Šiame straipsnyje aptariamos kelios infekcinės ligos, susijusios su maisto vartojimu, ypač paukštienos, ir galinčios sukelti padidėjusius limfmazgius. Aptarsime toksoplazmozę, kampilobakteriozę, listeriozę ir salmoneliozę.
Toksoplazmozė
Toksoplazmozė yra žmonių ir gyvūnų parazitinė liga, kurią sukelia parazitiniai pirmuonys Toxoplasma gondii. Pagrindinis šių pirmuonių šeimininkas yra katės ir kiti katinių šeimos žinduoliai. Užsikrėtusios katės su išmatomis toksoplazmas aplinkoje platina 1-2 savaites. Užteršiami dirvožemis, žolė, vanduo, vaisiai, daržovės, smėlio dėžės ar kita aplinka. Toksoplazmozės sukėlėjai drėgname dirvožemyje gali išlikti gyvybingi ilgus mėnesius.
Toksoplazmoms yra imlūs visi žmonės. Patekus parazitui į sveiko žmogaus organizmą, imuninė sistema sugeba apsaugoti jį nuo ligos vystymosi. Jei liga pasireiškia, simptomai būna panašūs į gripo: raumenų, galvos, gerklės skausmai, padidėję limfmazgiai, karščiavimas, bendras silpnumas. Simptomai tęsiasi apie dvi savaites.
Sunkesnė ligos eiga dažniau pasireiškia žmonėms su nusilpusia imunine sistema (sergantiesiems ŽIV/AIDS, gydomiems chemoterapija ar tiems, kuriems neseniai buvo atlikta organų persodinimo operacija). Toksoplazmos gali pažeisti smegenis, akis arba kitus organus.
Nėščia moteris, serganti ūmia toksoplazmoze, užkratą gali perduoti vaisiui. Tai yra pats pavojingiausias toksoplazmozės perdavimo būdas. Užsikrėtusios toksoplazmoze nėščios moterys gali persileisti arba gali žūti vaisius. Naujagimiams, kurie toksoplazmomis užsikrečia dar būdami motinos įsčiose, pasireiškia įgimta toksoplazmozė. Daugeliui naujagimių toksoplazmozės simptomai atsiranda ne iš karto po gimimo, o sulaukus paauglystės ar dar vėliau.
Pasaulyje žmonių sergamumas toksoplazmoze yra nevienodas. Jis priklauso nuo klimato, higieninių sąlygų, valgymo įpročių. Prancūzijoje, kur pagal tradiciją vartojama nepakankamai termiškai apdorota mėsa, toksoplazmozė yra dažna parazitinė liga. Kasmet šioje šalyje užregistruojama 200 000-300 000 naujų toksoplazmozės atvejų.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje 2006 metais užregistruoti 165, 2007 metais - 67, o 2008 metais - 117 žmonių susirgimo toksoplazmoze atvejai. Daugiausia susirgimų užregistruota 25-34 metų amžiaus grupėje.
Toksoplazmozės prevencija:
- Vartokite gerai termiškai apdorotą mėsą.
- Nevalgykite neplautų vaisių, daržovių, negerkite ir nenaudokite maistui gaminti, daržovėms, vaisiams plauti atvirų telkinių vandens.
Ešerichiozė
Ešerichiozė ─ žarnyno infekcinė liga, kurią sukelia E. coli bakterijų grupė yra gausi ir įvairi. Nors dauguma E. coli rūšies bakterijų labiausiai žinoma E. coli O157:H7. Tai ─ enterohemoraginė (sukelianti viduriavimą su kraujo priemaiša), gramneigiama, lazdelės formos, apie 2 mikrometrų ilgio E. coli rūšies bakterija, gaminanti Shigos toksiną. Pavadinime raidė O žymi somatinio, o raidė H ─ žiuželinio antigeno numerį. E. coli Tinkamiausia temperatūra šioms bakterijoms daugintis ─ +37°C. Sukėlėjas išlieka gyvybingas daugiau nei 2 mėnesius išmatose, dirvožemyje, puikiai išgyvena maltoje mėsoje. Savaites, mėnesius gali išlikti gyvybingas rūgščioje terpėje (majoneze, dešroje, obuolių sidre, čederio sūryje). Bakterija jautri dezinfekantams. Veikiant 121°C temperatūros drėgnam karščiui mažiausiai 15 minučių arba 160─170°C temperatūros sausam karščiui mažiausiai 1 valandą, sukėlėjas žūva. Kad maistą būtų saugu vartoti, būtina jį termiškai apdoroti ne žemesnėje nei 71°C temperatūroje.
