Norvegiškas mergelių pyragas, Norvegijoje vadinamas „kvikk-kake” arba „mergelių pyragu”, yra skanus ir įspūdingas skanėstas, kuris yra neatsiejama skandinavų kulinarinės tradicijos dalis.
Verdens Beste - Geriausias Tortas Pasaulyje
Tikras norvegiškas desertas vadinasi verdens beste - geriausias tortas pasaulyje. Ir tai tikrai konditerijos meno šedevras, kurį gali pagaminti beveik kiekvienas kulinaras.
Biskvito Gaminimas
Pienas - 3 v. šaukštai. Kepimo milteliai - 2 arbatiniai šaukšteliai. Vanilinis cukrus - 1 arbatinis šaukštelis. Mikseriu išplakame visus biskvito produktus. Baltymus su cukrumi išplakame mikseriu iki standžių putų. Šį tirštą mišinį paskleidžiame ant biskvito sluoksnio. Kepimo skardą dedame į iki 180 laipsnių įkaitintą orkaitę ir kepame 25 minutes.
Kremo Gaminimas
Gaminame kremą. Kiaušinius, cukrų ir pieną išplakame mikseriu, supilame į indą ir dedame ant vidutinės ugnies. Nuolat maišydami verdame, kol sutirštės. Atvėsintą grietinėlę išplakame mikseriu, sudedame cukraus pudrą ir plakame iki purios masės. Biskvitą perpjauname per pusę.
Šis tortas yra puikus pasirinkimas tiems, kurie mėgsta lengvus ir gaivius desertus.
Kiti Norvegiški Patiekalai
Jei atvirai, iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad maisto prekių parduotuvių Norvegijoje yra daug, o jų lentynose aibė įvairiausių gaminių. BET… Kai pilvas ima groti maršus ir reikia išsirinkti kažką pavalgyti… Tuomet pasidaro truputį sudėtingiau. Reikėtų pradėti nuo to, kad laikais, kurių mums neteko pažinti, norvegai buvo linkę maistą skirstyti savaitės dienomis. Na, pavyzdžiui, pirmadieniais - mėsa (kjøtt), ketvirtadieniais - a’la lietuviški cepelinai, šalia kurių dar tiekiamos dešrelės ir garnyras (raspeballer/komper torsdag), kiek vėliau atsirado ir Taco penktadieniai. Šiandien tokių taisyklių jau nebepaisoma. Išskyrus šventuosius šeštadienius - smaližiadienius. Ir, žinoma, jau minėtus tako penktadienius („tacofredag”).
Mėsos Patiekalai
Patiekalai iš mėsos, Norvegijoje, dažniausiai yra sūrūs ir sunkiai virškinami. Kitas populiarus patiekalas, ypač šventiniu laikotarpiu, yra “SYLTELABB” - virta, sūdyta kiaulės koja, patiekiama su burokais, garstyčiomis ir šviežia duona. Tuo tarpu, tradicinis „FÅRIKÅL” - troškinys nominuojamas vienu mėgstamiausių visoje šalyje. Jo gaminamas itin paprastas ir jam tereikia vos kelių produktų: ėrienos (būtinai su kauliuku), šviežių kopūstų, šiek tiek druskos ir stambių juodųjų pipirų. Ėrienos gabaliukai ir stambiai pjaustyti kopūstai sluoksniuojami dideliame puode, užpilami vandeniu, gausiai pagardinami stambiais juodaisiais pipirais bei druska. Viskas troškinama geras dvi valandas. Patiekiama su virtomis bulvėmis. Idealiausiu atveju bulvės turėtų būti šviežios ir su lupyna.
Norvegai taip pat valgo (tik dažniausiai perka jau pagamintus) ir keptus maltos mėsos kukulaičius “KJØTTKAKER” - mums jie geriau žinomi tiesiog, kaip kotletukai. Tiesa, norvegiškame mitybos racione netrūksta žvėrienos. Čia galima rasti tokių gaminių, kaip rūkytos elnienos dešros, kepti arba virti briedžio liežuviai, rūkytos briedžio širdys ir panašiai. Vienas “žiauriausių”, mano nuomone, patiekalų - kadaise laikytas varguolių maistu, tačiau šiandien tapęs tikru delikatesu - “SMALAHOVE” - avies galva. Kai kur ji valgoma su smegenimis (smegenys tiesiog kabinamos šaukštu), kai kur smegenys pašalinamos. Galva pasūdoma, džiovinama ir kelias valandas verdama. Patiekiama dažniausiai su bulvių koše ir ropėmis.
