Tinkama kūdikio mityba yra labai svarbi, norint užtikrinti jo gerą sveikatą ateityje. Motinos pienas - pagrindinis ir tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas. Kūdikis turėtų būti maitinamas tik motinos pienu iki 4 mėn. (17 sav.), pageidautina iki 6 mėnesių.

Mamos pienas, kaip pagrindinis maistas, kūdikiams yra iki 1 metų. Mamos pienas yra unikalus ir suderintas kiekvienam vaikui. Besikeičianti pieno sudėtis lemia tai, kad vaikas gauna visas augimui būtinas medžiagas. Šis maistas visuomet šiltas, paruoštas ir prieinamas. Mamos pienas yra nepakeičiamas dėl jo sudėtyje esančių medžiagų, kurios būtinos tinkamam vaiko vystymuisi ir brendimui. Jis saugo mažylį nuo įvairių ligų ir užtikrina gerą sveikatą ateityje.

Tačiau būna situacijų, kai maitinimas mamos pienu, t.y. natūralus maitinimas, nėra įmanomas ar yra nepakankamas (dėl mamos ar kūdikio ligų arba dėl mamos sprendimo). Tokiais atvejais kūdikiai maitinami adaptuotais pieno mišiniais. Mamos pienas ir adaptuoti pieno mišiniai yra vienintelis kūdikių iki 4 mėnesių maistas.

ESPGHAN rekomenduoja papildomą maitinimą pradėti ne anksčiau kaip 17 savaitę, bet ne vėliau kaip 26 vaiko gyvenimo savaitę (ESPGHAN, 2017). Papildomą maitinimą kūdikiui pradėkite duoti ne anksčiau 4 mėnesių ir ne vėliau 6 mėnesių*. Kai kuriems 4-5 mėnesių amžiaus kūdikiams nebeužtenka vien mamos pieno, todėl jiems jau reikalingas papildomas maitinimas, o kai kuriems kūdikiams maitinimo vien mamos pienu užtenka iki 6 mėnesio pabaigos. Atsižvelgdami į kūdikio vystymąsi pradėsite ir jo papildomą maitinimą.

4 - 6 mėnesių mažyliai lengviau pripranta prie naujų skonių (papildomo maisto siūlykite ne anksčiau kaip 17 ir ne vėliau kaip 26 vaiko gyvenimo savaitę). ATMINKITE! Neverta pernelyg ilgai atidėlioti papildomo maisto įtraukimo į kūdikio valgiaraštį. Tą patį galima pasakyti ir apie įvairios konsistencijos maistą.

Nėra griežtų rekomendacijų, nuo kokio maisto geriausia pradėti papildomą maitinimą. Svarbiausia, kad kūdikis gautų visų jam tuo metu reikalingų maisto medžiagų (ypač geležies), kurių nebepatenkina mamos pienas. Todėl pirmieji rekomenduojami įvesti maisto produktai būtinai turi turėti daug geležies ir būti lengvai pasisavinami.

Pediatrai teigia, kad nuo 6 mėn. ima sparčiai mažėti kūdikių geležies atsargos, kurias jie sukaupė būdami dar mamos pilve. Todėl maždaug nuo 5-6 mėn. vaikams į valgiaraštį rekomenduojama įtraukti mėsą (po to, kai jie jau būna išragavę įvairių daržovių ir kruopų). Geležis iš mėsos pasisavinama daug lengviau nei iš kitų maisto produktų. Šis elementas aprūpina ląsteles deguonimi ir apsaugo organizmą nuo mažakraujystės.

Kokią mėsą duoti kūdikiui?

Mėsa - puikus baltymų ir geležies šaltinis, todėl ji būtina kūdikiui nuo 4 - 6 mėnesių. Net ir tuomet, kai kūdikiui užtenka mamos pieno, o svoris auga gerai, nuo 6 mėnesių vertėtų įvesti mėsą. Mėsa yra svarbiausias maisto produktas, padedantis išvengti geležies stokos anemijos. Todėl jos būtina vaikui pradėti duoti laiku.

