Restoranas „Monai“ Klaipėdoje jau kurį laiką yra vieta, kurią drąsiai rekomenduoju draugams ir pažįstamiems.
Čia niekuomet nenusivilsite maisto kokybe, nepriekaištingais skonių deriniais, užsimerkti iš malonumo dažnai verčiančiomis netikėtų ingredientų tekstūromis ir profesionaliu bei maloniu aptarnavimu.
Apie restoraną „Monai“
Šefas Vytautas Samavičius seniai svajojo apie tokią vietą Klaipėdoje, kurioje būtų galima vakaroti su šeima, rengti verslo susitikimus arba tiesiog pasisėdėti su draugais, kurioje netrūktų improvizacijos, sezoniškumo ir elegancijos lėkštėse.
Tačiau pirmiau atsirado jo griliaus patiekalų restoranas „Momo Grill“ ir tik tada - „Monai“.
Beje, abu Samavičių restoranai yra toje pačioje gatvėje - Liepų.
Restorano išskirtinumas: Nuo svečių virtuvės meistrus skiria tik stiklinė pertvara, taigi žmonės sėdi praktiškai virtuvėje, tai sukuria ypatingą atmosferą ir pasitikėjimą tuo, ką valgai.
Prie to prisideda išskirtinis aptarnavimas, šefo kūrybinis potencialas ir subtili elegancija lėkštėse - visa tai drauge sukuria išskirtinę patirtį šiame restorane.
Pastatą, kuriame yra įsikūrę „Monai“, Samavičiai buvo nužiūrėję jau seniai, tačiau įkalbėti šeimininką įsileisti į savo patalpas restoraną nebuvo lengva.
Galų gale pavyko ir šiuo metu visos pusės yra patenkintos.
Anksčiau šiame pastate buvo prokuratūra, o dabartinėse virtuvės patalpose - juodasis paslaptingasis kambariukas.
„Monų“ erdvė pakankamai šviesi ir jauki, nedidelė.
Patalpas pagyvina už perregimo stiklo matoma virtuvė.
Meniu ir patiekalai
Patiekalai „Monuose“ yra lengvesni, subtilesni ir stilingesni nei šalia esančiame „Momo Grill“.
Vytautas čia daugiau eksperimentuoja ir ieško įvairesnių skonių, įdomesnių struktūrų.
Taip pat čia daugiau žuvies patiekalų - visada yra bent 2-3 žuvies patiekalai ir 1-2 mėsos variantai.
Žuvis „Monuose“ yra gaminama šviežia, t.y. atvėsinta, kuri prieš tai yra laikoma ant ledo vakuume.
Suprantantys tai netrunka įvertinti.
Beje, meniu atsirado daugiau patiekalų skirtų dalinimuisi.
Taip pat yra daugiau vieno kąsnio patiekalų skirtų didesnėms kompanijoms.
Meniu atskleidžiami išties puikūs, gerai apgalvoti skonių deriniai, įsimenančios tekstūros.
Maistas sušildantis, jaukus, šviežias ir kokybiškas.
Siūlome žuvies, jūros gėrybių, mėsos patiekalų, kuriuose atsispindi mūsų šefo Vytauto Samavičiaus ilgamečio darbo braižas.
Kultiniais jau tapusių ir beveik kone kiekvieno mano bičiulių instagram’oje atsiradusių tuno tartaro bei jautienos carpaccio privaloma paragauti.
Be abejo, neapsiribokite tik užkandžiais, ragaukite ten ir kokybiškų žuvies patiekalų.
Kadangi restorano šeimininkai daug dėmesio skiria desertams, šiemet „Monų“ konditerė buvo išvykusi stažuotei į šokolado šalį - Belgiją.
Išvykos rezultatai - jau meniu.
Kita maža, bet Samavičiams labai svarbi naujiena - naminio raugo iš natūralių produktų, be cukraus vietoje kepama duona.
Kiekvieną rytą čia yra kepama bemielė natūralaus raugo duona.
Nors populiariausi patiekalai išlieka, pats „Monų“ meniu kinta, priklausomai nuo sezono, dažniausiai atnaujinami garnyrai, padažai.
„Tarkim, jei liepą, tikėtina, menkę pas mus rasite su voveraitėmis, tai vėliau, atsiradus ankštinių daržovių, garnyrui bus tiekiamos jos“, - mini restorano įkūrėjas.
