Vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių laboratorinių tyrimų tikslumą ir patikimumą, esate Jūs pats. Norint užtikrinti rezultatų kokybę būtina tinkamai pasiruošti tyrimams!

Kraujo tyrimai nėštumo metu

Pasiruošimas kraujo tyrimams

Ši nėštumo priežiūros atmintinė parengta pagal galiojantį Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos aprašą.

SVARBU: Atvykus į bet kurį laboratorijos padalinį su savimi būtina turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą, asmens tapatybės kortelę arba vairuotojo pažymėjimą).

• Būtina nevalgyti mažiausiai 2-3 val.
• Gerkite tik nedidelį kiekį vandens.
• Negerkite stiprios kavos ir arbatos.
• Nevalgykite riebaus maisto.
• Nerūkykite bent 2 valandas.
• Pailsėkite 10-15 minučių.

Kraujo tyrimus galite atlikti ir pavalgius, nebent Jūsų gydytojas rekomenduoja kitaip. Infekcinių ligų serologinius tyrimus rekomenduojama atlikti praėjus 2-4 sav.

NETIKSLIUS KRAUJO LABORATORINIŲ TYRIMŲ REZULTATUS LEMIA DAUGELIS VEIKSNIŲ, TODĖL BŪTINA ATSIMINTI, KAD:

• Rekomenduojama bent 24 val. prieš kraujo paėmimą neužsiimti jokia didelio intensyvumo fizine veikla.
• Kelios dienos iki tyrimo rekomenduojama nevartoti alkoholio.
• Nepatariama atlikti kraujo tyrimų po rentgenologinių ir ultragarsinių tyrimų, masažo, refleksoterapijos arba fizioterapijos procedūrų.
• Kartojant hormonų, geležies, kalio, natrio tyrimus, kraują patartina imti tuo pačiu paros laiku.
• Menstruacijų metu nereikėtų atlikti geležies koncentracijos kraujyje tyrimų. Geriausiai tai daryti praėjus dviem savaitėm po menstruacijų.
• Moterų lytinių hormonų tyrimų rezultatai bei jų interpretacija priklauso nuo mėnesinių ciklo, todėl juos atlikite gydytojo rekomenduotą dieną.
• PSA tyrimui kraują priduokite prieš atliekant rektalinį, veloergometrinį tyrimą, biopsiją arba praėjus 1-2 sav. po šių tyrimų. Dieną prieš PSA tyrimą būtina vengti fizinio krūvio, važiavimo dviračiu, jodinėjimo, dvi dienas - lytinių santykių.

Vaistai, galintys įtakoti tyrimo rezultatą

PRIEŠ TYRIMĄ NEVARTOKITE VAISTŲ, GALINČIŲ ĮTAKOTI TYRIMO REZULTATĄ:

• Atliekant gliukozės toleravimo mėginį, 3 dienas prieš jį nevartokite gliukozės apykaitą veikiančių preparatų.
• Atliekant vitamino D tyrimą, nevartokite vitamino D preparatų.
• Atliekant geležies tyrimą - 10 dienų nevartokite geležies preparatų.
• Atliekant skydliaukės hormonų tyrimus (TTH, LT4), vaistus išgerkite tik po kraujo paėmimo.
• Atliekant kraujo krešėjimo tyrimus svarbu žinoti, kad vartojami oraliniai antikoaguliantai gali iškreipti tyrimų rezultatus.

Pasikonsultuokite su gydytoju, jei nesate tikri dėl vartojamų vaistų poveikio laboratorinių tyrimų rezultatui.

Norint gauti tarpusavyje palyginamus laboratorinių tyrimų rezultatus, rekomenduojama kraujo paėmimui atvykti tuo pačiu dienos metu bei toje pačioje laboratorijoje.