Pirma kūdikio mėsytė galėtų būti triušiena ar veršiena (dėl puikiai pasisavinamos geležies). Taip pat tinka neriebi kiauliena, jautiena, kalakutiena ir aviena. Jei kūdikis nėra alergiškas vištienai ir žuviai, šie produktai puikiai tinka mitybos racionui paįvairinti.

Kaip dažnai vaikams rekomenduojama valgyti mėsą? Kasdien kūdikiai turėtų suvalgyti apie 20-30 g mėsos, vyresni - ir iki 100 g per dieną. Jei kalbėtume tiksliau, 5-6 mėn. amžiaus vaikams rekomenduojama 20-30 g mėsos per dieną, 6-7 mėn. - 30-50 g, vyresni ir iki 100 g. Kuo vaikas vyresnis - tuo galima duoti daugiau mėsos, tačiau persistengti nereiktų, nes apsunkinami vaikučio inkstai.

Tiek dietologai, tiek gydytojai pediatrai sutaria, kad visų pirma reikia ieškoti ekologiškos mėsos. Ne gyvūno rūšis, o ekologiškumas turėtų būti kriterijus, pagal kurį renkamės mėsą. Būtų labai gerai gauti mėsos tokio gyvūno, kuris būtų augintas bez antibiotikų, pesticidų, nebūtų sirgęs.

Pratinti kūdikį prie mėsos pradedama nuo 6-7 mėnesių. Pirmiesiems mėsos patiekalams tinka triušiena, veršiena, neriebi kiauliena. Geriausia, kad vaikas gautų pakaitomis ir gyvulių mėsos, ir paukštienos. Iš pradžių pasiūlykite mažyliui vieną arbatinį šaukštelį skystos mėsos tyrės, kurios įmaišykite į įprastinį vaiko patiekalą - daržovių arba kruopų košę. Kas kelias dienas šį kiekį didinkite iki 30- 40 gramų mėsos, vyresni vaikai gali suvalgyti iki 100 g.

Mėsa duodama per pietus, kūdikiui jos užtenka vieną kartą per dieną, geriausia šio produkto mažyliui siūlyti su daržovėmis. Augant mažyliui mėsos tyrė gaminama tirštesnė. Nuo 8 mėnesių galima ruošti stambiau sutrintą mėsą, maždaug 10-11 mėn. ją galima keisti į mėsos kukulius, vėliau - į garinius kotletus.

Jei kūdikiui trūksta geležies (per mažas feritinų kiekis) tuomet vis dėl to rinkčiausi jautieną su didžiausiu kiekiu geležies ir pertrinčiau ja mėsmale du kartus, kad mažyliui būtų švelnesnis skonis. Jei trūksta geležies atsargų valgydami paukštieną rinkitės šlaunelių mėsą. Pastaruoju metu vis daugiau kalbama ir apie kiaulieną, kaip lengvai pasisavinamą mėsą. Taigi mityba mokslas kintantis ir atsiranda vis naujos mados. Tuo labiau, kad vaikams riebalų kiekis nėra ribojamas, todėl nebūtina net visų riebaliukų nupjaustyti. Tačiau verta atminti, kad kuo riebesnė mėsa, tuo joje mažiau būtinųjų mūsų organizmui baltymų.

Veršiena

Veršiena minkšta, neriebi ir lengvai virškinama. Joje yra daug baltymų, vitaminų bei mineralinių medžiagų, ši mėsa yra geras geležies šaltinis.

Triušiena

Ypač naudinga sveikatai mėsa laikoma triušiena, ji išsiskiria dideliu kiekiu baltymų, geležies, B grupės vitaminų, kalio, fosforo, magnio ir kitų mineralinių medžiagų. Cholesterolio joje mažiau net negu vištienoje.

Vištiena ir kalakutiena

Vištiena ir kalakutiena turi gerai pasisavinamų baltymų, kuriuose yra optimalus amino rūgščių kiekis bei būtinų mineralinių medžiagų ir vitaminų. Šioje mėsoje yra mažiau jungiamojo audinio, palyginti su gyvulių mėsa, todėl ji yra minkštesnė, joje daug ekstrakcinių medžiagų, suteikiančių malonų skonį ir kvapą. Kalakutiena laikoma viena vertingiausių paukštienos rūšių, joje daug baltymų ir ji mažiausiai alergizuoja.

