Daug kas mano, kad čeburekai atsirado sovietmečiu, kai kiekviename didesniame Lietuvos mieste buvo galima rasti čeburekines, kur buvo gaminami skanūs ir sultingi čeburekai. Tačiau iš tiesų, Lietuvos totoriai, gyvenantys Lietuvoje nuo XIV amžiaus, atsivežė šį legendinį patiekalą į Lietuvą. Suprantama, iki mūsų dienų Lietuvos totoriai čeburekus ruošė ir dabar gamina tik iš avienos.

Šiandien turbūt nėra nieko lengviau, greičiau, pigiau ir naudingiau, kaip įsirengti čeburekinę. Tikri sultingi Krymo totorių čeburekai, kaip nė vienas kitas valgis pasaulyje, yra visada paklausūs, ir paklausa niekada nemažėja. Netgi tuose kraštuose, kur niekada nebuvo čeburekų, jie tampa populiarūs, nes yra nebrangus, labai sotus, dar labiau skanus ir kvapnus valgis. Kitaip sakant, čeburekinę galima įsirengti bet kokiam pastatėlyje, kioskelyje ar automašinoje.

Mūsų laikais Lietuvoje „čeburekai“ turi tik šiokią tokią paklausą, nes „čeburekinių“ savininkai ir jų virėjai kvailai užsispyrę nesupranta, kad jų kepami didžiuliai neva čeburekai (o iš tiesų aliejaus prisigėrę skrudiniai) yra nepatogūs valgyti arba jie kepami tokie dideli todėl, kad jų įdaras yra niekam tikęs. Tokie skrudiniai kepami didelėse aliejaus skardose sulūžinėja, įdaro sultys subėga į aliejų, taip pastarasis virsta kancerogeniniais nuodais. Šie lėkštėje netelpantys didieji skrudiniai nieko bendra neturi su autentiškais totoriškais čeburekais, valgant jie lūžinėja, trupa ant stalo ir valgytojo rūbų, o jų įdarai yra nesultingi ir sprangūs.

Šiandieninių čeburekinių savininkai nesuvokia, kad per tuos beprotiškai didelius aliejaus prisigėrusius skrudinius ir per valgymo nepatogumą parado didžiąją dalį savo klientų.

Tešla ir įdaras: autentiškas receptas

Ruošiant tikrus autentiškus čeburekus svarbiausias dalykas yra tešla, ir kuo paprastesnis yra tešlos receptas, tuo gardesni bus čeburekai. Klasikinis receptas yra 500 g išsijotų kvietinių miltų D-550 išmaišyti su 5 g druskos, 250 g vandens ir 30 g alyvuogių, rapsų arba saulėgrąžų aliejaus. Tešlą gerai išminkyti. Ji gausis kietoka. Tešlos gumulą įvynioti į virtuvinę plėvelę ir pusvalandį palaikyti kambario temperatūroje. Paruoštą tešlą plėvelėje palikti valandai pastovėti dubenyje šaldytuve. Po to dar kartą perminkyti, kad tešla taptų vientisa ir elastinga - tešla turi nelipti prie rankų.

Tikri totoriški čeburekai yra daromi tik iš 50 g tešlos gabalėlio. Iškočiojus gaunamas užkandinės lėkštės dydžio plonas paplotis, o iškeptas būna ne ilgesnis nei 20 cm ilgio ir ne platesnis nei 10-12 cm pločio. Tokio dydžio čeburekus labai patogu kepti pramoninėse fritiūrinėse.

Čeburekams patarimas „reikia kuo daugiau įdaro“ netinka, nes vienam delno dydžio (20x10 cm) čeburekui reikia tik 50 g mėsos įdaro - tai yra auksinė taisyklė, ir taip priimta visame pasaulyje, ypač Rytų šalyse, Kryme, net Rusijoje.

Mėsos (avienos, ožkienos, veršienos, jautienos) įdaras būtinai turi būti ne tradiciškai maltas, kaip daro lietuviai, ne faršas, o būtinų būtiniausiai kapotas. Totoriai, Krymo ir Azijos kepėjai mėsą kryžmai kapoja aštriais peiliais. Europoje gyvenantys totoriai, ruošiantys čeburekus masiniam pardavimui, naudoja ir mėsmales, malančias stambiai.