Infekcija, sukelta E. coli O157:H7, yra paplitusi visame pasaulyje. JAV kasmet registruojama apie 70 000 minėtos infekcijos atvejų. Europos maisto saugos tarnybos duomenimis, 2007 metais Europos Sąjungos šalyse buvo užregistruoti ir patvirtinti 1571 infekcijos atvejai. Dauguma atvejų ─ net 71,3 proc. ─ buvo užregistruoti Jungtinėje Karalystėje. Infekcija registruojama įvairiose amžiaus grupėse. Ligos inkubacinis periodas paprastai trunka 3─4 dienas. Dažniausiai infekcija pasireiškia stipriais pilvo spazmais, labai intensyviu viduriavimu (paprastai su kraujo priemaiša), vėmimu. Gali būti nedidelis karščiavimas (iki 38,5°C). Dauguma susirgusiųjų pasveiksta per 5─7 dienas, tačiau 10 proc. išsivysto komplikacija ─ hemolizinis ─ ureminis sindromas (HUS). Lietuvoje atlikus tyrimą apie vaikų sergamumą HUS 1990─2004 metais, nustatyta, kad per šį 15 metų laikotarpį Lietuvoje užregistruota daugiau kaip 80 vaikų HUS atvejų. Dažniausiai sirgo vaikai iki dvejų metų amžiaus, be to, mergaitės kiek dažniau nei berniukai.
E coli O157:H7 rūšies bakterijos gyvena ir dauginasi galvijų, ožkų, avių, elnių, briedžių žarnyne. Žmogus gali susirgti suvalgęs maisto, kuris užkrėstas nors ir mikroskopiniu žmonių ar gyvūnų išmatų kiekiu. Infekciją gali sukelti nepakankamai termiškai apdorotos mėsos, ypač maltos jautienos, nepasterizuoto pieno ir iš jo pagamintų produktų (ypač sūrių), netinkamai paruošto vandens, žalių vaisių, daržovių, nepasterizuotų obuolių sulčių / sidro vartojimas. Mėsa gali būti užkrėsta bakterijomis gyvūno skerdimo metu, nepaisant atsargumo priemonių. Mėsą malant, sukėlėjai pasiskirsto visoje mėsoje. Maistą bakterijomis gali užkrėsti jį tvarkantys asmenys, pasinaudoję tualetu ir nenusiplovę rankų. Sukėlėjai į maistą taip pat gali patekti nuo virtuvės įrankių, aplinkos paviršių, ant kurių prieš tai buvo pjaustyta žalia mėsa, daržovės.
Kampilobakteriozė
Kampilobakteriozė - žmonių ir gyvūnų infekcinė liga, kurią sukelia Campylobacter rūšiai priklausanti gramneigiama spiralės formos bakterija. Žmonėms kampilobakteriozę dažniausiai sukelia Campylobacter jejuni rūšies bakterijos. Tinkamiausios sąlygos kampilobakterijoms daugintis yra tuomet, kai deguonies koncentracija aplinkoje sudaro 3-5 proc., o anglies dvideginio - 2-10 proc. Žmogui susirgti pakanka labai mažo bakterijų kiekio (400─500 bakterijų).
Dažniausia viduriavimo priežastis JAV - kampilobakteriozė. Šiose valstijose kasmet 13 iš 100 000 gyventojų diagnozuojama ši liga. 2007 m. Europos maisto saugos tarnybos duomenimis, Europos Sąjungos šalyse užregistruoti ir patvirtinti 200507 žmonių susirgimo kampilobakterioze atvejai.
Išsivysčiusiose šalyse didžiausias sergamumas kampilobakterioze užregistruotas 5-mečių ir vyresnių asmenų amžiaus grupėse. Besivystančiose šalyse - kampilobakteriozė patvirtinta dar jaunesnei vaikų amžiaus grupei: kūdikiams ir vaikams iki 2-jų metų. Asmenims, kurių organizmo atsparumas sumažėjęs, rizika susirgti kampilobakterioze yra didesnė.
Kampilobakteriozės inkubacinis periodas trunka nuo 2-jų iki 5-ių dienų. Liga pasireiškia viduriavimu, karščiavimu, pilvo, galvos, raumenų skausmais, pykinimu ir/arba vėmimu. Viduriavimas gali būti su krauju, vandeningas. Kampilobakteriozė paprastai trunka vieną savaitę. Ligos komplikacijos retos, tačiau gali būti sąnarių uždegimas, kraujo užkrėtimas, smegenų dangalų, tulžies pūslės uždegimas.
