Skrandžio uždegimas, mediciniškai vadinamas gastritu, yra būklė, kai skrandžio gleivinė (vidinis sluoksnis) tampa uždegiminė ar pažeista. Tai gali sukelti įvairius nemalonius simptomus, tokius kaip pilvo skausmas, pūtimas, pykinimas, vėmimas, apetito praradimas ir sunkumo jausmas pavalgius. Gastritas gali būti ūmus, atsirandantis staiga ir trunkantis trumpai, arba lėtinis, besivystantis palaipsniui ir trunkantis ilgą laiką. Mityba vaidina esminį vaidmenį tiek gastrito simptomų valdyme, tiek gleivinės gijimo procese. Tinkamai parinkta dieta gali padėti sumažinti skrandžio dirginimą, neutralizuoti perteklinę rūgštį ir skatinti pažeistos gleivinės atsistatymą.

Skubios Mitybos Priemonės Gastrito Paūmėjimo Metu

Kai gastrito simptomai yra ypač stiprūs, pirmosiomis dienomis gali būti rekomenduojamas labai švelnus mitybos režimas, kartais net trumpalaikis badavimas (tik pasitarus su gydytoju), leidžiant skrandžiui pailsėti. Vėliau, simptomams šiek tiek aprimus, pradedama nuo pačių lengviausiai virškinamų produktų.

Pagrindiniai principai paūmėjimo metu:

• Skystas ir trintas maistas: Pradžioje pirmenybė teikiama skystam ar pusiau skystam maistui: silpniems sultiniams (daržovių, neriebios vištienos), vandenyje virtoms ir pertrintoms košėms (ryžių, avižų, manų), daržovių tyrėms (morkų, bulvių, moliūgų), natūraliems kisieliams (vengti labai rūgščių uogų).
• Temperatūra: Maistas ir gėrimai turėtų būti šilti, bet ne karšti ar šalti. Ekstremalios temperatūros gali papildomai dirginti skrandžio gleivinę. Optimali temperatūra yra artima kūno temperatūrai.
• Mažos porcijos: Valgyti reikia dažnai (kas 2-3 valandas), bet labai mažomis porcijomis. Tai padeda išvengti skrandžio persipildymo ir per didelio rūgšties išsiskyrimo vienu metu.
• Skysčiai: Gerti pakankamai skysčių yra svarbu, ypač jei vargina vėmimas ar viduriavimas. Tinka negazuotas vanduo, silpna ramunėlių, medetkų arbata. Reikėtų vengti stiprios arbatos, kavos, gazuotų gėrimų, sulčių (ypač citrusinių).
• Pirmieji kietesni produktai: Simptomams rimstant, galima palaipsniui įvesti garuose virtus ar virtus patiekalus: liesą maltą mėsą (vištieną, kalakutieną, triušieną), liesą žuvį (menkę, lydeką), virtus kiaušinius (geriau tik baltymą arba omletą garuose), baltos duonos džiūvėsėlius.

Šiame etape itin svarbu stebėti organizmo reakciją į kiekvieną naują produktą. Jei kuris nors produktas sukelia diskomfortą, skausmą ar kitus simptomus, jo reikėtų laikinai atsisakyti.

Bendrosios Mitybos Rekomendacijos Sergant Gastritu

Kai ūmi fazė praeina arba sergant lėtiniu gastritu remisijos (simptomų nebuvimo) laikotarpiu, mitybos principai tampa šiek tiek laisvesni, tačiau vis tiek orientuoti į skrandžio tausojimą ir gijimo skatinimą. Pagrindinis tikslas - aprūpinti organizmą visomis reikalingomis maistinėmis medžiagomis, kartu vengiant produktų ir patiekalų, kurie gali dirginti skrandį ar skatinti perteklinę rūgšties gamybą.

