Ieškote unikalios ir apgalvotos dovanos? Mielas vėžlių gėlių vazonas yra puikus pasirinkimas augalų mėgėjams, gyvūnų entuziastams ar tiems, kurie vertina šiek tiek originalumo. Pristatome vėžlių sodinuką - jis praskaidrins jūsų gyvenamąjį plotą ir suteiks žavesio jūsų interjerui.
Vėžlių sriuba - žaismingas akcentas jūsų namuose
Šis gėlių plantatoriaus puodas yra žavingas dekoratyvinis kūrinys, ne tik jūsų augalų namai. Unikalus dizainas yra susijęs su kibirkščiu džiaugsmu ir pokalbiais, todėl jis yra puikus jūsų svetainės, miegamojo ar miegamojo priedas.
Aukštos kokybės medžiagos
Pagamintas iš aukštos kokybės sintetinės dervos, šis dervos sultingas plantacijos testas yra laiko išbandymas. Su kompaktišku dydžiu ir žavia išvaizda, šis dervos augalo puodas sklandžiai telpa į įvairius interjero stilius. Ar jūsų estetika yra moderni, minimalistinė ar eklektiška, jis suderins jūsų esamą dekorą, atneš jūsų gyvybę ir asmenybę jūsų gyvybei ir asmenybei.
Skaitytojų klubas rekomenduoja: "Skaitant Lolitą Teherane"
Paliko gilų įspūdį perskaityta knyga? Pasiūlykite ją! Gal klubo susitikime aptarsime būtent Jūsų rekomenduojamą knygą! Pasiūlymus siųskite el. paštu. Skaitytojų klubas visiems linki gražios vasaros, rasti daug įdomių knygų.
Apie knygą
Po 1979 m. revoliucijos Irane moterų teisės stipriai suvaržomos - už per ilgas blakstienas, per ilgą pokalbį su vyru, per garsų juoką, pasirodymą viešumoje nepridengta galva gresia bausmės, net kalėjimas. Anglų literatūros profesorė Azar Nafisi, atkakliai gindama iraniečių teisę į vaizduotę, suburia slaptą skaitymo grupelę ir kartu su septyniomis studentėmis kas savaitę susitinka aptarti uždraustos vakarietiškos literatūros. Skaitymo grupelė merginoms tampa rezistencijos forma ir prieglobsčiu nuo opresyvaus režimo akių ir ausų. Nagrinėjami kūriniai - Vladimiro Nabokovo Lolita, F. Scott Fitzgerald Didysis Getsbis ir Jane Austen Puikybė ir prietarai. Teherano gatvėse aidint revoliucijos protestams, Irano ir Irako karo metu krentant raketoms Azar Nafisi kviečia iš literatūros kūrinių mokytis empatijos, atidos pasaulio kompleksiškumui.
Apie autorę
Azar Nafisi - iš Irano kilusi anglų literatūros profesorė, akademiniais, literatūriniais ir publicistiniais tekstais kalbanti apie humanitarinių mokslų ir laisvųjų menų svarbą demokratijos plėtotei. Atsisakiusi dėvėti galvos apdangalą ji buvo išmesta iš Teherano universiteto, 1997 m. persikėlė gyventi į JAV. Skaitant Lolitą Teherane (2003) - žymiausia autorės knyga, išversta į 33 kalbas, pelniusi ne vieną apdovanojimą, tarp kurių „Booksense“ apdovanojimas Metų negrožinės knygos kategorijoje (2004), Pasaulinės menų, literatūros ir žiniasklaidos akademijos „Persų auksinė liūtė“ (2006).
Istorija ir dabartis: doc. Aurimo Švedo įžvalgos
Nors laikai, kai istorikas buvo prilygintas akiniuočiui, besislapstančiam archyvuose ar bibliotekose, jau seniai praėjo, tačiau šis stereotipas mūsų visuomenėje vis dar gajus. O geriausiam Istorijos fakulteto dėstytojui doc. Aurimui Švedui sukelia šypseną.
Apie dėstytoją
Nesu tipiškas istorikas, nes dėstomuose kursuose daugiausia dėmesio skiriu ne klausimui „O kaip buvo iš tikrųjų?“, bet bandymams ieškoti atsakymo į klausimą „Ką, kaip ir kodėl mes atsimename apie praeitį?“. Esu įsitikinęs, kad mokslininko darbe svarbiausias postūmis veikti susijęs su patiriama nuostaba, kuri skatina leistis į dar nepažintų dalykų tyrimus. Istorija man visuomet patiko, tačiau baigdamas vidurinę mokyklą blaškiausi tarp noro groti roko grupėje ir planų studijuoti istoriją. Džiaugiuosi, kad apsisprendžiau stoti į Vilniaus universitetą.
