirvinis vieversys, kiauliukė, kurapka, putpelė, pievinė lingė, pelėsakalis), vandens paukščių - apie 60 rūšių (narai, kragai, kormoranas, kirai, žuvėdros, laukys, žuvininkas, antys, žąsys, gulbės).
Pagal keičiamą buvimo vietą skiriami sėslūs, klajūnai ir migruojantys (traukiantys) paukščiai. Sėslūs paukščiai visus metus gyvena toje pačioje vietoje (naminis žvirblis, kuoduotoji zylė, bukutis, šarka, kurtinys, tetervinas, meletos, pietinis purplelis, naminė pelėda, didysis apuokas). Klajūnai paukščiai, išvedę vaikus, ieško palankesnių maitinimosi sąlygų, todėl klajoja įvairiomis kryptimis (kryžiasnapiai, didysis genys, kranklys, liputis, alksninukas, dagilis, geltonoji starta). Didelė dalis Lietuvos paukščių yra migruojantys, jie išskrenda žiemoti į kitas šalis ar net žemynus. Tikrieji artimi migrantai skrenda žiemoti į Vakarų Europą (dauguma ančių ir kragų, pempė, kirai, dirvinis vieversys, kielės). Į Lietuvą migruojantys paukščiai parskrenda kovo mėnesį: paprastasis suopis (pirmoje mėnesio pusėje), varnėnas, erelis rėksnys, pempė, dirvinis vieversys (mėnesio viduryje), baltasis gandras, pilkasis garnys, gervė, didysis baublys, pilkoji žąsis, perkūno oželis, laukys, keršulis, paprastasis griciukas, baltoji kielė (antroje mėnesio pusėje); balandžio mėnesį: ausytasis kragas, nendrinė lingė, paprastoji raudonuodegė, slanka (pirmoje mėnesio pusėje), upinis kirlikas, upinė žuvėdra, gegutė, šelmeninė kregždė, žalioji pečialinda, geltonoji kielė (antroje mėnesio pusėje); gegužės mėnesį: čiurlys, žalvarnis, langinė kregždė, volungė, sodinė ir rudoji devynbalsės, didžioji krakšlė, griežlė, paprastoji medšarkė.
Riba tarp sėslių, klajūnų ir migruojančių paukščių yra sąlygiška. Nariniai paukščiai. 1 gentis - narai, 4 rūšys. Vidutinio dydžio ir stamboki vandens paukščiai. Tarp trijų priekinių pirštų yra plaukiojamoji plėvė. Gerai plaukioja ir nardo, sausumoje šliaužioja pilvu. Jaunikliai viščiukiniai. Kraginiai paukščiai. 1 šeima, 5 rūšys. Vidutinio dydžio ir maži vandens paukščiai. Pirštai su plaukiojamosiomis skiautėmis. Gerai plaukioja ir nardo. Lizdas plūduriuoja vandenyje. Gausiausias ausuotasis kragas. Irklakojiniai paukščiai. 3 šeimos, 6 rūšys. Kojų keturi pirštai sujungti plaukiojamąja plėve.