Bulvių maras - tai viena dažniausių ir pavojingiausių ligų, užklumpančių bulves tiek šiltnamiuose, tiek lauko daržuose. Vos per kelias dienas jis gali pažeisti lapus, stiebus, o galiausiai - ir gumbus.
Fitoftorozė yra augalų liga, dažniausia puolanti bulvinių šeimos augalus (bulves, pomidorus, paprikas, dumplūnes, baklažanus).
Kaip plinta ir vystosi bulvių maras?
Bulvių maras pradeda plisti, kai įsiviešpatauja didesnis oro drėgnumas, viršijantis 75-80 % (daug rasos, ūkana, dažnas rūkas, lietingas sezonas), o orai darosi vėsesni (+15-20º C). Pirmieji jos pasireiškimai ir vėlesni protrūkiai pastebimi, užėjus rūkams, ilgalaikiam lietui, krintant šaltoms ir gausioms rasoms, kai oro drėgnis didesnis nei 75 %, oro temperatūra 14-20 °C dieną, o naktį nukrinta iki 10 °C. Karšti ir sausi orai gali sulaikyti ar net pristabdyti ligos vystymąsi.
Fitoftorozės ligos sukėlėjai žiemoja sėklinių bulvių gumbuose. Todėl fitoftorozė pirmiau atsiranda bulvių sandėliuose ir bulvių lysvėse. Fitoftorozė dar gali žiemoti pernykščių augalų liekanose, bulvienojuose. Išgyvena fitoftorozės bakterijos ir būdamos užkastos po žeme. Paprastai fitoftorozė iš pradžių pasirodo ant ankstyvųjų bulvių lapų. Paskui, po 10-15 dienų, ji persimeta ant pomidorų, bet būna ir atvirkščiai.
Bulvių marą sukelia grybas Phytophthora infestant, beje, tas pats grybas susargdina ir pomidorus, todėl šių augalų kaimynystė nėra pageidautina. Maras plinta labai greitai ir neapsižiūrėjus, ir uždelsus, ligos plitimą daug sunkiau sustabdyti. Infekcijos šaltinis gali būti peržiemojusios bulvės ir, jas nukasus, likusios augalinės liekanos, ant kurių lieka micelio arba sporų. Sukėlėjas plinta su lietaus lašais, per orą, prikibdamas prie darbo įrankių, avalynės, drabužių, pirštinių ir t. t.
Kaip atpažinti bulvių marą?
Nors dažniausiai bulvių maras pasireiškia antžeminėje dalyje - lapuose ir stiebuose, ilgai nesiimant jokių veiksmų, infekcija gali plisti ir į gumbus.
Kaip atpažinti marą? Atpažinti marą galima iš ant lapų susidarančių mažų, netaisyklingos formos, vandeningų, žalsvų dėmių. Šios dėmės greitai plečiasi ir virsta tamsiai pilkomis arba rudomis išplaukiančiomis dėmėmis. Esant didelei drėgmei, apatinėje lapų pusėje, susidariusių dėmių pakraščiuose, atsiranda baltas pūkuotas pelėsis. Susidarius palankioms sąlygoms, liga sparčiai plinta, apimdama vis naujus lapus ir stiebus, dėmės plečiasi, lapai ir stiebai ima pūti, galų gale augalas miršta.
Pažeistos bulvės ima minkštėti, patamsėja po odele, viduje gali pasirodyti rusvų ar pilkšvų dėmių. Ant pažeistų gumbų atsiranda pilkai švininės ar rudos, priklausomai nuo veislės ir odelės spalvos, šiek tiek įdubusios kietos dėmės, apimančios ir vidinius gumbo audinius.
Ar galima valgyti bulves po bulvių maro?
Tačiau ne visos bulvės iš karto tampa netinkamos. Pirmas dalykas, kurį reikėtų įvertinti - tai išvaizda ir kvapas. Jei ant bulvės matomi tik paviršinės dėmelės, bet vidus sveikas - ją dar galima nulupti ir vartoti termiškai apdorojus. Jeigu kyla abejonių dėl bulvės būklės - verčiau jos nevartoti.
Net jei pažeidimas nedidelis, drėgmė ir šiluma gali paskatinti greitą puvimą. Dar svarbiau - nelaikyti tokių bulvių kartu su sveikomis, nes jos gali užkrėsti visą derlių sandėliavimo metu. Jeigu augalai buvo stipriai pažeisti bulvių maro, sėkloms tokių bulvių naudoti nerekomenduojama.
Ar galima valgyti bulves po bulvių maro? Taip, jei jos nepažeistos, tvirtos ir neturi puvimo požymių. Tokios bulvės, kruopščiai nuvalytos ir termiškai apdorotos, vis dar gali būti saugios vartoti.
Profilaktinės priemonės
Kaip ir daugelyje sričių, profilaktika - vienas geriausių kovos su ligomis ir kenkėjais metodų. Todėl laikantis sėjomainos, labai svarbu ne tik neauginti bulvių toje pačioje vietoje, bet ir arti auginti tos pačios šeimos augalų.
- Būtina laikytis sėjomainos. Pomidorus, bulves, paprikas, baklažanus ankstesnėje vietoje auginkite tik po 5 metų. Tai labai svarbi sąlyga - per 5 metų laikotarpį dirva suspės išsivalyti nuo joje likusių fitoftorozės ligos sukėlėjų.