Paskaitos ir seminarai
Paskaita turi ne tik būti gerai parengta dalykiškai, bet ir turėti spektaklio elementų. Man patinka bendrauti su studentais, nes paskaitose ir seminaruose keičiamės idėjomis. Istorijos studijas renkasi smalsūs, nebijantieji eksperimentuoti ir improvizuoti, jaučiantieji poreikį gilintis ne tik į praeities tyrimų keliamus klausimus. Tad galiu dirbti su įdomiais jaunais žmonėmis.
Istorija kaip įkvėpimas
Istorija mane žavi teikiamomis galimybėmis mąstyti apie save ir pasaulį, bėgantį laiką, praeities ir dabarties „akistatas“. Todėl reikia išmokti pasakoti apie savo darbo rezultatus, jų prasmę bei vertę konkrečiam žmogui, visuomenei ir valstybei. Istorikas turi ne tik būti geras mokslininkas, bet ir mokėti sklandžiai kalbėti, rašyti. Pastebiu, kad kai kurie kolegos iš tiesų pamiršo (arba tiesiog nenori pripažinti), jog istorija ir literatūra yra to paties medžio šakos, todėl turi daug bendra.
Vasario 16-osios akto atradimas: istorinis proveržis
Profesoriaus Liudo Mažylio sėkmė yra nuostabus įvykis šio mokslininko ir visos mūsų akademinės bendruomenės gyvenime. Nereikia burti žiūrint į krištolinį rutulį tam, kad būtų galima konstatuoti ir dar vieną dalyką - itin svarbų atradimą padaręs politologas naudojosi istorikų įdirbiu, kuris nėra toks jau mažas tyrinėjant Vasario 16-osios akto pražuvimo epochos akivaruose aplinkybes ir šio dokumento tikėtinų klajonių trajektorijas.
Trys atradimo reikšmės
Egzistuoja bent trys Vasario 16-osios akto atradimo reikšmės: simbolinė - emocinė; teorinė; geopolitinė. Profesoriaus Liudo Mažylio atradimas akimirksniu tapo tikru iššūkiu istorijos, politologijos, tarptautinės teisės ir tekstologijos specialistams. Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyve surastas dokumentas mums pasakoja apie tai, koks sėkmingas buvo užgimusios Lietuvos valstybės kelias į tarptautinį pripažinimą.
Atsakomybė ir ateities vizijos
Lietuvos valstybė niekada savo prioritetu humanitarikos nelaikė ir todėl šioje sferoje dirbantys žmonės yra daugeliu atveju lyg nuotykių ieškotojai, o ne mokslininkai, įgyvendinantys ilgalaikę valstybės strategiją. Nepaisant nepakankamo dėmesio mokslui, vaizduotės, intelektinės drąsos ir strateginio mąstymo stygiaus valstybiniu mastu, Kovo 11-osios epochoje mokslininkai valstybei ir visuomenei padovanojo ne vieną mūsų istorinę vaizduotę esmingai paveikusį ir kolektyvinę tapatybę sustiprinusį atradimą.
Vytautas Landsbergis: Baltijos kelio atspindžiai
Vienas pirmųjų Lietuvoje savo prisiminimais pasidalijo prof. Vytautas Landsbergis. Jo įnašu į visam pasauliui internetu prieinamą skaitmeninį archyvą tapo sumontuotos filmo „Sąjūdis eina už Lietuvą“ ištraukos. Vytautas Landsbergis tapo projekto „Europeana 1989“ ambasadoriumi Lietuvoje.
Baltijos kelias: prisiminimai
Diena buvo kupina darbo ir atsakomybės. Tokio didelio renginio Sąjūdis dar nebuvo ėmęsis. Anksčiau tą rugpjūčio 23-ąją, vyko ir svarbus, grynai politinis renginys - Sąjūdžio Seimo posėdis, kuriame tikslinome konceptualius mūsų programos dalykus.
Pradžia ir esmė
Sąjūdžio ir Baltijos kelio koordinatorių sprendimu buvau netoliese štabo - Sąjūdžio būstinės - ir galimų radijo bei telefono ryšių, jei kiltų problemų. Tad stovėjau prie Vilniaus arkikatedros frontono beveik Baltijos kelio pradžioje, nors tikroji simbolinė pradžia buvo Gedimino pilies bokštas ant kalno. Atmosfera buvo itin pakili, žmonės dalyvavo ryžtingai ir džiaugsmingai, visi jautėsi lyg šeima. Manau, kiekvienas suprato ar savaip jautė, jog tai ir yra laisvė, kurios neprašome, o pasiekėme: esam išvien ir nieko nebijome.
Palikimas
Svarbiausi likę daiktai - tai tekstai, dokumentai, archyvas. Lietuvai liko kely pastatyti kryžiai, kitokie paminklai. Tačiau 1989‑ieji buvo nepaprastai turtingi metai, subrandinę valstybės restituciją.