2013 m. gegužės 13 d., pirmadienis

Dešrelės (20-25vnt)Kiauliena, 1,4 kgLašiniai, 200 gJautiena, 500 gPienas arba grietinėlė, 400 mlKrakmolas, 1 v.šKiaušiniai, 3 vntRūkyta šoninė (becon), 200 gFermentinis sūris, 100 gKiaulienos plonosios žarnosDruska, cukrus, baltieji pipirai, muskatas, petražolėLešiai su daržovėmis (dviem porcijoms)Lęšiai, 70-100 gMorkos, 50 gŽalieji saldūs žirneliai, 40-45 gKonservuoti kukurūzai, 40 gSvogūnas, 30 gČesnakas, 10 gSalierų stiebai, 30 gVytinti pomidorai, 30-35 gSultinys lešiams virti, 250-500 mlSviestas kepimui, 1 v.šDruska, cukrus, penkių rūšių pipirų mišinys, petražolėPomidorinis kario padažas Nr 1 (maždaug 10-15 porcijoms)Sviestas, 20-25 g (1v.š)Vištienos sultinys, 100 mlKetčupas ( Heinz ), 200-250 gGrietinėlė, 50 mlDruska, cukrusKiti produktai (vienai porcijai)Žaluma papuošimui, rozmarinas, salierasDešrelės. Jautiena turi būti be

plėvių ir sausgyslių. Kiaulieną

imame riebesnę, sprandinę, kumpį arba mentę. Mėsą ir lašinius supjaustome gabalėliais, suberiame prieskonius, krakmolą, supilame pieną, įmušame kiaušinius ir pertriname blenderiu iki vientisos pastos. Sudedame labai smulkiai supjaustytą šalto rūkymo šoninę, suberiame tarkuotą sūrį ir kapotą petražolę. Gerai išmaišome ir pagaminame kontrolinę dešrelę, išverdame. Reikalui esant dar kartą nuskaniname. Iš pagamintos masės, specialaus įrankio pagalba prikemšame plonasias kiaulių žarnas, pagaminame dešreles maždaug 10 cm ilgio. Žarnas perkame paruoštas naudojimui, išplautas, ir pasūdytas. Dešreles gaminame iš vakaro ir laikome šaldytuve. Prieš serviravimą dešreles apkepame sviestuke ir dedame į orkaitę, prie 82 C karščio, maždaug 20-30 minutėms. Prie tokios temperatūros, mažai tikėtina, kad jos sutrūkinės.

Lęšiai. Išvardintas daržoves, išskyrus žirnelius ir kukuruzus,

Naminės dešrelės

Prieš maldami mėsą ją pirmiausia labai gerai atšaldome. Geriausia, jei nedideliais kubeliais supjaustytą mėsą apie valandą palaikysite šaldymo kameroje. Taip pat į šaldiklį galima įdėti ir mėsmalę, kad ji gerai atvėstų ir bemalant nesušildytų mėsos.

Sumalame mėsą kartu su svogūnu. Į mėsą suberiame prieskonius, pilame obuolių sulčių ir labai gerai išmaišome. Suberiame džiūvėsėlius ir vėl išmaišome.

Kemšame dešreles. Geriausia, kad maltos mėsos mišinys išliktų kuo šaltesnis. Prikimštas dešreles geriausia būtų palikti šaldytuve pabręsti parą arba bent per naktį.

Reklama41011IngredientaiBeata Nicholson

Čia rasite šimtus receptų, kuriuos rašiau iš savo virtuvės, bus ir tokių, kurie pasirodė žurnale, mano TV laidose ar socialiniuose tinkluose. Čia mano online namai – sveiki atvykę!

Reklama41003KomentaraiOlga parašė:Sveiki,o kur gauti ta žarna?Ramūnas parašė:O kiek laiko ir kokioje temperatūroje jas kepti ?Karolina parašė:

O kaip žmonėms, kurie miltų, batono nevartoja? Kokios alternatyvos būtų? Nevartojantiems dėl alergijų.

Rimas parašė:

Gaunasi kilogramui saukstas druskos tai yra 1kg mesos apie 30 g druskos iprastai dedama 12-18 gramu. At nesuru?