Dažniausiai atliekami kraujo tyrimai nėštumo metu

• Bendras kraujo tyrimas: Automatizuotas kraujo ląstelių tyrimas / bendras kraujo tyrimas - pats pirminis profilaktinis laboratorinis kraujo tyrimas, rodantis eritrocitų, trobocitų, leukocitų kiekius, tūrį, formą, pasiskirstymą pagal rūšį. Jei visi bendro kraujo tyrimo rodikliai yra normos ribose, tai galima teigti, kad išsityręs asmuo daugelio ligų atžvilgiu yra sveikas. BKT parodo uždegimus, padeda atskirti bakterinės kilmės ir virusinės kilmės infekcijas. Parodo mažakraujystę.
• Glikemijos tyrimas: Didžiąją hemoglobino dalį sudaro hemoglobinas A-HbA. Jis sudaro net 90 proc. viso hemoglobino. HbA dalis kitaip dar vadinama HbA1, yra glikuota. Tai reiškia, jog ši hemoblogino dalis absorbuoja gliukozę. Kai gliukozės kiekis kraujyje yra normalus, eritrocitų ląstelėse esantis hemoglobinas yra prisotinamas gliukoze. Šis hemoglobino prisotinimas vyksta visą eritrocito ląstelės gyvavimo laikotarpį, tai yra 120 dienų. Taigi, tiriant glikuoto hemoglobino kiekį eritrocito ląstelėje, galima spręsti apie tai koks vidutiniškai buvo paciento cukraus kiekis kraujyje 2-3 mėnesių laikotarpiu.
• Gliukozės tolerancijos mėginys: Gliukozės toleravimo tyrimas yra labai svarbus cukrinio diabeto diagnostikai.
• Kraujo grupė: Kraujo tipavimo tyrimai atliekami siekiant nustatyti ABO ir Rh grupės antigenus esančius ant paciento raudonųjų kraujo kūnelių. Kiekvienas žmogus gimsta turėdamas tam tikrą kraujo grupę, (O, A, B, AB ). Ši kraujo grupė priklauso nuo to, koks antigenas yra arba kokio antigeno nėra ant jo eritrocitų.
• Rh antikūnų nustatymas jei moteris Rh (-), o vyras Rh (+): Rh faktoriaus nustatymas yra būtinas nėštumo metu. Jeigu moters kraujo grupė yra Rh(-), o jos partnerio kraujo grupė yra Rh(+), kūdikis gali būti Rh(+). Jeigu šis tyrimas buvo teigiamas, tai reiškia, jog motina, kurios kraujas yra Rh- gamina antikūnius prieš Rh+ vaisių. Šie antikūniai gali pereiti per placentos barjerą ir sunaikinti vaisiaus eritrocitus dar prieš vaisiaus gimimą arba jo gimimo metu.
• Skydliaukės funkcijos tyrimai: skydliaukės funkcijos sutrikimas yra antra pagal dažnumą endokrininė patologija, kuri gali turėti neigiamą įtaką nėštumo eigai, normaliam vaisiaus augimui bei tolesniam vaikų ir paauglių protinės ir fizinės raidos sutrikimui. Netgi esant nedideliam jodo stygiui organizme, pasireiškia nuovargis, sumažėja darbingumas, didėja jautrumas, nervingumas. Jei nėštumo metu moteris su maistu gauna per mažai jodo, embrionas nepakankamai aprūpinamas skydliaukės hormonais (ypač T4), būtinais smegenų formavimuisi. Hormonų sekreciją nėštumo metu reguliuoja sudėtingi nerviniai - humoraliniai mechanizmai. Nėštumo metu gali pasireikšti ir hipertireozė, ir hipotireozė, kiekviena šių patologijų dar skirstoma į kliniškai pasireiškiančią ir subklinikinę formą. Vertinant skydliaukės hormonų tyrimus, kraujyje nustatomas laisvų FT4 ir FT3 kiekis, nes tik su plazmos baltymais nesusijungę hormonai yra biologiškai aktyvūs. Tireotoksikozė pasireiškia įvairiais simptomais, kurie gali būti būdingi normaliam nėštumui - nervingumas, prakaitavimas. Reiktų atkreipti dėmesį į tokius simptomus, kaip svorio netekimas, išverstakumas, nepraeinanti tachikardija ar drebulys. Diagnostika pagrįsta skydliaukės hormonų kiekio kraujyje nustatymu. Taigi, esant tirotoksikozei, bus dideli FT4 ar FT3 kiekiai ir mažai TTH. Skydliaukės hormonų normos skiriasi kiekvieną nėštumo trimestrą.

Privalomi ir rekomenduojami tyrimai

* Privalomieji tyrimai patvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006m. gruodžio 29d. įsakymu Nr.