Apskritai „Monai“ siekia gaminti aiškų maistą, patiekalai susideda iš daugiausiai penkių ingredientų, praktiškai nenaudojami jokie marinatai.
Bulvių rizotas su kepta lašiša (2 asmenims)
- 400 g bulvių
- 10 g džiovintų jūros dumblių
- 30 g šalotinių svogūnų
- 400 g lašišos
- 30 g sviesto
- 30 g grietinėlės
- 10 g lapinių petražolių
- 20 g tarkuoto kietojo sūrio
- Bulves supjaustome mažais kubeliais ir apverdame sūriame vandenyje, kad būtų traškios (~ 5 min). Nukošiame, atvėsiname šaltame vandenyje.
- Šalotinius svogūnus supjaustome smulkiais kubeliais.
- Šaltame vandenyje išbrinkiname jūros dumblius.
- Keptuvėje pakepiname šalotinius svogūnus, sudedame apvirtas bulves, pilame grietinėlę. Pagal skonį dedame druskos ir pipirų, sudedame išmirkytus jūros dumblius. Viską troškiname kartu, kol bulvės suminkštėja. Dedame sviestą, troškiname tol, kol padažas pasidaro kreminis.
- Pabarstome kapotomis petražolėmis. Rizotą dedame į lėkštę ir barstome trakuotu kietuoju sūriu.
- Lašišą dedame į keptuvę, įkaitintame aliejuje pakepame tik iš vienos pusės - 4-5 min. Pabarstome druska ir piprais. Lengvai apkeptą lašisos file dedame ant bulvių rizoto.
Dienos pietūs
Šiandien be dienos pietų maitinimo įstaigų tikriausiai jau nebeįsivaizduojame.
Apie tos dienos pasiūlymus mus pasitinka užrašai gatvėse ir internete, susikūrė net vietos, siūlančios tik dienos pietus.
Būtų galima spėti, kad jie restoranui būtini.
Vytautas Samavičius, Klaipėdos restoranų „Momo Grill“ ir „Monai“ šefas, maisto demonstracijos metu šefui Liutaurui Čeprackui paklausus, atvirai pasakė: „Dienos pietūs finansiškai restoranui neapsimoka, bet turi pridėtinę vertę.“
Pasak šefo, pasiruošimas pietums išlaiko komandos tempą, palaiko žmonių srautą, dėl jų neužsistovi produktai.
„Sprendžiame, ką daryti dėl dienos pietų meniu esančių patiekalų kainų, nes produktų kainos nuolat auga“, - sakė V. Samavičius.
V. Samavičius savo restorane tai pradėjo daryti vienas pirmųjų, bet ilgainiui tokį žingsnį žengė ir kitos vietos.
Nuo antradienio iki penktadienio, nuo 11.30 iki 14.00 val. siūlomi dienos pietūs.
Šefas Vytautas Samavičius
Šefas Vytautas Samavičius stažavosi ir dirbo užsienio restoranuose, tarp kurių yra kelis kartus geriausiu pasaulio restoranu pripažinta Kopenhagos „Noma“.
Sugrįžęs į Lietuvą V.Samavičius dar 2010 m. bene pirmas iš tituluotų virtuvės šefų atidarė savo maitinimo įstaigą.
Iki „Momo Grill“ ir „Monai“ jis su žmona Kristina šeimininkavo „kūrybingos virtuvės bistro“ - „La Cle“.
Dar anksčiau šefu jis dirbo viešbutyje „Navalis“, taip pat „Skandalo“ ir „Radisson Blu“ restoranuose.
Anot jo, restorano šeimininkams svarbiausia, kad jis būtų mylimas savo svečių.
„Monų“ virtuvėje sukasi virtuvės šefas Gražvydas Tamkevičius ir lojali, atsidavusi bei tikinti komanda.
Vadinu save kartais gesintuvu, - kur dega, ten esu.
Esu kūrybininkas, nors pastaruoju metu labai noriu, kad ir komandos nariai kuo daugiau įsijungtų į kūrybos procesą.
Interviu su Vytautu Samavičiumi
- Pastaraisiais metais klausti restorano savininko „Kaip gyvenate?“, turbūt, nėra padoru?