Rašyti komentarą

Pikantiškos naminės dešrelės

Jei jums patinka dešrelės, tačiau pirkdami parduotuvėje abejojate jų kokybe, tada gaminkite jas patys. Dešreles pasigaminti namie daug lengviau, nei gali atrodyti. Tokias dešreles galima gaminti ne tik iš kiaulienos, bet ir iš sumaišytos maltos mėsos, pridedant jautienos ar ėrienos. Ir taip pat jie gali būti vištienos. Be pipirų, pagal skonį galite pridėti adžikos, čili ar garstyčių.

Paskirtis: Pietų receptai

Receptai pagal ingredientus: # Mėsa / # Daržovės

Reklama

Dano Virtuvė

. virė virė košę, vaikai atsilošę! Sveiki atvykę į svečius pas Daną į virtuvę. Virsime, kepsime, skanausime ir dalinsimės skoniu iš savo virtuvės. Dalinsimės patirtais įspūdžiais iš aplankytų restoranų, kavinių Lietuvoje ir svetur. Pakviesime pakeliaut ir "paskanaut" kelionėse patirtų skonių spalvomis. Girsime, peiksime, diskutuosime ir dalinsimės įdėjomis bei patarimais.

. tai kas skanu, sveika ir su meile . Danas
_______________________________________________________________________________________________

Nepelnytai pamirštos… dešrelės

Nagi pakelkite rankas tie, kurie užaugo be dešrelių!? Mano laikais (o laikai buvo gūdūs, sovietiniai) dešrelės buvo toks kaip čia pasakius – turbūt normalus tradicinis kasdienis maistas. Buvo pieniškos (niekada taip ir nesupratau, kodėl jos taip vadinamos, nes pagal definiciją ne pienas, o mėsa ten turėtų groti pirmu smuiku…), ir „sosyskos” – tokios storesnės, su labai juokingu pavadinimu. Sosyskomis mano trenerė vadindavo tuos, kurie nepadarydavo jos užduodamų pratimų 🙂 Bet dabar ne apie tai.

Tos pirktos, „pieniškos”, man visuomet keldavo daug klausimų ir jos žadino daug diskusijų visuomenėje… Tų „dešrelių” konsistencija nei spalva niekaip nepriminė mėsos, o pikti liežuviai tvirtino, kad į jas įmaišoma dar ir tualetinio popieriaus!:) Kai kurie pasakojo, kad neva matė tyrimų rezultatus, parodžiusius, kad mėsos tose dešrelėse, girdi nė kvapo, vien neaiškios medžiagos, nuspalvintos šviesiai rausvai…

Žodžiu, dešrelės visuomet kėlė dvejopus jausmus: įtarumą, bet kartu ir nepakeičiamumą, ypač kai reikėjo greitai ir sočiai pavalgyti pačiam ir pamaitinti nieko kitko nevalgančius vaikus.

Dar daugiau diskusijų keldavo šviežios maltos mėsos dešrelės. Ko jau ko, jų šiukštu nepatartina buvo pirkti parduotuvėje, nes bendra nuomonė buvo tokia, kad į dešras sueidavo viskas, kas tik atlikdavo nuo kitų, „normalių” patiekalų! Gal taip ir buvo – kas gi patikrins ką sumalė tenykštės mėsos malimo mašinos?…

Laikai pasikeitė, ir manau, kad pats laikas reabilituoti dešreles. Juk pačios savaime dešrelės (kalbu, suprantama, tik apie namines, geros kokybiškos maltos mėsos dešreles) – tai greitai paruošiamas, skanus ir kokybiškas produktas! Veršiena ar kalakutiena, liesa kiauliena ar jautiena, ekologiškiausia pasaulyje žvėriena, arba aviena, pagardinta švelniais prieskoniais – tai tas pats „kotletas”, tik kitokios formos, ir užuot iškeptas riebaluose, yra išverdamas per vos porą minučių.

Aš jau seniai audžiu mintį pasigaminti namuose savo dešrelių. Susimalti kokybišką šviežią mėsą, susimaišyti mėgstamų prieskonių, ir net turėti jų užšaldytų toms dienoms, kai tikrai nėra laiko tupinėti virtuvėje. Arba prisigaminti kalną savos gamybos dešrelių iškyloms vasarą, kai lėtai kaista grilio anglys ir šaldytuve šąla alus. Man net ir pagal prigimtį priklausytų tas dešreles išmokti pasigaminti, nes mano močiutė garsėjo kaip geriausia dešrų ir skilandžių meistrė visoje apylinkėje. Tiesa, ji labiau specializavosi rūkytuose gaminiuose, ir kada benuvažiuodavau jos aplankyti, dar neužėjus į gryčią uosdavau dūmo aromatą…

---