Kaip virti pieniškas dešreles?

1. Nuimti nuo dešrelių dirbtine plėvelę.
2. Įpilti į nedideli puodą 300ml. šalto vandens ir pastatyti ant gerai įkaitintos viryklės. Duoti vandeniui užvirti.
3. Į verdanti vandenį įdėti dešreles, sumažinti ugnį ir uždengti dangčių.
4. Virti 2-5 minutes (priklausomai nuo rūšies, virimo laikas dažniausiai nurodomas ant pakuotės).

Dešrelių salotos

Ingredientai:

• Malti česnakai
• Juodieji pipirai, šviežiai malti
• Salierai, pjaustyti plonais griežiniais, 1 stiklinė
• Pelėsinis sūris, tarkuotas, 4 valgomieji šaukštai
• Druska
• Grietinė, 0.5 stiklinės
• Pasukos, 5 valgomieji šaukštai
• Svogūnų laiškai, patiekiant, 2 valgomieji šaukštai
• Virtos dešrelės

Paruošimas:

1. Grietinę, pasukas, česnaką, druską ir pipirus gerai išmaišyti, kiek paplakti.
2. Dešreles apkepti keptuvėje, karštame aliejuje. Apkeptas dešreles dėti ant popierinių rankšluoščiu, jog susigertų riebalai.
3. Į indą dėti dešreles, salierus, sūrį ir išmaišyti.
4. Patiekti su pagamintu padažu, pabarstyti svogūnų laiškų.

Kiek minučių virti dešreles?

Jokių bėdų – paverdate kelias minutes verdančiame vandenyje ir patiekiate su bulvių koše, virtais makaronais, ar net su daržovių salotomis. Visi sotūs ir laimingi. Ir vis dėlto jauniausios šeimininkės kartais užduoda sau klausimą: kaip teisingai virti dešreles.

Išvirti dešreles nėra sudėtinga. Dešreles galima virti vandenyje, mikrobangų krosnelėje, garuose. Gaminimo būdą galite pasirinkti patys.

Populiariausi padažai prie virtų dešrelių yra majonezas, ketčupas, garstyčios, sūrio padažas, adžika.

Namines kalakutienos desreles

Crostini su brie sūrio kremu ir aviečių uogieneAtsiųsk savo receptąPatiekalo tipasValentino dienaiValgome sveikiau!ApkepaiBlynai, vafliaiDesertaiGėrimaiGėrimai su alkoholiuKaršti patiekalaiKonservuoti patiekalaiKošės, tyrėsKremai ir padažaiPicosPyragai, kepiniaiSalotos, mišrainėsGarnyraiSriubosSumuštiniaiTroškiniaiUžkandžiaiPagr. ingredientasAvienaBulvėsDaržovėsGrybaiJautienaKiaulienaKiaušiniai ir pieno produktaiMiltai ir kruoposSojaVeršienaVaisiai ir uogosŽvėrienaPaukštienaMakaronaiŠokoladasŽuvis ir jūros gėrybėsRiešutaiProgaUžgavėnių idėjosMamos dienos skanėstaiTėvelių dienaiVelykiniai patiekalaiValentino dienaiKalėdų patiekalaiKūčių patiekalaiGimtadienio patiekalaiJoninių skanėstaiHelovinasNaujiesiems MetamsVestuviniai patiekalaiPyragų dienaPasaulio virtuvėAirijos virtuvėAmerikos virtuvėAnglijos virtuvėArgentinos virtuvėArmėnijos virtuvėAustrijos virtuvėBaltarusijos virtuvėBrazilijos virtuvėBulgariška virtuvėDanijos virtuvėGraikijos virtuvėGruzijos virtuvėIndijos virtuvėIspanijos virtuvėItalijos virtuvėJaponijos virtuvėKinijos virtuvėKorėjiečių virtuvėLenkijos virtuvėLietuvos virtuvėMaroko virtuvėMeksikos virtuvėNorvegiška virtuvėOlandijos virtuvėPrancūzijos virtuvėRusijos virtuvėŠvedijos virtuvėŠveicarijos virtuvėSlovakijos virtuvėSuomių virtuvėTailando virtuvėTibeto virtuvėTotorių virtuvėTurkijos virtuvėUkrainos virtuvėVengrijos virtuvėVokietijos virtuvėLatvijos virtuvėČekų virtuvėPagal paiešką: “namines jautienos desreles” rasta receptų 1000Naminės vištienos dešrelėsNaminės medžiotojų dešrelėsSalotos su virta jautienos dešra