Žuvies Patiekalai
Norvegija be žuvies, kaip Lietuva be cepelinų. Teoriškai, kaip ir įmanoma, tačiau praktiškai nelabai. Taigi, žuvis čia gali būti pateikta įvairiausiais pavidalais: kepta, virta, džiovinta, konservuota, sūdyta, pūdyta… Tiesa, man atrodo, jog pūdyta silkė “Surströmming” išties yra švediškas delikatesas, todėl čia labai neišsiplėsiu. Galiu pasakyti tik tiek, kad toli gražu ne kiekvienas gali išdrįsti jos paragauti. Berods šis patiekalas buvo išrinktas labiausiai smirdančiu patiekalu pasaulyje. Daugelis žmonių meta sau iššūkį ir sutinka dalyvauti taip vadinamame “Surströmming Challenge”.
Norvegijoje taip pat yra “surströmming” atitikmuo - “RAKFISK” - sūdyta žuvis, laikoma nuo 3 mėnesių iki metų. Yra ir dar vienas tradicinis norvegiškas patiekalas iš žuvies, vadinasi “LUTEFISK”. Dalis vietinių jį labai mėgsta, kita gi dalis - nenori net žiūrėti į tą pusę. Tiesa, pastaraisiais metais tapo itin madinga gaminti šį patiekalą Kalėdoms. Receptas gan paprastas: menkė laaaabai gerai pasūdoma ir paliekama mažiausiai 30 minučių, kad iš jos pasišalintų visi skysčiai. Tuomet žuvis nuplaunama po šaltu vandeniu, sudedama į kepimo indą, uždengiama folija ir dedama į 200’C orkaitę maždaug 40 min. Tradiciškai ši menkė patiekiama su spirgučiais, žirneliais, bulvėmis ir garstyčiomis. Galima valgyti ir kitu (sakoma, naujesniu) būdu: ištepti sviestu lietinį blyną, ant jo sudėti taip pat pagamintą menkę, pabarsyti juodaisiais pipirais ir susukti į ritinėlį. Bon apetit!
Šaldyti Produktai ir Užkandžiai
Pasakysiu gal kiek per drąsiai, bet mano subjektyvia nuomone, norvegiška mityba ,,stovi” ant šaldytų produktų. Vis dėl to, tokiems pasisakymams pagrindas yra. Dažniausiai perkamų maisto produktų viršūnėje jau ilgą laiką puikuojasi šaldytos picos. Žinote, kas nė kiek neatsilieka nuo populiariosios šaldytos picos? O gi paprastos dešrelės - ,,Pølser”, idealiai tinkančios visų išvykų (ir ne tik) metu. Kitas paklausus variantas - sumuštiniai su paštetu (,,Leverpostei”), ikrais (dažniausiai iš tūbelių) ar tradiciniu ruduoju, karamelizuotu sūriu (,,Brunøst”). Čia populiarios ir greitai paruošiamos ryžių ar bulvių košės, šaldyti žuvies pyragai, mėsos kotletai, šaldytos lazanijos.
Nepaisant to, sveikos gyvensenos ir ekologiškų produktų mada neaplenkė ir šios šalies.
Taco Populiarumas
Buvau maloniai nustebinta, kad šis - meksikietiškas patiekalas Norvegijoje itin populiarus. Maždaug 1990 metais, Taco įžengė į Norvegiją, kaip visiška naujiena. Ilgai netruko ir jis tapo neatsiejama norvegiškos mitybos dalimi. Taco - palyginti nebrangus ir lengvai pagaminamas patiekalas. Valgomas visiems susėdus prie vieno stalo ant kurio išdėliojami visi reikiami produktai (smulkiai pjaustytos daržovės, kepta mėsa, padažai, paplotėliai,…). Valgytojai juos ,,miksuoja” - renkasi, kas ką mėgsta ir tuo pat metu jaukiai besišnekučiuodami dalinasi maistu.