** Sveikatos priežiūros specialistų rekomenduojami tyrimai visoms nėščiosioms.

Genetiniai tyrimai

Pirmuoju nėštumo trečdaliu, nuo 11 nėštumo savaitės pradžios iki 13 nėštumo savaitės pabaigos, atliekamas kombinuotasis testas, susidedantis iš dviejų dalių - ultragarsinio ir kraujo tyrimo. Ultragarsinio tyrimo metu vaisus pamatuojamas nuo viršugalvio iki sėdmenų, taip pat įvertinami chromosominėms anomalijoms būdingi požymiai: sprando vaiskuma, nosies kaulas, kraujotaka pro širdies triburį vožtuvą, kraujotaka per veninį lataką bei, kiek įmanoma, ištiriame vaisiaus anatomiją.

Kita kombinuotojo testo dalis - kraujo tyrimas ir jo vertinimas. Antruoju nėštumo trečdaliu, nuo 15 nėštumo savaitės, atliekamas trigubas testas. Jo metu atliekamas ultragarsinis tyrimas, kurio metu įvertinami kiti chromosominių anomalijų ultragarsiniai požymiai. Taip pat galimas NIPT tyrimas - neinvazinis perinatalinis tyrimas.

Tyrimas atliekamas viso nėštumo metu, tačiau tikslingiausia jį atlikti pirmojo nėštumo trečdalio metu. Kombinuotojo testo metu apskaičiuojama Dauno, Edvardso, Patau ir kartais Ternerio sindromų rizika.

Trigubo testo metu nustatoma Dauno, Edvardso, Patau sindromų rizika. NIPT tyrimo metu įvertinama Dauno, Edvardso, Patau sindromų rizika ir lytinių chromosomų skaičiaus pakitimai.

Lietuvoje vadovaujamasi padidintos rizikos veiksnių metodika ir pagal Sveikatos apsaugos ministro išleistą įsakymą nustatytos 14 indikacijų, parodančių, kad pacientė turi padidintą riziką susilaukti naujagimio, turinčio chromosomų patologiją.

Kombinuotasis testas yra tikslesnis už trigubąjį, tačiau jei pacientė nespėjo jo atlikti pirmąjį nėštumo trečdalį, tada galima atlikti tik trigubą testą. NIPT - labai tikslus, artimas diagnostiniams tyrimams patikros metodas.

Šiais tyrimais pirmiausia moters kraujyje nustatomi tam tikri biocheminiai žymenys (baltymai ir hormonai). Vėliau, pagal šiuos kraujo rodiklius, pagal moters amžių, svorį bei kitus duomenis, taip pat pagal vaisiaus ultragarsinio tyrimo rezultatus, kompiuterine programa PRISCA apskaičiuojama individuali rizika vaisiui sirgti Dauno, Edvardso ir Patau sindromais.

Šlapimo tyrimai nėštumo metu

Šlapimo tyrimai - paprastas ir greitas būdas įvertinti inkstų bei kitų organų veiklą, išsitirti dėl apsinuodijimo sunkiaisiais metalais, lytiškai plintančiomis ligomis ir kt. sveikatos sutrikimais. Statistikos duomenimis, net 30 proc.

SVARBU: Šlapimas tyrimui turi būti surenkamas tik į tam skirtą vienkartinį plastikinį indelį. Šlapimas surinktas į kitą tarą (stiklainiukus, indelius nuo maisto produktų ir kt.) tyrimui yra netinkamas ir nebus priimamas.

SVARBU: Šlapimo tyrimai atliekami skirtingais metodais (bendrieji klinikiniai tyrimai, molekulinė diagnostika (PGR) ir mikrobiologiniai tyrimai) ir jiems reikalingas skirtingas pasiruošimas (pirma šlapimo porcija, vidurinė šlapimo porcija)!

Pasiruošimas šlapimo tyrimams

• Indelį šlapimui nusipirkite vaistinėje.
• Prieš atliekant bendrąjį šlapimo tyrimą rekomenduojama nevartoti 1-2 d. vit. C preparatų.
• Tyrimui geriausiai tinka rytinis šlapimas.
• Prieš surenkant šlapimą, būtina apsiplauti švariu vandeniu išorinius lytinius organus (nenaudoti muilo ir kt.
• Indelį sandariai uždaryti, laikyti šaltai ir kaip galima greičiau pristatyti į laboratoriją.

Planuojant surinkti šlapimo mėginį laboratoriniams tyrimams, rekomenduojama pasirūpinti vienkartiniu šlapimo indeliu. Šlapimas renkamas į specialų vienkartinį indą, kurį galima įsigyti vaistinėje. Vienkartinio šlapimo indelio nereikia plauti ar paruošti kitu būdu.