- O kodėl ne? Iššūkių, žinoma, yra, jie nesibaigia, tačiau nereikia skųstis. Būtų nesąžininga. Diena dienai nelygu, tačiau ypatingai niūrių tendencijų lyg ir nesimato.
- Ar tai reiškia, kad restoranai atsikvėpė po pandemijos, dviejų karantinų ir stingdančios karo Ukrainoje žinios?
- Tas optimizmas, iš tiesų, tik visai neseniai atsirado. Praėjusių metų pabaigoje įtampą dar galima buvo justi: ir patys nerimavome, ir savo svečių nerimą jautėme. Laimei, išsikovojome, kad pridėtinės vertės mokestis liktų tas pats, o ir svečiai kažkaip atsipūtė. Apyvartos šuolių, kokius turėdavome anksčiau, nebebūna, tačiau bent kažkokią trumpo laiko perspektyvą prognozuoti galime. Tikiuosi, taip liks iki vasaros pabaigos.
- Ar tiesa, kad į restoranus po visų išmėginimų svečiai grįžo šiek tiek kitokie, netgi pasikeitė jų valgymo įpročiai?
- Kardinalių pokyčių aš nematau, tačiau aplinka ir žmonių nuotaikos daro savo. Pas mus pietauja daug verslo žmonių, buvo matyti, kaip jie žvelgia į ateitį, girdėti, ką kalba apie galimą krizę, kiek niūrumo jų nuotaikoms pridėjo pandemija ir karas. Tačiau žmonės prie visko įpranta, susigyvena. Galiu pasakyti, kad verslo vakarienių ir pietų savo restoranuose šiandien turime daugiau nei visada. Gal tik užsienio svečių mažiau sulaukiame. Jei kalbėtume apie emocijas, man atrodo, kad žmonės pasidarė irzlesni, jie visko nori čia ir dabar, palaukti - ne. Jie sunkiai atleidžia mūsų klaidas, nori būti teisūs. Mokomės dirbti ir tokioje aplinkoje, stengiamės, kad niurgzliai restoraną paliktų patenkinti.
- Ar toks vienų svečių irzlumas veikia viso restorano atmosferą?
- Kartais vienas stalas suvelia visą vakarienės nuotaiką, bendrą atmosferą. Ką mes darome? Na, turime savų triukų (juokiasi). Keičiame padavėjus, turime tokių, auksinės kantrybės žmonių, kurie viską padarys iki galo, nesvarbu, kokia būtų svečio emocija. Restoranas yra žmonės. Būtent jie vieni kitiems perduoda ir blogas, ir geras emocijas. Man labai patinka, kai pas mus švenčiamas gimtadienis, tada beveik visi svečiai įsijungia į pasveikinimą. Ir šypsenų, jau, žiūrėk, daugiau. Restorano atmosferą kuria svečiai ir komanda, kuri juos pasitinka ir išlydi. Virtuvė yra tik visumos detalė, kuri neabejotinai turi būti nepriekaištingai išpildyta. Anksčiau aš galvodavau, kad restorane viskas yra apie maistą, tačiau su metais atėjusi patirtis sako, kad svarbios visos detalės. Nuo švaraus tualeto iki žmogaus, kuris pasitinka ir išlydi svečią. Kolektyvo nuotaika irgi veikia bendrą restorano atmosferą.
- Per visus sunkius laikus jums pavyko išlaikyti savo restoranų komandas?
- Ne man, o mums, restoranus kuriu ne vienas. Mums pavyko išlaikyti daugumą savo darbuotojų - ir dėl gero santykio, ir dėl to, kad mokėjome jiems atlyginimus, o kai galėjome, juos dar ir kėlėme. Kad ir kaip visiems būtų pabodęs tas PVM klausimas, sumažintas PVM mums padėjo išgyventi. Drąsiai tai galiu pasakyti.
- Per karantiną, mėgindami kažkaip išlaikyti žmones, jūs netgi ėmėtės gaminti makaronus?
- Ir tai buvo visiškai nesėkmingas projektas! „Makaronistai” mums visiškai nepasisekė. Kodėl? Galima spėlioti kiek tik nori, aš sau padariau išvadą, kad šio projekto per vėlai ėmėmės. Būtų pasisekę, jei būtume pradėję pandemijos pradžioje, o ne pabaigoje. Kai pamatėme, kad makaronai nejuda, Vilniuje „Momo grill“ restorane pradėjome gaminti sriubą ir dešreles. Ir tai buvo ne verslui, o tam, kad komanda turėtų, ką veikti.