Rekomenduojami maisto produktai ir patiekalai:

• Liesa mėsa ir paukštiena: Virta, troškinta garuose, kepta orkaitėje be riebalų vištiena (be odelės), kalakutiena, triušiena, neriebi jautiena. Pirmenybė teikiama maltos mėsos patiekalams (kukuliams, kotletams garuose).
• Liesa žuvis: Menkė, lydeka, starkis, ešerys, plekšnė. Ruošti virtą, garuose, folijoje keptą orkaitėje. Riebi žuvis (lašiša, skumbrė), nors ir naudinga dėl omega-3 riebalų rūgščių, gali būti sunkiau virškinama paūmėjimo metu, todėl ją vartoti reikėtų saikingai ir stebint savijautą.
• Kiaušiniai: Virti (minkštai arba kietai), omletas garuose. Keptų kiaušinių reikėtų vengti.
• Pieno produktai: Neriebūs arba sumažinto riebumo produktai paprastai toleruojami geriau. Tinka neriebus pienas (jei toleruojamas), kefyras, natūralus jogurtas be priedų, neriebi varškė, švelnūs sūriai (pvz., mocarela, nesūri feta - saikingai). Kai kuriems žmonėms pieno produktai gali didinti rūgštingumą, todėl svarbu stebėti individualią reakciją. Rūgštūs pieno produktai, kaip kefyras, kartais gali padėti neutralizuoti rūgštį, tačiau didesni jų kiekiai gali turėti ir priešingą poveikį.
• Kruopos: Ryžiai (ypač balti paūmėjimo metu, vėliau galima bandyti ruduosius), avižos, manai, grikiai, soros. Košes geriausia virti vandenyje arba pusiau su pienu (jei toleruojamas), gerai išvirti, kad būtų minkštos.
• Makaronai: Geriau rinktis iš aukščiausios rūšies kviečių, gerai išvirtus. Vengti aštrių ar riebių padažų.
• Duona: Padžiovinta balta kvietinė duona, džiūvėsėliai. Rupaus malimo, šviežia ar ruginė duona gali būti sunkiau virškinama ir skatinti rūgštingumą.
• Daržovės: Virtos, troškintos garuose, keptos orkaitėje. Gerai toleruojamos morkos, bulvės, moliūgai, cukinijos, žiediniai kopūstai (kalafiorai), brokoliai (jei nesukelia pūtimo). Vengti žalių, sunkiai virškinamų daržovių su daug skaidulų (kopūstų, ridikėlių, ropių), taip pat svogūnų, česnakų, pomidorų ir jų produktų (pastos, padažų), nes jie gali dirginti skrandį.
• Vaisiai ir uogos: Rinktis saldžius, prinokusius vaisius ir uogas. Geriausiai tinka kepti obuoliai, bananai, kriaušės (be odelės). Galima vartoti nedidelius kiekius saldžių uogų (pvz., šilauogių, aviečių - jei nėra sėklyčių dirginimo). Vengti citrusinių vaisių (apelsinų, greipfrutų, citrinų), kivių, ananasų, rūgščių uogų (spanguolių, serbentų).
• Riebalai: Vartoti saikingai. Nedidelis kiekis augalinio aliejaus (alyvuogių, saulėgrąžų) į paruoštus patiekalus, truputis sviesto (ne daugiau 10-15g per dieną). Vengti gyvulinių riebalų (taukų, lašinių), margarino.
• Gėrimai: Negazuotas vanduo, silpnos žolelių arbatos (ramunėlių, medetkų, pelynų - pasitarti su gydytoju ar vaistininku dėl galimų sąveikų ir vartojimo trukmės), nekisielių vaisių kompotai (ne per saldūs).

Vengtini maisto produktai ir įpročiai:

• Riebus maistas: Kepta mėsa, žuvis, bulvytės fri, riebūs padažai, majonezas, riebūs pieno produktai (grietinė, riebi varškė, fermentiniai sūriai). Riebalai lėtina skrandžio išsituštinimą ir gali sukelti sunkumo jausmą, rėmenį.
• Aštrus ir prieskoningas maistas: Pipirai, čili, garstyčios, krienai, actas ir marinuoti produktai. Jie tiesiogiai dirgina skrandžio gleivinę.
• Rūgštūs produktai: Citrusiniai vaisiai ir jų sultys, pomidorai ir jų produktai, actas, marinuotos daržovės, rūgščios uogos.
• Rūkyti, sūdyti, konservuoti produktai: Dešros, kumpiai, rūkyta žuvis, konservai. Juose daug druskos, konservantų ir kitų dirginančių medžiagų.
• Sunkiai virškinamos daržovės ir ankštiniai: Kopūstai, ridikai, ropės, pupelės, žirniai (gali sukelti pilvo pūtimą ir diskomfortą).
• Grybai: Sunkiai virškinamas produktas.
• Saldumynai: Šokoladas, tortai, pyragaičiai, ypač su riebiais kremais. Cukrus gali skatinti rūgšties gamybą, o riebalai lėtinti virškinimą.
• Kava ir stipri arbata: Kofeinas skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą.
• Alkoholis: Stipriai dirgina ir pažeidžia skrandžio gleivinę, skatina uždegimą. Vartojimas sergant gastritu yra griežtai nerekomenduojamas.
• Gazuo ti gėrimai: Angliarūgštė dirgina skrandį ir gali sukelti refliuksą.
• Labai karštas arba šaltas maistas ir gėrimai.
• Persivalgymas ir valgymas paskubomis.
• Valgymas prieš miegą (rekomenduojama paskutinį kartą valgyti likus 2-3 valandoms iki miego).