Kampilobakteriozės sukėlėjai gyvena ir dauginasi naminiuose paukščiuose, raguočiuose, šunyse, katėse, kiaulėse, avyse, graužikuose. Dažniausiai kampilobakterioze galima užsikrėsti, kai vartojame žalią arba nepakankamai termiškai apdorotą mėsą, ypač, paukštieną ir jos produktus, nepasterizuotą pieną, kampilobakterijomis užterštą vandenį. Termiškai apdorotas arba vartojimui paruoštas maistas gali būti užkrėstas kampilobakterijomis laikant jį kartu su žalia paukštiena.
Listeriozė
Listeriozė yra žmonių ir gyvūnų infekcinė liga, kurią sukelia gramteigiamos lazdelės formos Listeria monocytogenes rūšies bakterijos. Tinkamiausia temperatūra L. monocytogenes rūšies bakterijoms augti ─ 37°C. Temperatūra nuo -0,4°C iki 45°C taip pat yra tinkama daugintis šios rūšies bakterijoms. Todėl skirtingai nuo kitų per maistą plintančių užkrečiamųjų ligų sukėlėjų, listerijos gali daugintis užterštuose maisto produktuose, laikomuose šaldytuve. Bakterijos auga aplinkoje, kur sumažėjęs deguonies kiekis, dauginasi terpėje, kurioje druskos koncentracija viršija 10 proc. Brandinimo metu listerijos gali daugintis minkštuose sūriuose. L. monocytogenes rūšies bakterijos sūdytoje mėsoje gali išgyventi iki 400 dienų, kopūstų sultyse - iki 25 dienų.
Listeriozė yra paplitusi visame pasaulyje. JAV kasmet šia liga suserga apie 2500 žmonių, iš jų - 500 miršta. Europos maisto saugos tarnybos duomenimis, Europos Sąjungos šalyse 2007 m. užregistruoti ir patvirtinti 1554 žmonių susirgimo listerioze atvejai, 20 proc. sirgusių šia liga ─ mirė.
Didžiausią rizikos galimybę susirgti šia infekcija turi nėščios moterys, naujagimiai, asmenys, kurių organizmo atsparumas sumažėjęs, sergantys vėžiu, diabetu, inkstų ligomis, AIDS, vyresnio amžiaus žmonės.
Listeriozės vidutinis inkubacinis periodas ─ 3 savaitės. Liga pasireiškia karščiavimu, raumenų skausmais, kartais virškinimo trakto sutrikimais ─ pykinimu, viduriavimu. Jei infekcija išplinta į centrinę nervų sistemą, galimas galvos skausmas, kaklo sustingimas, pusiausvyros sutrikimas, konvulsijos.
Listeriozės sukėlėjai gyvena ir dauginasi naminiuose ir laukiniuose žinduoliuose, paukščiuose. Apie 10 proc. Pagrindinis listeriozės plitimo būdas ─ užsikrėtimas maistu. Žmogus gali užsikrėsti vartodamas nepakankamai termiškai apdorotą mėsą: kiaulieną, jautieną, paukštieną, taip pat - daržoves, nevirintą, nepasterizuotą pieną ir iš jo pagamintus produktus. Termiškai apdorotas arba vartojimui paruoštas maistas gali būti užkrėstas listerijomis laikant jį kartu su žalia mėsa, paukštiena, daržovėmis.
Salmoneliozė
Salmoneliozė - žmonių ir gyvūnų infekcinė liga, kurią sukelia Salmonella rūšies gramneigiamos lazdelės formos bakterijos. Salmoneles atrado Amerikiečių mokslininkas Salmon, kurio vardu buvo pavadinti salmoneliozės sukėlėjai. JAV, Europos Sąjungos šalyse labiausiai paplitusios Salmonella Enteritidis ir Salmonella Typhimurium rūšies bakterijos. Salmonelės gausiai dauginasi skystuose, drėgnuose produktuose 20°C- 40°C temperatūroje, tačiau 80°C temperatūroje žūva per 10 min. Jei temperatūra nesiekia 6°C, bakterijos maisto produktuose išlieka gyvybingos keletą mėnesių. Vandenyje sukėlėjai išbūna gyvybingi 2 mėn., dirvožemyje - 4-5 mėn., kambario dulkėse ─ 3 mėn., o sausose išmatose - 2-4 metus.