Dešrelių virimo patarimai

• Nevalgykite dešrelių žalių. Be apsinuodijimo maistu, virtos dešros skanesnės nei žalios.
• Prieš gamindami, nuimkite nuo dešrelių plastikinį apvalkalą. Jei apvalkalas ant dešrelių natūralus, tiesiog keliose vietose pradurkite šakute.
• Dešreles virkite ant silpnos ugnies.
• Virimo metu vanduo turi visiškai uždengti dešreles.
• Verdant dešreles vanduo nesūdomas.

Norint išvirti dešreles, jas reikia įdėti į puodą su verdančių vandenių ir virti 2-5 minutes (priklausomai nuo rūšies, virimo laikas dažniausiai nurodomas ant pakuotės).

Naminės dešrelės - lengviau negu atrodo! Pasakojame žingsnis po žingsnio

Dešrelių tikrai verta turėti šaldytuve ar šaldymo kameroje - tai nebrangus, labai greitai paruošiamas, įvairiems patiekalams panaudojamas produktas. O pasigaminę naminių dešrelių būsite tikri dėl jų natūralios sudėties bei galėsite jas pagardinti pagal savo skonį. Pasakojame, kaip namuose prikimšti puikių dešrelių ir dalinamės receptais.

Dešrelės mėgstamos jau tūkstančius metų

Čirškindami dešreles greitai vakarienei tikriausiai nė nesusimąstėte, kad tai vienas seniausių ir vienas plačiausiai pasaulyje paplitusių valgių.

Neabejojama, kad dešrelės buvo sumanytos ir pamėgtos dėl taupumo. Dešrelėms tradiciškai naudotos įvairios mėsos nuopjovos, subproduktai, kraujas, riebalai, kartais mėsa maišoma su kruopomis. Mišiniai turėjo būti gausiai sūdomi (matyt, todėl ir apsinuodijimų pasitaikydavo - druska senovėje buvo brangi), o įkimštos dešrelės vartojamos iškart arba vytinamos.

Šiandien gerokai dažniau gaminamos, populiaresnės ir daugumai žmonių priimtinesnės „prabangesnės“ dešrelės ne iš likučių, o iš kokybiškos mėsos, pagardintos ne krūva druskos, o kvapniomis žolelėmis ir įmantriais prieskoniais.

Naminės dešrelės jau tūkstančius metų mėgstamos visame pasaulyje. Nuotraukos šaltinis Shutterstock

Gaminame namines dešreles - paprasta ir tikrai skanu

Namines dešreles pasigaminti tikrai nesudėtinga. Svarbu pasirinkti kiek riebesnę mėsą (arba liesą mėsą maišyti su maltais lašinukais), faršą pagardinti mėgstamais prieskoniais, jį labai gerai išminkyti ir žarnas prikimšti nei per laisvai, nei per standžiai.

1. Mėsa. Naminės dešrelėms tiks įvairiausia mėsa - kiauliena, jautiena, vištiena, kalakutiena, žvėriena ir kt. Galima rinktis įvairiausias mėsos dalis, jas maišyti tarpusavyje, pridėti subproduktų.