Kiauliena

Kiaulienoje gausu riebaluose tirpių vitaminų A, E, D, joje yra daugiausia geležies. Ši mėsa turi mažiau jungiamojo audinio, todėl yra minkštesnė. Be to, ji mažiau alergizuoja už jautieną.

Jautiena

Jautiena yra liesesnė, bet kietesnė. Ši mėsa vertinama dėl mineralinių medžiagų - tokių kaip cinkas ir geležis. Joje užtenka B grupės vitaminų, akims reikalingo A, taip pat - PP ir kt. Jautiena yra vienas geriausių kraujodarai būtinų medžiagų - vitamino B12 ir geležies šaltinių.

Taigi, apibendrinant, kokią mėsą pasirinkti:

• Pirmiausia reikėtų pradėti nuo triušienos, veršienos ir kalakutienos. Šios mėsos lengviausia virškinamos, nes turi mažiau jungiamojo audinio.
• Jautienoje geležies yra daugiau, nei veršienoje, tačiau veršiena lengviau pasisavinama.
• Kuo jaunesnio gyvūno mėsa, kuo mėsa liesesnė - tuo ji lengviau pasisavinama.

Kaip paruošti mėsą kūdikiui?

Kūdikiui patiekiamą mėsą svarbiausia gerai paruošti: smulkiai pertrinti, supjaustyti ir sumalti. Kai vaikui atsiranda noras kramtyti (maždaug 8-9 mėnesių laikotarpyje), pakaks mėsą supjaustyti peiliu, malti jos nebereikia. Kalbant apie terminį apdorojimą, naudingiausia yra garuose virta mėsa, tačiau vaikui galima duoti ir troškintos mėsos. Keptos ar rūkytos mėsos galima duoti vaikams tik nuo trejų metų ir nedažnai.

Tiesiog išverdame mėsą puode ar troškiname garuose atskirai nuo daržovių (Nuo 1 m. galima į vandenį įdėti druskos). Išvirus mėsą reikia sumalti į vientisą masę be gumuliukų (kai pradeda kramtyti galima malti rūpiau arba pjaustyti gabaliukais) ir tuomet sumaišyti su daržovių koše, pagardinant ją sviesto gabalėliu ar lašeliu aliejaus (geriausia naudoti nerafinuotą, šalto spaudimo alyvuogių, saulėgrąžų ar linų sėmenų aliejų). Aliejus ar sviestas padeda vaiko organizmui pasisavinti ląstelieną. Ilgainiui mėsą galima maišyti ne tik su daržovėmis, bet ir su kruopomis.

Duodami paragauti pirmą kartą mėsos, turėtume prisiminti tai, ar kūdikio gomurys jautrus. Mažyliui, kuris vos pajutęs šaukštelį prie liežuvio žiaukčioja, mėsą reikia sumalti iki grietinės tirštumo. Jeigu gomurys nėra toks jautrus, vaikas gerai ryja tirštą maistą, mėsa gali būti malta šiek tiek rupiau, gali būti likę nedidelių gumuliukų, kuriuos kasos fermentai suskaldys, o žarnynas pasisavins. Kad mažylis nespringtų valgydamas mėsą, rekomenduojama užpilti ją trupučiu nuoviro, kuriame virė mėsa, išmaišyti ir duoti paragauti tokios mėsiškos tyrelės tam, kad kūdikis ne tik sužinotų mėsos skonį, bet ir gaus daugiau jo organizmui reikiamos geležies ir cinko.

Jei kūdikis, kuriam duodate mėsos, bando ją išstumti iš burnytės, tuomet rekomenduojama nekišti jos per prievartą. Tiesiog pabandykite išvirti kitos rūšies mėsos, o jeigu ir šios nenorės, kurį laiką dėkite po lašelį mėsos tyrelės į kūdikio mėgstamą maistą ir palaipsniui vis didinkite kiekį.