- Artėja vasara, sezonas, gal buvote išvykęs, gal parvežėte Lietuvos gastronomijos pasauliui įdomių naujienų?
- Paskutinioji mano kelionė buvo labiau asmeninė - Šiaurės Amerikoje kopiau į aukščiausią čia - Denali viršukalnę. Kūrybinėms atostogoms kol kas nebuvo laiko, labiau reikėjo galvoti, kaip išgyventi. Esu komandos žmogus, savo darbo be jos neįsivaizduoju. Meniu mūsų restoranuose kinta. Tačiau šiandien daugiau svarstome ne madas, o ieškome gerų produktų. Turiu pasakyti, kad tai, ką prieš dvejus metus laikėme dienos patiekalams skirtu produktu, šiandien tampa vakarienės produktais. Taip nutiko, pavyzdžiui, su lašiša.
- Norite pasakyti, kad kainos riboja virtuvės šefo fantaziją?
- Visiškai! Kartais esame priversti užsimerkti ir neskaičiuoti. Klaipėdos „Monuose“ naudojame juodąjį česnaką, jei skaičiuotume jį su antkainiu, tokio patiekalo niekas nevalgytų. Bet žmonės prie jo įpratę, vadinasi, jis turi būti. Tokie skaičiavimai - gana nauja patirtis. Ir aš suprantu: reikia ieškoti sprendimo, kad mano restoranas išgyventų, o svečias išeitų su geriausia įmanoma patirtimi.
- Jums tenka migruoti tarp keturių restoranų - dviejų Klaipėdoje, vieno Kaune ir dar vieno Vilniuje. Kaip save jiems padalinate?
- Vadinu save kartais gesintuvu, - kur dega, ten esu. Kiekvienas restoranas turi savo komandą su savomis atsakomybėmis, mano užduotis - pagal galimybes būti kartu su jais. Esu kūrybininkas, nors pastaruoju metu labai noriu, kad ir komandos nariai kuo daugiau įsijungtų į kūrybos procesą.
- Ką reiškia kūrybos procesas virtuvėje?
- Kūryba yra komandos gebėjimas atitikti restorano koncepciją, svečio lūkesčius ir mūsų gebėjimą visada gaminti vienodą patiekalą. Vienodai gerą patiekalą.
- Bet jeigu kalbame tik apie tai, kas yra lėkštėje, kas pasiekia valgytoją? Iš kur randasi šis jūsų įkvėpimas?
- Iš vidaus. Galiu taip atsakyt? Ir nė trupučio nemeluosiu. Kas tai yra? Tikriausiai, - Dievo duota, o ir per daugybę metų surinkta patirtis. Pamatęs tris, keturis ingredientus žinai, kas su kuo dera ir ką gali iš to padaryti, kokioje temperatūroj kepti, virti. Be galo svarbu ir tai, kaip patiekalas atrodys lėkštėje, jo estetika. Man svarbu švarus, neperkrautas, skanus vaizdas. Kartais, kai nerandi sprendimo, paleidi patiekalą ir sprendimas ateina pats. Tampa aišku, kokia stilistika, kokia estetika. Taisai, tvirtini ir važiuoji toliau.
- Vytautai, kiek pasaulio ateina į jūsų virtuvę? Ar pas jus matyti pasaulinės tendencijos ir mados?
- Į „Monus“ - gana daug. Man atrodo šiame restorane mes su pasauliu einame koja kojon. Kai kurių detalių trūksta tik todėl, kad neturime finansinių galimybių jas įgyvendinti. Sugebėjimų - turime. Iš Skandinavijos į Lietuvos restoranus ateina estetika ir patiekalų santūrumas. „Momo grill“ svečiams, kaip ir daugelis žinomiausių pasaulio restoranų siūlome sausai brandintą jautieną. Patys brandiname ir ruošiame. Šiais laikais nebūtina keliauti, užtenka sekti geriausius socialiniuose tinkluose, ten matyti visos tendencijos. Pats seku Stokholmo restoraną „Frantzén“, žiūriu, kaip mėsas kepa geriausi Amerikos restoranai.