PASTABA: Nepriimtina šlapintis į butelius, stiklainius ir kitas tam neskirtas talpyklas.

Kelias dienas (bent 10-12 val.) iki šlapimo surinkimo tyrimams rekomenduojama laikytis standartinės dietos, maitintis įprastu režimu, tačiau vengti aštraus, sūraus maisto ir produktų, galinčių pakeisti šlapimo spalvą (pvz.: morkų, burokėlių ir pan.), vartoti normalų skysčių kiekį, nerekomenduojama vartoti alkoholio. Prieš tyrimo surinkimą reikia vengti didelio fizinio krūvio, ilgalaikio nei įprastai stovėjimo. Dėl per didelio fizinio krūvio šlapime gali atsirasti baltymų ir ketoninių kūnų arba padidėti jų kiekis. 24 valandas iki šlapimo mėginio paėmimo rekomenduojama vengti lytinių santykių.

Šlapimo tyrimas po lytinių santykių gali būti sudėtingas dėl šlapime esančios spermos. Didelis spermatozoidų kiekis neleidžia tinkamai mikroskopiškai įvertinti šlapimo nuosėdų.

Vengti tirti šlapimą menstruacinio kraujavimo metu ir 2-3 dienas prieš ir po menstruacijų. Esant būtinybei, šias aplinkybes reikia dokumentuoti. Renkant šlapimo mėginius menstruacijų metu, šlapimas dažnai užteršiamas eritrocitais ir epiteliu, todėl neįmanoma gauti patikimų rezultatų.

Nutraukti nebūtina, tačiau būtina informuoti laboratoriją, gydytojus apie visus vaistus ar maisto papildus, kuriuos vartojote šlapimo surinkimo metu.

Prieš surenkant šlapimą mikroalbumino/kreatinino tyrimui, rekomenduojama 8-12 val. Renkamas prabudus, t. y. Šlapimas renkamas visą parą. Toliau renkamas visas šlapimas 24 valandų laikotarpyje. Prieš renkant, nesišlapinti 3-4 val. ir neapsiplauti išorinių lytinių organų. Renkama antra dienos porcija, praėjus 3-4 val.

Šlapimo surinkimas bakteriologiniam pasėliui

• Prieš renkant šlapimą nesišlapinti 4-6 val. ir mažiausiai 48 val. nevartoti antimikrobinių preparatų.
• Tyrimui geriausiai tinka rytinis šlapimas.
• Prieš surenkant šlapimą būtina gerai apsiplauti išorinius lytinius organus švariu vandeniu (nenaudoti muilo ir kt. ploviklių).
• Į šlapimo indelį pirmąją čiurkšlę nuleisti į tualetą, paskui - į indelį (20-30 ml) ir užbaigti į tualetą.
• Indelis būtinai turi būti sterilus (celofaninėje pakuotėje (nusipirkti vaistinėje).
• Indelį sandariai uždaryti, laikyti šaltai ir per dieną pristatyti į laboratoriją.

Šlapimo surinkimas VYRAMS (lytiškai plintančių ligų) tyrimui

• Tyrimui reikalingas „pirminės porcijos“ rytinis šlapimas, t.y., rytą atsikėlus, neapsiplovus, pradedant nuo pirmųjų lašų į šlapimo indelį surinkti 20-30 ml šlapimo.
• Indelį sandariai uždaryti ir vienos-dviejų dienų bėgyje atnešti į laboratoriją (indelį laikyti šaltai).

Svarbūs šlapimo tyrimai nėštumo metu

• Šlapimo pasėlio tyrimas besimptomei bakteriurijai nustatyti atliekamas 12+0-16+6 nėštumo savaitę prieš siunčiant nėščiąją pas gydytoją akušerį ginekologą. Šis tyrimas turi būti atliktas ir tuo atveju, jei nėščioji pirmą kartą apsilanko pas sveikatos priežiūros specialistą vėliau nei 16+6 nėštumo savaitę. Jeigu šlapimo pasėlio tyrimas besimptomei bakteriurijai nustatyti neigiamas, šis tyrimas nekartojamas, o bendras šlapimo tyrimas gali būti atliekamas nuo 24+0 nėštumo savaitė. Jeigu šlapimo pasėlio tyrimas besimptomei bakteriurijai nustatyti teigiamas (yra bakterijų augimo požymių), tyrimas tęsiamas - atliekama antibiotikograma.