• Mažyliams iki 8-9 mėnesių rekomenduojamą mėsą ne tik sumalti, bet ir sutrinti, nes neišsivysčiusi virškinimo sistema. Iš tokiu būdu pagamintos mėsos geriau pasisavinamos amino rūgštys.
• Venkite keptos mėsos, ji sunkiai pasisavinama. Ypatingai venkite griliuje skrudintos mėsos.
• Idealu patiekti mėsą tik su daržovėmis. Daržovėse esančios skaidulos bei kitos medžiagos paskatins tinkamą virškinimą. Jei vaikas visai mažytis - mėsą pateikite su daržovių tyrelėmis. Vėliau - įveskite į racioną ir šviežių vandeningų daržovių.

Taigi, keli patarimai, kaip paruošti mėsą kūdikiui:

1. Pradėjus virti po 5 minučių nuovirą nupilti, mėsą dar kartą nuplauti ir tada antrą kartą virti jau ilgesnį laiką.
2. Aš asmeniškai mėsą maldavau su mėsmale du kartus ir tuomet troškindavau su daržovėmis.
3. Vaikai iki trijų metų gimtadienio vis dar pavargsta ilgai kramtyti. Žinoma, juos to mokyti reikia, tačiau vis dėl to rekomenduočiau labiau gaminti maltinukus.
4. Verčiau suaugusiems prisitaikyti prie tokio gaminimo būdo, nei vaikus versti valgyti suaugusių gaminamus sunkiai kramtomus gaminius. Tuo labiau, kad ar esate tikri, kad maistą sukramtote iki košelės konsistencijos?
5. Dar vienas būdas, puikiai tinkamas ir vaikams, ir suaugusiems , tai ilgas kepimas orkaitėje +130-150 C temperatūroje. Procesas užtrunka apie tris valandas ar ilgiau, priklausomai nuo mėsos rūšies bei gabalo dydžio. Bet juk prie viryklės stovėti nereikia.
6. Mėsa tampa minkštutėle, net ir natūraliai augintų gyvūnų. Net nuo kaulų krenta. Panašus, bet dar geresnis būdas - ilgai virti.

Iš tinkamai pagamintos mėsos geriau pasisavinamos amino rūgštys (baltymai). Išvengiame sunkaus virškinimo bei apsunkimo, kurio taip vengia vaikai. Beje, didesni vaikai tikrai gali valgyti ir paukštienos odelę ir riebesnę mėsą.

Pirmam kartui pateikite visai mažą kiekį, pavyzdžiui 5-10 g trintos virtos mėsos įmaišykite į mažylio mėgstamą daržovių tyrę. Palaipsniui mėsos kiekį didinkite, tuo pačiu mažindami daržovių tyrės kiekį. Jei vaikelis griežtai kelis kartus iš eilės atsisako mėsos, padarykite pertrauką ir vėl bandykite. Daug kur galima rasti rekomendacijas duoti mėsą kasdien.

Pirmiausia reikėtų pradėti nuo triušienos, veršienos ir kalakutienos. Šios mėsos lengviausia virškinamos, nes turi mažiau jungiamojo audinio. Jautienoje geležies yra daugiau, nei veršienoje, tačiau veršiena lengviau pasisavinama. Kuo jaunesnio gyvūno mėsa, kuo mėsa liesesnė - tuo ji lengviau pasisavinama.

Jei norite duoti mažyliui arbatos, ji turėtų būti skirta jūsų mažylio amžiui. Labai svarbu atkreipti dėmesį į arbatos sudėtį, kad nepakenktumėte vaiko sveikatai. Jei duosite naminių žolelių arbatos, neįmanoma nuspėti, kokia yra tiksli tokios arbatos sudėtis, ar veikliųjų medžiagų kiekis nebus per didelis kūdikiui. Nerekomenduojama sudėtinė dalis - pankolis! Estragolis, pagrindinis pankolio elementas, buvo identifikuotas kaip estrogenas ir galimas kancerogenas esant hormonų sutrikimui. Šis mišinys, jei vartojamas dideliais kiekiais, gali būti nesaugus ir suaugusiesiems, ir kūdikiams.

---