pints and crafts

Alienum phaedrum torquatos nec eu, vis detraxit periculis ex, nihil expetendis in mei. Mei an pericula euripidis, hinc partem ei est. Eos ei nisl graecis, vix aperiri elit

Get social:

Image Alt

Nekoks be duonos: priežodžio kilmė ir reikšmė

Nors liaudies patarlėse apie dievą dažniausiai skamba religiniai motyvai, tačiau šis tautosakos žanras patogus reikštis ir humorui bei ateistinio pobūdžio mintims.

Straipsnio paskirtis - daugiausia iš lietuvių folkloro išrinkti ir sugrupuoti ateistines patarles bei posakius pagal atskiras temas.

Duona ir gyvenimas: materialūs poreikiai

Svarbiausia dievui priskiriama savybė - kūrybiškumas. Religingas žmogus šią jo savybę įsivaizduoja pagal savo paties kūrybinę veiklą.

Tačiau "Iš nieko kuriamas tik niekas" (Of nothing comes nothing).

Jėzaus nurodymas mokiniams nesirūpinti savo mityba (žr. Mt 6, 25-26 ) ir atitinkama liaudies patarlė "Davė dievas dantis, duos ir duonos" yra klaidinanti netiesa. Ne tik duoną patiems tenka užsiauginti, bet senatvėje ir dantis susidėti.

„Iš dangaus neišmelsi duonos“ (rus.).

"Balta duona juodom rankom uždirbama" (B 7). Bet čia dar ne visa „našta“.

Gyvenimo sunkumai ir neteisybė

Didelė dalis žmonijos skursta visą gyvenimą dėl vadinamosios „socialinės atskirties“ - klasių, kastų, religijų priešiškumo. Tai atspindi tokios patarlės:

  • „Ir pas Dievą nėra teisybės“ (993);
  • „Nors karvelis Dievo paukštelis, bet vanagui - tik mėsa“ (412);
  • „Kam Dievas davė, tam ir drėbtelėjo“ (861);
  • „Turtingam ir velnias duoda, ir Dievas padeda“ (119);
  • O skurdžius yra „ir žmonių, ir Dievo užmirštas“ (3);
  • „Ką ponas pablūdija [klaidingai daro], nė Dievas nesūdija“ [neteisia] (877).

„Kas bagotas, tam ir dievas svotas“ (rus.). „Dvasininkas ir dvarininkas - vieno lizdo paukščiai“ (rus.). Kodėl teisingasis dievas negina „geriečių“ nuo „blogiečių“?

Aukščiausiasis skurdžiams, deja, nepasiekiamas: „Dievas aukštai, o karalius toli“ (rus.). „Tuščia kišene maldos neina į Dievo ausį“ (118).

Tačiau vargšai vis tiek tikisi pagalbos iš dangaus: „Laukia kaip žydai Dievo manos“ (588).

Likimas ir žmogaus pastangos

„Pats Dievas davė, pats ir nušmontavo“ (349).

„Kad Dievas duos, tai ir gulėdamas apsišiksi“ (860). Toks „apsikakojimas“, žinoma, - ne įsivaizduojamo dievo dovana, o objektyvi pačios gyvosios gamtos drama, ypač senatvėje.

Žmogus ir pasaulis

Gyvajame pasaulyje vyksta nuožmi kova už būvį. Tarp plėšrūnų pranašiausias yra… žmogus. Kadangi jis yra kilęs iš Afrikos keturkojų, „Žmogus už žvėrį piktesnis“ (28).

„Su saule negyvensi“ (S 7).

„Kapinėse visi lygūs“ (K 40).

„Visą mūsų pasipūtimą žemė uždengia“ (All our pomp the earth covers).

Protas ir tikėjimas

„Žmoniją puošia protas“ (3).

  • „Verčiau protingas negu maldingas“ (361).
  • „Žinojimas - jėga“ (Knowlege is power).
  • „Protas už auksą brangesnis“ (113).
  • „Protingą pažinsi iš darbų, bet ne iš kalbų“ (302).
  • „Kas neprotinga - pavojinga“ (What is not wisdom, is danger).

Kvailumas ir išmintis

  • „Ale durnių pridygo kaip grybų po lietaus“ (83).
  • „Nebūtų durnių, nė protingo neatskirtum“ (182).
  • „Viena avis seka kitą“ (One sheep follows another).
  • „Ereliai skraido vieniši, o avys būriuojasi kartu“ (Eagles fly alone but sheep flock together).
  • „Kvailiai buriasi į krūvas“ (Fools go in crouds).
  • „Širdis proto neklauso“ (79).
  • „Kai jausmas soste - protas už durų“ (284).
  • „Svajok, bet proto nenustok“ (49).
  • „Kiekvienas ekstremizmas yra klaida“ (Every extremity is a fault).

„Tik kvailys nemato, kad saulė sukasi apie žemę“, - sakė Galilėjaus kaltintojas inkvizicijos teisme, pats būdamas „kvailas kaip asilas“ (159). „Jei protas aklas, veltui akys mato“ (306).

Religija ir dvasininkija

„Kunigai - Dievo ubagai“ (622).

  • „Iš tos maldos nėra naudos“ (rus).
  • „Kam gaišint Dievą su savo poteriais“ (732).

Prašo Dievo, o ima iš žmonių.

  • „Kunigai - į pinigus kaip vanagai“ (625).
  • „Klebonas Dievą už pinigus pardavinėja“ (649).
  • „Per kunigą ir Dievą papirksi“ (339).
  • „Atlaidai - kunigų pinigai“ (157).
  • „Kur kunigas - ten pinigas, kur davatka - ten ir pletkai“ (123).

Visagalis apkerpa paklupdytas „aveles“ beveik plikai: „Oi, tu Dieve, visko pilnas, kur padėjai plikio vilnas?“ (383). Tas „vilnas“ pasiima kunigai.

„Pilnas pilvas Dievo žodžio, tik lauk nelenda“ (333).

Pasaulėžiūros svarba

Nuo pasaulėžiūros kultūros priklauso bendra žmogaus vertybinė orientacija.

Valstiečio realus praktiškumas dažnai neleidžia jam užsiimti fantazijomis. Žmogus, net ir neišsilavinęs, dėl nelengvo praktinio gyvenimiško patyrimo yra gana įžvalgus. Jis sugeba ne tik „atskirti pelus nuo grūdų“, bet ir suvokia, kad „nuo didingo iki juokingo - tik vienas žingsnis“.

Laimės ir sėkmės ženklai

Visose tautose, taip pat ir mūsų, yra labai daug negatyvių, perspėjančių ir apsaugančių nuo įvairių bėdų ir nelaimių ženklų ir prietarų. Bet juk taip norisi, kad mūsų gyvenime būtų kuo daugiau optimizmo.

Jei jūs norite, kad jūsų namuose vyrautų gėrovė, o visi to namo gyventojai būtų laimingi, pakabinkite ant įėjimo durų pasagą.

  • Rasti keturlapį dobilą ir alyvos penkialapį žiedą - laimei.
  • Rasti akmenėlį su skylute, kuris dar kitaip vadinamas vištų dievu - laimei.
  • Jei aižant žirnelių ankštį, jums pasiseka ir randate 9 žirnelius, tai jų nevalgykite, bet sugalvoję norą meskite jį per petį.
  • Kai virš savo galvos pamatysite krentančią žvaigždę - sugalvokite norą.
  • Jei sausio 1 d. nupjausite nuo bet kokio medžio vytelę ir ją nešiosite kišenėje, tuomet ištisus metus jus lydės sėkmė.