Maisto Gaminimo Būdai

Tinkamas maisto paruošimo būdas yra ne mažiau svarbus nei produktų pasirinkimas. Sergant gastritu, rekomenduojama rinktis švelnius gaminimo metodus:

• Virimas vandenyje arba garuose: Tai patys tausojantys būdai, išsaugantys produktų maistinę vertę ir nepridedantys papildomų riebalų ar dirginančių medžiagų.
• Troškinimas: Galima troškinti nedideliame kiekyje vandens, sultinio ar pieno (jei toleruojamas), vengiant riebių padažų.
• Kepimas orkaitėje: Galima kepti mėsą, žuvį, daržoves suvyniojus į kepimo popierių ar foliją, be papildomų riebalų. Svarbu neperkepti, kad nesusidarytų kieta, apskrudusi plutelė, kuri gali būti sunkiai virškinama.

Vengti: kepimo riebaluose (keptuvėje), skrudinimo, rūkymo.

Valgymo Režimas Ir Įpročiai

Reguliarus mitybos režimas padeda normalizuoti skrandžio veiklą ir rūgšties gamybą.

• Valgyti dažnai ir po nedaug: Idealus variantas - 5-6 kartus per dieną, kas 3-4 valandas. Tai padeda išvengti skrandžio persipildymo ir palaiko stabilesnį rūgštingumo lygį.
• Valgyti lėtai, gerai sukramtyti maistą: Virškinimas prasideda jau burnoje. Gerai sukramtytas maistas lengviau virškinamas skrandyje, mažiau jį apkraunant.
• Valgyti ramioje aplinkoje: Stresas neigiamai veikia virškinimą. Reikėtų vengti valgyti skubant, dirbant ar žiūrint televizorių.
• Negerti valgio metu ar iškart po jo: Skysčiai atskiedžia virškinimo sultis ir gali apsunkinti virškinimą. Geriau gerti likus pusvalandžiui iki valgio arba praėjus valandai po jo.

Kaip Mityba Veikia Skrandžio Gleivinę Ir Rūgštingumą?

Maistas, kurį valgome, tiesiogiai veikia skrandžio būklę keliais būdais:

• Mechaninis dirginimas: Grubus, kietas, sunkiai virškinamas maistas (pvz., žalios daržovės su daug ląstelienos, rupi duona, kepta mėsa su kieta plutele) gali mechaniškai dirginti jau pažeistą ar jautrią gleivinę.
• Cheminis dirginimas: Aštrūs prieskoniai, rūgštys (iš vaisių, acto), alkoholis, kofeinas, kai kurie maisto priedai tiesiogiai veikia gleivinės ląsteles, skatindami uždegimą ar net sukeldami erozijas (mažas žaizdeles).
• Skrandžio rūgšties sekrecijos stimuliavimas: Kai kurie produktai (kava, alkoholis, aštrus maistas, riebalai, koncentruoti mėsos sultiniai, rūkyti produktai) stipriai skatina druskos rūgšties gamybą skrandyje. Nors rūgštis yra būtina virškinimui, jos perteklius ar gamyba ne laiku gali pažeisti gleivinę, ypač jei jos apsauginės savybės yra susilpnėjusios.
• Skrandžio išsituštinimo greitis: Riebus maistas žymiai lėtina skrandžio išsituštinimą. Dėl to maistas ilgiau užsibūna skrandyje, didėja spaudimas, gali kilti refliuksas (rūgšties atpylimas į stemplę) ir sunkumo jausmas. Lengvai virškinamas, neriebus maistas skrandį palieka greičiau.
• Apsauginio gleivių sluoksnio poveikis: Kai kurie produktai, ypač turintys tirpių skaidulų (pvz., avižos, linų sėmenys - atsargiai, nes gali dirginti), gali padėti formuoti apsauginį sluoksnį ant skrandžio gleivinės, taip sumažinant tiesioginį rūgšties poveikį. Tačiau per didelis kiekis bet kokių skaidulų gali būti ir žalingas.