- Jūsų restoranai dažnai atsiduria aukštose gastronomijos vertintojų vietose. Buvote ir pirmosiose rinkimų „30 geriausių Lietuvos restoranų” gretose. Ar jums svarbūs vertinimai?
- Mes turime tokį šūkį: „Nenorime būti geriausi, norime būti mylimiausi“. Juo ir vadovaujamės. Jei klausiate, ar norime, kad mus pastebėtų? Be abejo, norime. Meluočiau sakydamas, kad tai man ar mano komandai nesvarbu. Būsime laimingi, jei grįš Lietuvos restoranų trisdešimtukas. Būsime ir įsitempę labiau, be abejo. Ar tokios įtampos reikia? Reikia! Ir nesvarbu, kad kartais, besiruošdamas, daugiau išleidi, nei laimi. Man smagu, kai svečiai, išgirdę apie rinkimus, sako: „Atėjome patikrinti, ar pas jus vis dar taip pat gerai“. Mums svarbūs nauji svečiai, bet tie, kurie ateina nuolat, padeda mums išgyventi.
- O kaip jūs pats, išvykęs į kitą šalį, renkatės restoranus, kuriuose norėtumėte valgyti?
- Seku socialiniuose tinkluose kai kuriuos restoranų kritikus, vertinu jų rekomendacijas. Kartas nuo karto pažiūriu „Michelin“ gido programėlę telefone, bet vis tiek labiau pasitikiu nepriklausomais maisto kritikais. Beje, tikrinti geriausia ne vieną šaltinį.
Apdovanojimai ir įvertinimai
Du metus iš eilės „30 geriausių restoranų“ reitinge „Monai“ stabiliai laikėsi 4 vietoje, o šiemet jie šovė tiesiai į 2-ąją!
Toks įvertinimas reiškia, kad oficialiai tai yra geriausias restoranas Lietuvos pajūryje ir vienas geriausių visoje šalyje.
Restoranas „Monai“ - TOP30 sąrašo senbuvis, išsilaikantis jame jau šešis metus iš eilės.
Šį kartą „Monai“ yra 23 reitingo vietoje.
2016 - 4, 2017 - 4, 2018 -2, 2019 - 3, 2023 - 8.
„Nenorime būti geriausi, norime būti mylimiausi“.
Trys žodžiai, geriausiai apibūdinantys restoraną:
saldu, aštru, sūru.
Šiemet restoranas svečius pasitinka vizualiai atsinaujinęs - pasikeitė lėkštės, įrankiai, stalų išdėstymas.
Tiesa, pats interjeras išliko toks pat, kaip ir lig šiol.
„Virtuvė be paslapčių“, - taip „Monus“ pristato pats įkūrėjas Vytautas Samavičius.
Praktinė informacija
- Šefas - Gražvydas Tamkevičius
- Restorano vadovas - Greta Gerviatauskaitė
- Virtuvės tipas - namų restoranas
- Darbo laikas: II-V 11.30-22.00, VI 11.00-22.00, VII 11.00-16.00
- Adresas: Liepų g. 4, Klaipėda
- Internete: www.restoranasmonai.lt
- Veikia nuo 2015 m.
- Užkandis vidutiniškai kainuoja 9-14 eurų
- Pagrindinis patiekalas vidutiniškai kainuoja 24-33 eurus
- Vienu metu restorane telpa 40 svečių, yra ir atskira banketų salė (telpa dar 40 svečių)
- Pusryčiai: VI 11.00-13.00, VII 11.00-16.00
- Dienos pietūs: I-V 11.30-14.00
- Šunims - draugiški
Aptarnavimo kokybė
Aptarnavimas: 4/5 Tokį aukštą balą skiriu žinodama, jog paprastai „monuose“ dirbančių padavėjų darbą galiu tik pagirti.
Galbūt tai buvo vieno vakaro nesėkmė, tačiau pakeisti įrankius, nenešti jau nebetiekiamo deserto pavyzdžio, neversti klientų spėlioti patiekalo sudėties yra elementariausia padavėjų darbo etika.
Skiriu komplimentus nuoširdžiam ir paprastam bendravimui, tačiau paminėtų klaidų rekomenduoju nebekartoti.