Net sovietiniais laikais viena porcija buvo du traškūs čeburekai, kurių tešla nelūždavo, o įdaras buvo sultingas. Tad tikrų čeburekų įdarui 500 g kapotos mėsos reikia išmaišyti su 300 g labai smulkiai kapotų svogūnų, pagardinti 10 g druskos, 2 g maltų kalendrų sėklų ir 1 g maltų juodųjų pipirų. Būtent toks mėsos įdaras gaunasi švelnus ir skanus.

Kad įdaras būtų dar ir labai sultingas, kapotos mėsos įdaras maišomas su 200 g kefyro arba 200 g nulupto ir kapoto be sėklų pomidoro.

Ruošiant tikrą totorišką čebureką svarbiausias dalykas yra gerai sulipdyti perlenktą tešlos skritulį, kad skrudinant iš čebureko neišvarvėtų įdaro sultys ir nesugadintų aliejaus bei pats čeburekas neprarastų savo tikrojo skonio. Labiausiai paplitęs būdas yra tešlos skritulio kraštus teptuku pavilgyti vandeniu. Sulenkimą tvirtai suspaudyti ir dar sutvirtinti šakute.

Kepti pramoninėje skrudintuvėje (fritiūrinėje) 2-3 minutes įkaitintame iki 180 laipsnių aliejuje. Dar geriau dėti 5 g smulkiai supjaustytų šviežių kalendrų arba 1 g džiovintų kalendrų.

Galima iš anksto paruošti įvairių čeburekų ir atskirose žymėtose dėžėse juos užšaldyti šaldiklyje.

Įvairūs įdarai čeburekams

Viena porcija įdaro vienam čeburekui - 50 g.

Totoriškas brinzos įdaras (20 porcijų)

800 g brinzos (dabar galima imti fetos sūrį) supjaustyti smulkučiais kubeliais ir išmaišyti su 200 g kefyro, 5 g smulkiai supjaustytų bazilikų, 5 g smulkiai supjaustytų šviežių kalendrų ir 5 g smulkiai supjaustytų šviežių petražolių.

Migdolų įdaras saldžiam totoriškam čeburekui (20 porcijų)

800 g migdolų nuplikyti verdančiu vandeniu ir kiek palaikyti, kad atšoktų odelė, nulupti rudas odeles, pakepinti, sumalti ir sumaišyti su 200 g medaus ir 4 g maltų kardamonų.

Senovinis lietuviškas baravykų ir mėsos įdaras (20 porcijų)

200 g baravykų smulkiai supjaustyti ir apkepinti aliejuje su 200 g svogūnų ir juos nugarinti, - turi gautis apie 200 g grybų su svogūnais. Smulkiai supjaustyti 230 g jautienos, 430 g riebios kiaulienos, sudėti keptus baravykus, viską išmaišyti su 150 g rūgpienio (kefyro), pagardinti 10 g druskos, 5 g smulkiai supjaustytų šviežių čiobrelių arba 1 g džiovintų čiobrelių ir 1 g maltų juodųjų pipirų.

Lietuviškas kiaulienos įdaras (20 porcijų)

Smulkiai supjaustyti 660 g riebios kiaulienos, 200 g labai smulkiai kapotų svogūnų, viską išmaišyti su 150 g kefyro, pagardinti 10 g druskos, 5 g smulkiai supjaustytų šviežių petražolių arba 1 g džiovintų petražolių ir 1 g maltų juodųjų pipirų.

Lietuviškas mėsos įdaras (20 porcijų)

Smulkiai supjaustyti 230 g jautienos, 430 g riebios kiaulienos, 200 g labai smulkiai kapotų svogūnų, viską išmaišyti su 150 g kefyro, pagardinti 10 g druskos, 5 g smulkiai supjaustytų šviežių mairūnų arba 1 g džiovintų mairūnų ir 1 g maltų juodųjų pipirų.

Lietuviškas veršienos įdaras (20 porcijų)

Smulkiai supjaustyti 430 g veršienos, 230 g riebios kiaulienos, 300 g labai smulkiai kapotų svogūnų, viską išmaišyti su 150 g kefyro, išspaustomis trimis skiltelėmis česnako, 10 g smulkiai supjaustytų krapų ir petražolių, pagardinti 10 g druskos, 1 g džiovintų krapų ir 1 g maltų juodųjų pipirų.