Salmoneliozė paplitusi visame pasaulyje. JAV kasmet registruojama apie 40 000 žmonių, susirgusių salmonelioze. Europos maisto saugos tarnybos duomenimis, Europos Sąjungos šalyse 2007 m. užregistruoti ir patvirtinti 151995 žmonių salmoneliozės atvejai.
Salmonelioze dažniau sergama vasarą nei žiemą, dažniausiai serga vaikai. Apie 60-80 proc. Salmoneliozės inkubacinis periodas paprastai trunka 12-36 valandas. Ligos pradžia dažniausiai būna ūmi: ji pasireiškia karščiavimu, galvos, pilvo skausmais, viduriavimu, pykinimu, kartais vėmimu.
Kartais infekcijos sukėlėjas gali patekti į kūno audinius ir sukelti pūliavimą, sąnarių, tulžies pūslės, smegenų dangalų, plaučių uždegimą bei kitas komplikacijas.
Salmoneliozės sukėlėjai gyvena ir dauginasi naminiuose ir laukiniuose gyvūnuose: naminiuose paukščiuose, kiaulėse, raguočiuose, graužikuose, namų augintiniuose (iguanose, sausumos bei vandeniniuose vėžliuose, viščiukuose, šunyse, katėse). Salmonelės į aplinką patenka su šių gyvūnų fekalijomis.
Pagrindinis salmoneliozės plitimo būdas yra žalios arba nepakankamai termiškai apdorotos, užterštos salmonelėmis paukštienos, kiaušinių, jautienos, kiaulienos, pieno ir jų produktų, vandens, vaisių bei daržovių vartojimas. Maistą salmonelėmis gali užkrėsti jį tvarkantys asmenys, nenusiplovę rankų pasinaudojus tualetu. Sukėlėjai į maistą taip pat gali patekti nuo virtuvės įrankių, aplinkos paviršių, ant kurių prieš tai buvo pjaustyta žalia paukštiena, jautiena, kiauliena, daržovės.
Salmoneliozės prevencija:
- Vartoti tik šviežius kiaušinius. Kiaušinio šviežumą galima patikrinti panardinus jį į šalto vandens stiklinę: švieži kiaušiniai lieka dugne, o seni kiaušiniai iškyla į paviršių.
- Laikyti kiaušinius nuo +5°C iki +18°C temperatūroje, uždaroje talpoje. Ant žalio kiaušinio lukšto yra natūrali apsauginė plėvelė, kuri saugo kiaušinį nuo salmonelių patekimo.
- Vartoti tik gerai išvirtus arba iškeptus kiaušinius.
Toksokarozė
Šiandieną dauguma šalies miestų, turintys parkus ir žaidimų aikštynus, mėgstami vaikų ir suaugusiųjų, kurie laisvalaikį leidžia su savo augintiniais. Žmogaus organizmas toksokarozės lervoms vystytis ir daugintis netinkamas, bet jeigu lerva praryjama, iš kiaušinėlio išsiskyrusi lerva nežūna, tačiau negali subręsti, todėl ieškodama palankesnės sau aplinkos migruoja po visą organizmą ir gali sukelti grėsmę žmogaus gyvybei, pažeisdama tam tikrus jo organus.
Šie nematodai parazituoja šunų, kačių, šeškų ir kitų naminių ir laukinių mėsėdžių plonosiose žarnose arba skrandyje. Lervų patinai yra 5 - 10 cm, o patelės 9 - 18 cm ilgio. Šių nematodų galvos gale yra kakliniai sparneliai. Žiotyse turi tris dantytais pakraščiais lūpas. Patinų uodegos galas yra spirališkai lenktas, patelių - tiesus. Patelių lytinė anga yra priekiniame kūno ketvirtadalyje. Patinų uodegos gale yra atauga.
T. canis vystosi pagal askaridinį tipą. Patelės mėsėdžių plonosiose žarnose išskiria kiaušinėlius. Patekę su išmatomis išorėn, kiaušinėliai per 5 dienas subręsta, juose susiformuoja lervos. Tokie kiaušinėliai jau yra invaziniai. Mėsėdžiai, suėdę tokius kiaušinėlius (su maistu ar vandeniu), užsikrečia toksokaroze. Mėsėdžių žarnose iš invazinių kiaušinėlių išėjusios lervos prasiskverbia pro žarnų sieneles ir po to į kraujagysles. Kraujo srovė toksokarų lervas nuneša į plaučius ir kvėpavimo takus. Bronchais ir trachėja jos atkeliauja į snukį, o iš čia antrą kartą patenka į plonąsias žarnas, kur per 20 - 21 d.