Terminis dešrelių apdorojimas neužtrunka ilgai - jos greitai išverdamos ar iškepamos, todėl pasirinkta mėsa turėtų būti jauno gyvūno ar paukščio, kokybiška, minkšta. Kietesnė, senesnių galvijų ir paukščių mėsa yra sodresnio skonio, tačiau ji kieta ir ją būtina ilgiau termiškai apdoroti. Tokia mėsa puikiai tiks sultiniams, sriuboms, troškiniams, ilgam kepimui neaukštoje temperatūroje orkaitėje ir pan.

Nepelnytai pamirštos… dešrelės

Nagi pakelkite rankas tie, kurie užaugo be dešrelių!? Mano laikais (o laikai buvo gūdūs, sovietiniai) dešrelės buvo toks kaip čia pasakius – turbūt normalus tradicinis kasdienis maistas. Buvo pieniškos (niekada taip ir nesupratau, kodėl jos taip vadinamos, nes pagal definiciją ne pienas, o mėsa ten turėtų groti pirmu smuiku…), ir „sosyskos” – tokios storesnės, su labai juokingu pavadinimu. Sosyskomis mano trenerė vadindavo tuos, kurie nepadarydavo jos užduodamų pratimų 🙂 Bet dabar ne apie tai.

Tos pirktos, „pieniškos”, man visuomet keldavo daug klausimų ir jos žadino daug diskusijų visuomenėje… Tų „dešrelių” konsistencija nei spalva niekaip nepriminė mėsos, o pikti liežuviai tvirtino, kad į jas įmaišoma dar ir tualetinio popieriaus!:) Kai kurie pasakojo, kad neva matė tyrimų rezultatus, parodžiusius, kad mėsos tose dešrelėse, girdi nė kvapo, vien neaiškios medžiagos, nuspalvintos šviesiai rausvai…

Žodžiu, dešrelės visuomet kėlė dvejopus jausmus: įtarumą, bet kartu ir nepakeičiamumą, ypač kai reikėjo greitai ir sočiai pavalgyti pačiam ir pamaitinti nieko kitko nevalgančius vaikus.

Dar daugiau diskusijų keldavo šviežios maltos mėsos dešrelės. Ko jau ko, jų šiukštu nepatartina buvo pirkti parduotuvėje, nes bendra nuomonė buvo tokia, kad į dešras sueidavo viskas, kas tik atlikdavo nuo kitų, „normalių” patiekalų! Gal taip ir buvo – kas gi patikrins ką sumalė tenykštės mėsos malimo mašinos?…

Laikai pasikeitė, ir manau, kad pats laikas reabilituoti dešreles. Juk pačios savaime dešrelės (kalbu, suprantama, tik apie namines, geros kokybiškos maltos mėsos dešreles) – tai greitai paruošiamas, skanus ir kokybiškas produktas! Veršiena ar kalakutiena, liesa kiauliena ar jautiena, ekologiškiausia pasaulyje žvėriena, arba aviena, pagardinta švelniais prieskoniais – tai tas pats „kotletas”, tik kitokios formos, ir užuot iškeptas riebaluose, yra išverdamas per vos porą minučių.

Aš jau seniai audžiu mintį pasigaminti namuose savo dešrelių. Susimalti kokybišką šviežią mėsą, susimaišyti mėgstamų prieskonių, ir net turėti jų užšaldytų toms dienoms, kai tikrai nėra laiko tupinėti virtuvėje. Arba prisigaminti kalną savos gamybos dešrelių iškyloms vasarą, kai lėtai kaista grilio anglys ir šaldytuve šąla alus. Man net ir pagal prigimtį priklausytų tas dešreles išmokti pasigaminti, nes mano močiutė garsėjo kaip geriausia dešrų ir skilandžių meistrė visoje apylinkėje. Tiesa, ji labiau specializavosi rūkytuose gaminiuose, ir kada benuvažiuodavau jos aplankyti, dar neužėjus į gryčią uosdavau dūmo aromatą…

---