Tinkama mityba siekiama sumažinti neigiamą poveikį (dirginimą, rūgšties stimuliavimą) ir sustiprinti apsauginius mechanizmus, sudarant sąlygas gleivinei gyti.

Mitybos Ypatumai Esant Skirtingiems Gastrito Tipams

Nors bendrieji mitybos principai yra panašūs, gali būti tam tikrų niuansų priklausomai nuo gastrito tipo ir priežasties:

• Ūmus gastritas: Dažniausiai sukeliamas staigaus dirgiklio (apsinuodijimo maistu, alkoholio, vaistų). Pradžioje reikalingas labai griežtas režimas (kartais badavimas), vėliau palaipsnis perėjimas prie tausojančios dietos. Dieta paprastai būna trumpalaikė, kol išnyksta simptomai.
• Lėtinis gastritas: Dažnai susijęs suHelicobacter pylori infekcija, autoimuniniais procesais ar ilgalaikiu dirginimu. Dieta čia yra ilgalaikė, dažnai visam gyvenimui, su galimais palengvėjimais remisijos laikotarpiu. Svarbu ne tik vengti dirgiklių, bet ir užtikrinti pakankamą maistinių medžiagų gavimą, nes lėtinis uždegimas gali sutrikdyti jų įsisavinimą (ypač vitamino B12, geležies).
• Atrofinis gastritas: Būklė, kai skrandžio gleivinė suplonėja, nyksta liaukos, gaminančios rūgštį ir virškinimo fermentus. Rūgštingumas dažnai būna sumažėjęs (hipoacidinis gastritas). Tokiu atveju mitybos tikslas yra ne tiek mažinti rūgštingumą, kiek stimuliuoti likusią sekreciją (tam gali tikti silpni mėsos sultiniai, rūgštesni pieno produktai, jei toleruojami) ir kompensuoti galimą maistinių medžiagų trūkumą (ypač B12). Tačiau gleivinė vis tiek yra jautri, todėl mechaninio ir cheminio dirginimo reikia vengti.
• Erozinis gastritas: Kai gleivinėje atsiranda erozijų (paviršinių žaizdelių). Dieta turi būti ypač tausojanti, vengiama bet kokių potencialiai dirginančių produktų, kol erozijos užgis.
• Helicobacter pylori sukeltas gastritas: Pagrindinis gydymas yra antibiotikai ir rūgštingumą mažinantys vaistai. Dieta čia yra pagalbinė priemonė, padedanti sumažinti simptomus ir galbūt pagerinti gydymo efektyvumą. Kai kurie tyrimai rodo galimą probiotikų (kefyro, jogurto), brokolių daigų, žaliosios arbatos naudą kovojant su šia bakterija ar mažinant šalutinį antibiotikų poveikį, tačiau tai nėra pagrindinis gydymo metodas ir turėtų būti aptarta su gydytoju.

Gyvenimo Būdo Veiksniai, Svarbūs Sergant Gastritu

Mityba yra kertinis akmuo, tačiau vien jos dažnai nepakanka. Kiti gyvenimo būdo aspektai taip pat turi didelę įtaką skrandžio sveikatai:

• Streso valdymas: Stresas tiesiogiai veikia virškinimo sistemą, gali didinti rūgšties gamybą ir lėtinti skrandžio gijimą. Relaksacijos technikos, meditacija, joga, pakankamas miegas gali padėti valdyti stresą.
• Rūkymo metimas: Rūkymas silpnina skrandžio gleivinės apsauginius mechanizmus, didina rūgštingumą, lėtina gijimą ir didina opų bei vėžio riziką.
• Alkoholio vengimas: Kaip minėta, alkoholis tiesiogiai žaloja gleivinę.
• Vaistų peržiūra: Kai kurie vaistai, ypač nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), tokie kaip ibuprofenas, aspirinas, diklofenakas, gali sukelti ar paūminti gastritą. Jei reikia vartoti šiuos vaistus, būtina pasitarti su gydytoju dėl galimų apsaugos priemonių (pvz., vartojimo su maistu, kartu skiriant skrandį apsaugančius vaistus).
• Fizinis aktyvumas: Vidutinio intensyvumo reguliarus fizinis aktyvumas gali pagerinti virškinimą ir padėti valdyti stresą. Tačiau reikėtų vengti intensyvių pratimų iškart po valgio.