Gaminimo eiga

Kaip jau aukščiau minėjau, iš 50 g tešlos gabalėlio reikia iškočioti plonytį paplotį, gražumo dėlei paplotį galima apipjauti uždėjus ant jo lėkštutę, ant vieno jo krašto sudėti įdarą, užlenkti tuščiąją dalį, kraštus pavilgius vandeniu apspaudyti pirštais, o paskui šakute, bet taip, kad nebūtų perdurta tešla, nes kepant išvarvės įdaro sultys.

Varškės tešlos čeburekai

Varškės tešlos čeburekus galima kepti orkaitėje, todėl labai tinka tiems, kurie nemėgsta ar vengia riebaluotų kepinių.

Ingredientai:

• 500 g maltos kalakutienos (gali būti ir kitos rūšies mėsa)
• 1 svogūno
• 200 g pusriebės varškės
• 2 kiaušinių
• 1 šaukštelio kepimo miltelių
• 200 g miltų
• 1 šaukšto grietinės (nebūtina)
• 1 šaukšto acto
• Žiupsnelio druskos
• Žiupsnelio Provanso žolelių
• Aliejus (kepti)

Gaminimo eiga:

1. Į dubenį sudėkite kalakutieną, kubeliais pjaustytus svogūnus, berkite druskos, Provanso žolelių ir viską išmaišykite.
2. Pusriebę varškę sutrinkite elektriniu trintuvu iki kreminės masės. Įmuškite kiaušinius, berkite druskos ir išmaišykite.
3. Kepimo miltelius išmaišykite su miltais, berkite į varškės masę, dėkite grietinę. Maišykite.
4. Į tešlą pilkite actą, maišykite. Tešla turėtų būti lengvai formuojama. Palikite pastovėti apie 15-20 min.
5. Tešlą padalinkite gabaliukais ir iškočiokite į apskritimus.
6. Ant tešlos dėkite įdaro, užlenkite tešlos kraštus ir suspauskite pirštais arba šakute, kad įdaras neiškristų.
7. Į keptuvę supilkite aliejų, jis turėtų įkaisti iki 180 °C temp. Dėkite čeburekus, apkepkite iš vienos pusės, tada apverskite ir apkepkite kitą pusę.

Patarimai:

• Kad faršas būtų sultingesnis, jį maišant galite įpilti šiek tiek vandens arba sultinio.
• Galite rinktis įvairius prieskonius.
• Elektriniu trintuvu arba naudoti kreminę varškę, tada dėti visus produktus, išskyrus miltus, gerai išmaišyti ir tik tada dėti miltus iki Jums norimo kietumo.

Teisingi čeburekai gaminami namie

Naminiuose čeburekuose, bent jau mūsų šeimoje, mėsos kiekis yra proporcingas tešlos kiekiui. Valgydamas teisingą čebureką tu nevargsi ieškodamas jame mėsos - jos atsikąsi su kiekvienu čebureko kąsniu. Jausi svogūnų, česnakų bei krapų aromatą.

Ingredientai įdarui (5 čeburekams):

• 250 g maltos kiaulienos
• 250 g maltos jautienos
• 1 nedidelis svogūnas
• 1 kiaušinis
• 1 žiupsnelis krapų
• 4 skiltelės česnako
• druska, pipirai pagal skonį

Ingredientai tešlai:

• 450-500 g miltų
• 350 ml vandens
• 3 v. š. aliejaus
• 1 a. š. druskos

Gaminimo eiga:

1. Pirmiausia pasiruoškime čeburekų įdarą. Į dubenį sudedame mėsą, susmulkintus česnakus, svogūnus, krapus, druską, pipirus, kiaušinį. Mes mėgstame svogūnus, ir kad jų skonis nepranyktų mėsoje, juos pjaustome kiek stambiau. Visą turinį gerai išmaišę padedame į šoną, kad mėsoje pasiskirstytų prieskoniai, ir imamės tešlos gamybos.
2. Į indą su šiltu vandeniu įpilame 3 valgomuosius šaukštus aliejaus, įdedame 1 a. š. druskos ir gerai išmaišome. Į kitą indą įdedame 1/3 reikiamo kiekio miltų, ir užpylę pasigamintu skysčiu, maišome. Gerai išmaišę dedame vėl šiek tiek miltų ir pildami vandenį vėl maišome. Tešla turi gautis lyg lipni, bet nekibti prie rankų. Nepersistenkit su miltais. Aš specialiai parašiau netikslų miltų kiekį, kad jūs patys, minkydami tešlą, nuspręstumėt, koks kiekis yra optimalus.
3. Pasigaminę tešlą suskirstome ją į 5 vienodus kamuoliukus, iš kurių ir formuosime čeburekus.
4. Ant miltais pabarstyto stalo plonai iškočioję čeburekų tešlą ant jos dėkite įdarą. O užlenkę tešlą taip, kad ji paslėptų įdarą, šakute padarykite joje įspaudus, kad kepant čeburekai neišsižiotų. Kad šakutė nekibtų prie tešlos, ją prieš tai sušlapinkit vandeniu.
5. Kepkite keptuvėje, į kurią įpilkite tiek aliejaus, kad paguldyti čeburekai nebūtų visiškai apsemti, o tik iki pusės. Kelias minutes apkepus vieną pusę, čeburekus apverskite ir kepkit dar kelias minutes.
6. Iškepusius traukiame lauk ir guldome ant popierinio rankšluosčio, kad nuvarvėtų riebalų perteklius.