Žmonėms diagnozuoti toksokarozę yra sunku, nes ligos simptomai yra labai panašūs į daugelio kitų ligų simptomus. Kadangi toksokara lervos neturi pastovios lokalizacijos organizme, įtarus ligą atliekami serologiniai tyrimai iš kraujo serumo imunofermentinės analizės metodu.
Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro duomenimis 2008 m. toksokarozė buvo diagnozuota 58 vaikams iki 17 metų, iš jų - 50 gyvenantiems mieste. 2009 m. sausio - balandžio mėn.
Žarnyno jersiniozė
Žarnyno jersiniozė yra žmonių ir gyvūnų infekcinė liga, kurią sukelia Yersinia enterocolitica rūšies gramneigiamos lazdelės formos bakterijos. Jos mėgsta šaltį - dauginasi žemoje 2°C-4°C temperatūroje, todėl daržovių saugyklose palaikoma žema temperatūra sudaro palankias sąlygas bakterijoms daugintis. Puiki terpė jersinijoms daugintis yra pūvančios daržovės. Esant pakankamai drėgmės žemoje temperatūroje, bakterijos išlieka gyvybingos labai ilgai.
Jersiniozė paplitusi visame pasaulyje. JAV kasmet užregistruojama 17000 žmonių susirgimo žarnyno jersinioze atvejų. Europos maisto saugos tarnybos duomenimis, Europos Sąjungos šalyse 2007 m. užregistruoti ir patvirtinti 8246 žmonių susirgimo žarnyno jersinioze atvejai. Lietuvoje 2008 m. žarnyno jersinioze susirgo 530 žmonių.
Dažniausiai nustatomi susirgimai
Penkios infekcijos - chlamidiozė, kampilobakteriozė, salmoneliozė, gonorėja ir tuberkuliozė - yra dažniausiai nustatomos Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės (ES, EEE) šalyse, pranešė Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC). Minėtos infekcijos sudarė 75 proc. visų ES ir EEE šalyse registruotų infekcinių susirgimų. Tarp dažniausių mirties nuo infekcinių ligų priežasčių buvo tuberkuliozė, ŽIV, pneumokoko sukelta infekcija, legioneliozė, listeriozė, rašoma leidinyje „Savaitraštis Kaunui“.
Chlamidiozė ir gonorėja yra lytiškai plintančios infekcijos. Kampilobakteriozė, salmoneliozė, listeriozė - tai per užterštą maistą plintančios infekcijos. Tuberkuliozė ir pneumokoko sukelta infekcija - lašeliniu būdu per orą plintančios ligos, nuo kurių galima pasiskiepyti. Legionelioze žmogus užsikrečia per orą, įkvėpęs aerozolio su legionelėmis.
Panagrinėkime dažniausiai pasitaikančias infekcijas, plintančias per maistą ir orą, tas, nuo kurių nėra skiepų. Kurios bakterinės infekcijos pavojingesnės, o kurios gali praeiti savaime?
Kampilobakteriozė
Kampilobakteriozė - tai ūminė bakterinė žarnyno liga, kurią sukelia kampilobakterijos, galinčios daugintis maisto produktuose. Pagrindiniai infekcijos perdavimo veiksniai - blogai termiškai apdorota paukštiena, mėsa vakuume, nepasterizuoti pieno produktai, nevirintas pienas ir vanduo. Užsikrėsti galima kontaktuojant su šunimis, katėmis ir kitais naminiais gyvūnais. Susergama praėjus 1-5 dienoms nuo užsikrėtimo. Po neilgai trukusio negalavimo, silpnumo, raumenų ir galvos skausmo staiga pakyla temperatūra iki 40 oC ir prasideda spazminiai pilvo skausmai. Viduriavimas trunka apie 8 paras ir gali praeiti savaime. Svarbiausia profilaktikos priemonė - saugus maisto, ypač paukštienos, gaminimas ir vartojimas. Reikia vengti vartoti nepasterizuotus pieno produktus. Bakterijos jautrios aukštai temperatūrai, rūgščiai aplinkai, druskai, dezinfekcinėms medžiagoms.