Ilgalaikis Mitybos Planas Ir Individualizavimas

Gastrito dieta nėra trumpalaikis sprendimas (išskyrus galbūt ūmaus gastrito atvejus). Dažnai tai tampa ilgalaikiu mitybos planu, kurį reikia koreguoti atsižvelgiant į savijautą, simptomų intensyvumą ir individualų produktų toleravimą.

Svarbu suprasti, kad nėra vienos universalios dietos, tinkančios visiems. Kas tinka vienam žmogui, gali netikti kitam. Todėl labai naudinga:

• Vesti mitybos dienoraštį: Žymėtis suvalgytą maistą, gėrimus ir atsiradusius simptomus (ar jų nebuvimą). Tai padeda identifikuoti individualiai netoleruojamus produktus.
• Palaipsniui plėsti racioną: Simptomams aprimus, galima atsargiai, po vieną, įvesti naujus produktus ir stebėti reakciją. Pradėti reikėtų nuo mažų kiekių.
• Klausytis savo kūno: Jei jaučiate, kad tam tikras "leidžiamas" produktas vis tiek sukelia diskomfortą, jo reikėtų vengti.
• Konsultuotis su specialistais: Gydytojas gastroenterologas diagnozuoja gastritą ir skiria medikamentinį gydymą. Dietologas ar mitybos specialistas gali padėti sudaryti individualų, subalansuotą mitybos planą, užtikrinantį, kad organizmas gautų visas reikalingas medžiagas, nepaisant apribojimų.

Ilgalaikis tikslas yra ne tik suvaldyti simptomus ir skatinti gijimą, bet ir išvengti ligos paūmėjimų ateityje bei užtikrinti gerą gyvenimo kokybę, valgant kuo įvairesnį, tačiau saugų ir toleruojamą maistą.

Mitybos principai sergant gastritu

Sergant gastritu, vienas pagrindinių mitybos principų yra nedirginti skrandžio gleivinės, todėl maistas turėtų būti lengvai virškinamas, neutralus rūgštingumo požiūriu, nepernelyg karštas ar šaltas, be daug prieskonių ar riebalų. Reikia valgyti dažnai, bet mažomis porcijomis, kad sumažintumėte skrandžio rūgšties gamybą ir išvengtumėte persivalgymo, kuris gali pabloginti simptomus. Svarbu reguliuoti valgymo laiką ir vengti ilgesnių pertraukų tarp valgymų, nes ilgesnis badavimas gali skatinti skrandžio rūgščių gamybą.

Leidžiami maisto produktai

• Virtos arba troškintos daržovės: Morkos, bulvės, brokoliai, cukinijos - visos daržovės, kurios yra švelnios, mažai rūgščios ir lengvai virškinamos. Šios daržovės turi daug vitaminų ir mineralų, reikalingų sveikatai palaikyti, tačiau jos nekelia papildomo streso skrandžiui.
• Liesi baltymai: Liesos vištienos krūtinėlės, kalakutiena, triušiena, žuvis, kurių paruošimui nereikia riebalų, gali būti puikus baltymų šaltinis. Baltymai būtini audinių atstatymui, o liesos mėsos rūšys nesukelia papildomos rūgštingumo rizikos.
• Mažai rūgštūs vaisiai: Bananas, obuoliai (be odos), kriaušės - vaisiai, turintys mažai rūgščių ir lengvai virškinami. Jie suteikia reikiamą kiekį vitaminų bei skaidulų, kurios padeda išlaikyti žarnyno sveikatą.
• Kruopos: Avižos, ryžiai, manai, soros - tai lengvai virškinamos grūdinės kultūros, kurios ilgai išlaiko sotumo jausmą, tačiau nedirgina skrandžio gleivinės. Kruopos gali būti pagrindinė valgymo dalis, ypač ūminiu gastrito metu.
• Pieno produktai: Mažai riebalų turintys produktai, tokie kaip natūralus jogurtas be priedų, kefyras ar varškė, gali būti naudingi dėl savo probiotinių savybių. Jie padeda atkurti skrandžio mikroflorą ir mažinti rūgštingumą.