Saldumynai
Na, bent jau su saldumynais Norvegijoje dar tikrai ne viskas prarasta. Jų čia išties gausu. Ir tikrai gardžių. Tiesa, vargu ar rasime sveriamų saldainių, kaip Lietuvoje, bet nepaisant to - smaližiams Norvegijoje gyventi galima. Ir net labai gerai. Vieni populiariausių ir skaniausių šokoladų gaminių, nenuginčijamai yra ,,Freia” desertai su gardžiuoju ,,Kvikk lunsj” priešakyje. Taip pat, Norvegijoje gausu marcipaninių skanėstų - nuo paprasčiausių saldainiukų iki iškilmingų marcipaninių tortų (,,Marsipankake”). Anyžius - ,,Lakris” - dar vienas norvegų mėgstamas ingredientas. Itin dailiai įpakuoti juodi saldainiukai, guminukai, kramtomosios gumos ar mėtinukai - slepia, išties, ryškų ar netgi specifinį skonį.
Anyžiui nei kiek nenusileidžia, o galbūt jį netgi lenkia cinamonas - ,,Kanel”. Nežinau ar atsiras norvegas, nemėgstantis tradicinių ,,Vafler”. Prisipažinsiu, man prireikė nemažai laiko, kad šį desertą išmokčiau vadinti būtent taip. Man tai ne kas kita, kaip tik puikieji, vaikystę primenantys - čirviniai blynai. Norvegai savuosius ,,vaflius” kepa įvairių švenčių, išvykų bei susibūrimų metu. Nors, kaip sako patys norvegai: laikas vafliams yra visada tinkamas.
Gėrimai
,,Gerti ir nepasigerti - tai tarsi išmesti pinigus į balą”, - sako norvegai. Šioje šalyje, priešingai nei Viduržemio jūros pakrantės valstybėse, nėra įprasta vakarienės metu gukšnoti vyną. Tradiciškai alkoholiu Norvegijoje mėgaujamasi tik penktadieniais ir šeštadieniais, bet mėgaujamasi juo taip, kad kitomis savaitės dienomis nesinori apie jį net kalbėti. Tarp moterų populiariausias vynas, o vyrai dažniausiai renkasi alų bei tokius stipriuosius gėrimus, kaip akvavitas ar ….. naminukė (,,Hjemmebrent”).
Be alkoholio, gėrimas numeris 1, šioje šalyje, žinoma, yra kava. Pasirodo, Norvegija yra antra šalis pasaulyje pagal kavos sunaudojimą, nusileidžianti tik Suomijai. Apie tai jau rašiau, kiek anksčiau, tekste apie būdingus norvegų bruožus.Vidutiniškai per metus norvegas išgeria 67 litrus gaiviųjų gėrimų.
Norvegiškas Rabarbarų Pyragas
Taip, jis labai paprastas, lyg ir niekuo neišsiskiriantis, bet tiesiog, skanus. Minkštas, traškia plutele, saldus, bet tuo pačiu turintis rabarbarų rūgštelės. Man labai patiko. Pirmu prisėdimu sukirtau ketvirtį iškart. Dar prieš visas dantų procedūras... O po jų praėjus dienai, dar kelis nedidelius gabaliukus. Jau tikrai maniau pyragas po tiek laiko bus sausas ir apdžiūvęs. Nė velnio. Minkštas, net pasirodė, kad drėgnesnis nei pirmą dieną. Nors recepte nurodoma, kad jis skaniausias pirmas tris valandas. Toks teiginys pasirodė šiek tiek keistas. Man jis skanus ir po keturių, ir po dvylikos valandų, ir daugiau.
Pyrago receptą buvau nusižiūrėjusi jau seniai. Turbūt prieš metus. Tik negaminau, nusprendžiau sulaukti kito rabarbarų sezono. Sulaukiau. Kažkodėl nurodoma, kad pyragas klasikinis norvegiškas rabarbarų pyragas. Kodėl taip teigiama, tikrai nežinau. Atrodytų, kad rabarbarų galima būti įdėti ir daugiau, bet valgant man visai netrūko.
Patarimai ir Pastebėjimai
- Stebėkite kepimo laiką. Recepte buvo rašoma, kad pyragas turėtų kepti apie valandą, man iškepė greičiau (per 50 minučių).
- Mano recepto ir skonio vertinimas: 3.5/5.
Receptas
Minkštą sviestą sumaišykite su druska, vanile ir klasikiniu cukrumi, sutrinkite iki vientisos masės. Į masę supilkite pieną, persijokite prieš tai sumaišytus miltus ir kepimo miltelius. Tešlą ir sudėkite į kepimo pergamentu išklotą 25 x 38 cm kepimo skardą. Kremui išplakite grietinėlę iki minkštų viršūnių, į ją įpilkite virinto sutirštinto pieno. Visą kremą užtepkite ant torto, paskirstykite jį ant bemielės masės. Dėkite tortą porai valandų į šaldytuvą.