Salmoneliozė
Ūminę infekcinę žarnyno ligą salmoneliozę sukelia salmonelių genties bakterijos. Salmoneliozės inkubacinis laikotarpis - nuo 0,5 iki 1 paros. Po to staiga atsiranda salmoneliozės požymių: kyla temperatūra, jaučiamas bendras silpnumas ir galvos skausmas, pradeda skaudėti pilvą, ligonis ima vemti ir gausiai viduriuoti. Retai, tačiau galimas ir lėtinis, besimptomis salmonelių nešiojimas. Paprastai salmoneliozė savaime praeina per 4-7 dienas.
Salmoneliozės infekcijos šaltinis - naminiai gyvuliai (kiaulės, karvės, katės, šunys, paukščiai), laukiniai žvėrys, graužikai, žuvys, vandens paukščiai. Salmonelių randama jų žarnyne.
Listeriozė
Tai gana pavojinga ūminė bakterinė infekcija, pasireiškianti smegenų ir jų dangalų uždegimu, sepsiu, kiek rečiau - vidinio širdies dangalo, akių junginės uždegimu. Monocitogenine bakterija, kuri sukelia listeriozę, gali užsikrėsti ir žmonės, ir gyvūnai. Dažniausiai avims ir galvijams ji sukelia sepsį ir smegenų dangalų uždegimą (meningitą). Listerijas gyvūnai į aplinką išskiria su pienu, šlapimu, išmatomis, nosies išskyromis. Šie sukėlėjai plačiai paplitę aplinkoje: jų randama žemėje, vandenyje, dulkėse, silose.
Žmogus gali užsikrėsti kontaktuodamas su užsikrėtusiais gyvūnais, vartodamas užkrėstą maistą, motina gali perduoti vaisiui. Listeriozės atvejai dažniausiai pavieniai, bet galimi ir nedideli protrūkiai, susiję su šiuo maistu: minkštaisiais sūriais, nepasterizuotu pienu ar sūriu, ledais, nepakankamai termiškai apdorota mėsa ir rūkyta žuvimi, šviežiomis daržovėmis, jų salotomis. Dažniausiai serga silpno imuniteto asmenys, jaunesni nei 1 mėnesio ir vyresni nei 70 metų amžiaus, nėščiosios. Listeriozė yra privalomai registruojama infekcija. Labai svarbi gera maisto produktų higiena. Nėščiosios ir silpno imuniteto žmonės turi vengti tokių maisto produktų kaip minkšti sūriai, kepenų paštetas, paukštiena, greitasis termiškai neapdorotas maistas.
Legioneliozė
Legioneliozė yra bakterinė infekcinė liga, pasireiškianti sunkiu plaučių uždegimu ar gripą primenančia infekcija. Infekcijos rezervuaras - vanduo, kuriame legionelės veisiasi natūraliomis sąlygomis. Žemesnėje nei 20 oC ir aukštesnėje nei 60 oC temperatūroje legionelės nesidaugina. Bakterijų kolonizacijai palankiausios sąlygos - šiltas stovintis vandentiekio sistemos vanduo. Legionelių neveikia maža chloro koncentracija vandeniui dezinfekuoti.
Žmogus užsikrečia įkvėpdamas aerozolio, įsiurbdamas į kvėpavimo takus užkrėsto vandens ar burnos sekreto, taip pat patekus sukėlėjų medicininių intervencijų metu. Susirgti legionelioze labiau rizikuoja vyrai, senjorai, rūkoriai, asmenys, vartojantys alkoholį, sergantys lėtine obstrukcine plaučių liga, inkstų funkcijos nepakankamumu, piktybine liga. Dažniau serga tam tikrų profesijų atstovai: atliekantys žemės ir santechnikos darbus, statybininkai, pramonininkai. Simptomai pasireiškia praėjus 2-10 dienų nuo užsikrėtimo. Legioneliozė prasideda karščiavimu, silpnumu ir sausu kosuliu. Kartu dažnai būna virškinimo sistemos sutrikimų.
Vandens temperatūra - vienas svarbiausių infekcijos rizikos kontrolės veiksnių. Vandentiekio šalto vandens temperatūra turi būti mažesnė nei 20 oC, o karšto - didesnė nei 50 oC. Vandentiekio sistemoje vanduo neturi stovėti. Oro drėkintuvus, kondicionavimo, aušinimo sistemas reikia naudoti griežtai laikantis eksploatacijos taisyklių.