Aš asmeniškai įveikiu tik 1,5 čebureko, ir tai tik tada, kai būnu labai alkanas.

Čeburekai su kiaulienos faršu

Čeburekų variacijos gali būti pačios įvairiausios: su vištiena, kiauliena, jautiena, grybais, čili, varške ir t.t.

Ingredientai:

Įdarui reikės:

• Kiaulienos faršas - 400 g;
• Svogūnas - 2 vnt.;
• Vanduo - ~50 ml;
• Petražolės (nebūtinai);
• Druska, malti juodieji pipirai.

Tešlai reikės:

• Miltai - ~500 g;
• Karštas vanduo - 200 ml;
• Augalinis aliejus - 40 ml;
• Druska - 1 arbatinis šaukštelis.

Gaminame:

1. Gaminame čeburekų tešlą. Į dubenį pilame karštą vandenį, augalinį aliejų, beriame druską ir išmaišome. Tada dalimis sijojame miltus ir užminkome tešlą. Tešla turi nelipti prie rankų. Dedame tešlą į dubenį, uždengiame ir paliekame pastovė apie valandą.
2. Gaminame čeburekų įdarą. Į dubenį dedame faršą. Svogūnus pjaustome labai smulkiai, arba tarkuojame burokine tarka. Dedame druską, prieskonius, kapotas petražoles, pilame vandenį ir viską gerai išmairome, paminkome rankomis.
3. Tešlą dar paminkome, suformuojame pailgą volelį ir supjaustome lygiomis dalimis. Tešlos gabalėlius iškočiojame plonai į didoką apvalų lakštą, vienoje pusėje uždedame įdaro, kita lakšto puse uždengiame ir pirštais arba šakute užspaudžiame kraštus.
4. Į keptuvę pilame aliejaus tiek, kad beveik apsemtų čeburekus, įkaitiname.
5. Kepame įkaitintame aliejuje ant vidutinio stiprumo ugnies.

Daugeliui atrodo, kad čeburekus gaminti yra itin sudėtingas ir ne kiekvienam įkandamas procesas. Iš tiesų, tai labiau laiko ir kantrybės reikalaujantis patiekalas. Tačiau dėl sultingų ir sočių čeburekų verta pasistengti.

Gaminimo eiga

1. Kiaušinių trynius dedame į didesnį dubenį, išplakame, beriame druską, pilame šiltą vandenį ir išmaišome.
2. Į tą patį dubenį dalimis sijojame miltus ir užminkome tešlą Ji gali atrodyti kietoka, bet aliejus turėtų situaciją pakeisti. Pilame aliejų ir dar paminkome. Tešlą dedame į polietileninį maišelį ir paliekame pusvalandį pastovėti kambario temperatūroje.
3. Pasigaminame čeburekų įdarą: į dubenį dedame faršą, burokine tarka sutarkuotus svogūnus, druską, prieskonius, pilame vandenį ir išmaišome.
4. Iš maišelio išimame tešlą, dar paminkome, suformuojame pailgą volelį ir supjaustome lygiomis dalimis. Tešlos gabalėlius iškočiojame plonai į didoką apvalų lakštą, vienoje pusėje uždedame įdaro, kita lakšto puse uždengiame ir gerai užspaudžiame kraštus. Tai galima padaryti pirštais arba šakute. Jeigu norite kad čeburekų kraštai būtų gražesni, apipjaukite juos specialiu įrankiu.
5. Keptuvėje su storu dugnu įkaitiname aliejų. Jo turi būti tiek, kad beveik apsemtų čeburekus.

---