Išmatų tyrimai nėštumo metu

Planuojant surinkti išmatų mėginį laboratoriniams tyrimams, rekomenduojama pasirūpinti plastikiniu indeliu. Išmatos renkamos į specialų vienkartinį indą, kurį galima įsigyti vaistinėje. Taip pat būtina pasiruošti švarų, sausą indą, į kurį bus surinktos išmatos. Koprologinis tyrimas atliekamas be specialaus paciento paruošimo, laikantis įprastos dietos, o ne nevalgius ar persivalgius.

Pasiruošimas išmatų tyrimams

• Vienkartinį plastikinį indelį nusipirkite vaistinėje (negalima dėti į degtukų dėžutę).
• Išmatos tyrimui imamos iš kelių vietų.
• Optimalus kiekis indelyje yra 10-20 g išmatų (graikinio riešuto dydžio).
• Tyrimui netinka išmatos po klizmų, žvakučių, geležies preparatų, laisvinamųjų , simpatikotropinių ir bario preparatų vartojimo.
• Tyrimui dėl spalinių kirminų kiaušinėlių (enterobiozės tyrimui) į laboratoriją atneškite stikliuką su priklijuota lipnia plėvele. Paėmimo metodiką paaiškins slaugytoja.

Žmonėms, sergantiems vidurių užkietėjimu, išmatų rinkimas gali sukelti problemų. Išmatas tyrimui reikia paimti mentele iš kelių vietų.

Išmatų mėginys į laboratoriją turi būti pristatytas per 24 val.

Kiti tyrimai nėštumo metu

Urogenitalinių nuograndų paėmimas (lytiškai plintančių ligų)

Pasiruošimas urogenitalinių nuograndų paėmimui (lytiškai plintančių ligų) tyrimui:

• Vyrams nesišlapinti 3-4 val. prieš epitelio ląstelių (nuograndų) paėmimą iš šlaplės.
• Moterims dieną prieš ir nuograndų paėmimo dieną nedėti į makštį jokių žvakučių.

Moterims urogenitalinės nuograndos neimamos:

• menstruacijų metu;
• jei tą pačią dieną buvo imtas citologinis tepinėlis;
• atlikta vaginalinė echoskopija ar darytas kolposkopinis tyrimas.

B grupės streptokoko (BGS) pasėlis

Pasėlis imamas 35-37 nėštumo savaitę. Tyrimo atlikimo technika: su specialiu tamponėliu iš makšties ir išangės imama medžiaga tyrimui. Makšties skėtikliai nenaudojami. Išaugus pasėliui, nustatomi antibiotikai, kuriems jautrus BGS. Esant alergijai penicilinui, nustatomi kiti antibiotikai, kuriems jautrus BGS.

B grupės streptokokas (BGS) - pagrindinis ankstyvo naujagimių sepsio ir meningito sukėlėjas. Makštyje randamas apie 20 % nėščiųjų. BGS nešiotojoms ir rizikos grupės moterims prasidėjus gimdymui arba nutekėjus vaisiaus vandenims skiriami antibiotikai.

PAP tepinėlis

Neplanuoti PAP tepinėlio per mėnesines ir 4 d. po jų.

Vaisiaus judesių vertinimas

Rekomenduojama judesius pradėti vertinti nuo 26 nėštumo savaitės.

Į laboratoriją pristatyta tiriamoji medžiaga (ėminiai/ mėginiai) visais atvejais įvertinama pagal nustatytus kriterijus dėl tinkamumo tyrimui. Jeigu ji neatitinka reikalavimų tyrimai neatliekami. Prie užsakymo bus nurodyta priežastis - MAK (Medžiagos Atmetimo Kriterijus).

Nėštumas - tai normali fiziologinė sveikatos būsena. Gera medicinos priežiūra yra viena svarbiausių sąlygų, kad kūdikis gimtų sveikas.

Dažnų patikrinimų svarba - tikimybė susilaukti sveiko kūdikio yra dar didesnė, jei būsimoji mama kuo anksčiau apsilanko pas gydytoją ir nepraleidžia profilaktinių patikrinimų, tačiau dažnai vien profilaktinių tyrimų neužtenka.

---