Vengtini maisto produktai

• Riebus ir keptas maistas: Šie maisto produktai ne tik dirgina skrandžio gleivinę, bet ir reikalauja daugiau rūgščių virškinimui, kas gali pabloginti gastrito simptomus. Riebalai sunkiai virškinami ir gali sukelti skrandžio pilnumo pojūtį bei rėmenį.
• Aštrūs prieskoniai: Čili, česnakai, pipirai, svogūnai gali smarkiai padidinti skrandžio rūgštingumą ir sukelti dirginimą. Aštrūs maisto produktai taip pat skatina skrandžio rūgščių išsiskyrimą, kuris gali pabloginti uždegimą.
• Rūgštūs produktai: Citrusiniai vaisiai, pomidorai ir jų pagrindu pagaminti padažai turi didelį rūgščių kiekį, kuris gali pažeisti jau ir taip uždegiminę gleivinę.
• Kava, alkoholis ir gazuoti gėrimai: Šie gėrimai stimuliuoja skrandžio rūgščių gamybą, todėl gastritu sergantiems žmonėms juos reikėtų vengti. Alkoholis gali tiesiogiai pažeisti skrandžio gleivinę ir pagreitinti uždegimo procesus.
• Saldumynai ir šokoladas: Šie produktai gali padidinti skrandžio rūgščių išsiskyrimą, be to, jų sudėtyje esantis cukrus gali sukelti fermentaciją, kuri dar labiau dirgina skrandį.

Maisto ruošimo rekomendacijos

Sergant gastritu svarbu pasirinkti tinkamus maisto ruošimo metodus. Rekomenduojama vengti kepimo aliejuje, rinktis virimą, troškinimą ar garinimą. Maisto ruošimui naudokite kuo mažiau riebalų ir prieskonių. Taip pat svarbu užtikrinti, kad patiekalai nebūtų pernelyg rūgštūs ar aštrūs, todėl rekomenduojama vengti citrinų sulčių ar aštrių padažų.

Pavyzdinis dienos meniu

• Pusryčiai: Avižinė košė, pagaminta vandenyje su šiek tiek natūralaus jogurto ir puse banano.
• Priešpiečiai: Liesos varškės gabalėlis su skrebučiu iš viso grūdo duonos.
• Pietūs: Virta vištienos krūtinėlė su garuose virtomis daržovėmis (brokoliais, cukinijomis) ir šiek tiek rudųjų ryžių.
• Pavakariai: Natūralus jogurtas su kriauše.
• Vakarienė: Troškinta kalakutiena su bulvių koše ir virtomis morkomis.
• Prieš miegą: Ramunėlių arbata be cukraus.

Skysčių vartojimo svarba

Hidratacija yra itin svarbi sergant gastritu. Reikėtų vengti gėrimų, kurie gali skatinti skrandžio rūgščių gamybą, tokių kaip kava, stipri arbata, alkoholis ar gazuoti gėrimai. Geriausias pasirinkimas - vanduo, lengvai virškinamos žolelių arbatos (ramunėlių, imbiero), kurios gali padėti nuraminti skrandžio gleivinę ir sumažinti uždegimą.

Produktai, kuriuos galima valgyti po vėmimo

Produktas	Priežastis
Bananai	Lengvai virškinami, padeda atkurti kalio lygį po skysčių netekimo.
Ryžiai	Lengvas angliavandenių šaltinis, padeda atkurti energijos atsargas.
Skrudinta duona	Sausas, lengvai virškinamas, mažina pykinimo pojūtį.
Virtos bulvės	Neutralus maistas, lengvai virškinamas ir suteikia angliavandenių.
Obuolių padažas	Lengvas vaisių šaltinis su pektinu, kuris stabilizuoja virškinimą.
Balta vištiena	Liesa mėsa, suteikianti baltymų ir padedanti atstatyti energiją.
Vanduo	Būtinas skysčių balansui atkurti, padeda išvengti dehidratacijos.
Ramunėlių arbata	Ramina skrandį ir mažina pykinimą, padeda lengviau virškinti.
Avižiniai dribsniai	Švelnūs skrandžiui, aprūpina skaidulomis ir suteikia energijos.
Vištienos arba daržovių sultinys	Maistingas, lengvai virškinamas ir padeda atstatyti skysčius bei mineralus.

---