- Sugrįžimo į tą pačią dirvą laikotarpį galima sutrumpinti iki 3 metų, jeigu į ankstesnę bulvinių šeimos auginimo dirvą pasėsite sideratus arba tiesiog įterpsite žalią sideralinę masę į dirvą.
- Išvengti bulvių maro galima, jeigu nuėmus bulvių derlių, leisite gumbams apdžiūti sausame saulėtame ore. Sandėliuojant drėgnas bulves fitoftorozės rizika didėja dešimteriopai.
Dirva, skirta bulvinių šeimos sodinimui, turi būti sterili ir puri. Durpes prieš tai sterilizuojamos nuo bakterijų karštais garais ir dedamos į šaldiklį. Vėliau apdorojamos fungicido tirpalu. Užtikrinus minėtas reikiamas sąlygas rizika kiek sumažėja. Trąšas reikia naudoti reguliariai, kas 10-15 dienų, nelaukiant kuomet bulvės pradėjusios sirgti.
Individualūs sklypai yra pirminės infekcijos šaltinis, todėl, kad bulvės nesirgtų, būtinos kelios sąlygos:
- Sodintini atsparių ligai veislių bulvių gumbai.
- Būtina laikytis sėjomainos - bulves į ankstesnę vietą sodinti ne anksčiau kaip po 3-4 metų.
- Geras priešsėlis bulvėms - ankštiniai (žirniai, lubinai) ir kryžmažiedžiai (rapsai, garstyčios) augalai, valantys dirvą.
- Svarbu sodinti sveikus sudaigintus gumbus tinkamu metu į gerai paruoštą dirvą. Sodinimo gylyje turi būti 8-10 °C temperatūra.
- Aukštai kaupiant augalus, patogenai negali pereiti nuo bulvienojų prie gumbų ir išplisti.
- Būtinas apsauginis purškimas 1 % Bordo skysčiu, 0,04 % vario oksichlorido suspensija iki pasirodant pirmiesiems ligos požymiams.
- Svarbu laiku nupjauti bulvienojus (prieš 10-14 dienų) ir išnešti iš sklypo.
- Bulvės kasamos sausu oru ir 3-4 valandas leidžiama joms apdžiūti.
- Nukastas sėklines bulves reikia palaikyti išskaidytoje šviesoje 8-10 parų, kad pažaliuotų, prieš supilant ilgam žiemos sandėliavimui.
Kovos būdai su bulvių maru
Kovai su fitoftoroze rekomenduojami stipriai veikiantys sisteminiai fungicidai, stabdantys kenksmingų grybelių vystymąsi ir jų sporų formavimąsi. Profilaktikai nuo fitoftorozės grybelių ankstyvą pavasarį galima panaudoti biologinius preparatus, kurių sudėtyje irgi yra grybelių, bet naudingų - pvz., Trichodermos grybelis. Šis naudingas mikroorganizmas padeda augalams, užkirsdamas kelią ligų sukėlėjų grybeliams veistis ir plisti bei pagreitinantis negytų augalų liekanų irimą.
Purškimų nuo maro laikas ir fungicidų naudojimo dažnumas priklauso nuo oro sąlygų, bulvių veislės, jų vystymosi tarpsnio, vietos sąlygų, naudojamų fungicidų veikimo pobūdžio ir kitų veiksnių. Lietuvoje yra registruota nemažai fungicidų, kurie naudojami bulvių apsaugai nuo maro.
Pirmam purškimui, kai bulvės iki žydėjimo intensyviai auga, rekomenduojama naudoti sisteminio-kontaktinio veikimo fungicidą Ridomil Gold MZ 68 WG 2,5 kg/ha norma. Po žydėjimo rekomenduojama naudoti Revus Top (veiksmingas ir nuo sausligės). Tai translaminarinio-kontaktinio veikimo fungicidas, kurio naudojimo norma yra 0,6 l/ha. Revus Top leidžiama naudoti 2 kartus per sezoną. Šie fungicidai turi inovatyvią veikliąją medžiagą - mandipropamidą, kuri išsiskiria savo veiksmingumu nuo bulvių maro.
Tinkamai naudojant kontaktinio, translaminarinio ir sisteminio veikimo fungicidus, bulvės apsaugomos nuo maro visą vegetacijos laikotarpį. Kontaktiniai fungicidai purškiant padengia lapo paviršių, bet į gilesnius audinius neprasiskverbia, naujai priaugančios augalo dalys nuo infekcijos neapsaugomos. Kontaktiniai fungicidai jautrūs aplinkos poveikiui, todėl jų apsauginis laikotarpis nėra ilgas.
Pastebėjus pirmuosius fitoftorozės požymius ant ankstyvųjų veislių bulvių, pomidorus būtina patręšti fosforo ir kalio trąšomis. 10 l vandens jų imami 2 valgomieji šaukštai, išliejama po 1-1,5 l po kiekvienu augalu. Šiuo atveju veiksminga ir kita priemonė - purškimas boro rūgšties tirpalu (1 arbatinis šaukštelis 10 l vandens). Norma 1 m2 - 1 l.