Mėnesinės yra natūralus ir svarbus procesas moters kūne, kuris dažniausiai kartojasi maždaug kas 21-35 dienas. Tačiau daugelis moterų bent kartą gyvenime susiduria su mėnesinių vėlavimu, kuris neretai kelia nerimą.
Mėnesinių ciklo sutrikimai
Mėnesinių ciklas vidutiniškai yra 28 dienos, bet gali svyruoti nuo 21 iki 40 dienų. Jis skaičiuojamas nuo pirmos mėnesinių dienos iki pirmosios kitų mėnesinių dienos. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas.
Menstruacinio ciklo reguliacijoje dalyvauja daug hormonų. Vieni iš svarbiausių yra lytiniai hormonai estrogenas ir progesteronas, juos gamina kiaušidės. Taip pat dalyvauja penkios reguliacijos grandys: smegenų žievė, pogumburis, posmegeninė liauka, lytinės liaukos - kiaušidės ir gimda.
Ciklas gali sutrikti pažeidus bet kurią mėnesinių ciklą reguliuojančią grandį. Ciklas sutrikti gali įvairiais moters gyvenimo laikotarpiais, ir to pasekmės būna įvairios, o gydymas priklauso nuo to, kokia grandis pažeista.
- Amenorėja, tai yra mėnesinių nebuvimas. Tai laikoma sutrikimu tuomet, kai mėnesinės dingsta ilgiau nei 6 mėnesiams.
- Hipomenstruacinis sindromas. Kai mėnesinės būna ypač negausios, trunka tik iki 48 valandų.
- Skausmingos mėnesinės, kai moteris kamuoja skausmas, dėl kurio jos gali būti net nedarbingos.
- Labai retos mėnesinės, jeigu jos būna ne dažniau kaip kas 35 dienas. Dažniausios priežastys būna įvairūs stresai, stiprūs išgyvenimai. Praėjus tokiam gyvenimo momentui, paprastai jos vėl susireguliuoja.
- Dažnos mėnesinės, kai kraujuojama dažniau nei kas 24 dienas. Tai atsitinka dažniausiai dėl netaisyklingai subręstančio folikulo (kiaušinėlio).
Pagrindinės mėnesinių vėlavimo priežastys
Menstruacijų ciklas yra jautrus įvairiems kūno pokyčiams ir aplinkos veiksniams. Štai keletas dažniausių priežasčių, kodėl mėnesinės gali vėluoti:
- Stresas ir gyvenimo būdas. Stresas, tiek psichologinis, tiek fizinis, gali sutrikdyti hormonų pusiausvyrą organizme, ypač kortizolio kiekį. Per didelis kortizolio kiekis gali laikinai slopinti lytinius hormonus, atsakingus už menstruacijų ciklą.
- Hormoniniai svyravimai. Kūnas nuolat palaiko sudėtingą hormonų pusiausvyrą. Menstruacinio ciklo sutrikimai dažnai kyla dėl hormoninių problemų, tokių kaip sutrikusi skydliaukės veikla, policistinių kiaušidžių sindromas (PCOS) ar perimenopauzė.
- Kūno svorio pokyčiai. Staigus svorio sumažėjimas ar priaugimas taip pat gali paveikti mėnesinių ciklą. Kūno riebalų procentas daro tiesioginę įtaką estrogenų gamybai, kurie būtini normaliam ciklui palaikyti.
- Tam tikros ligos. Tam tikros sveikatos būklės, kaip endometriozė ar cukrinis diabetas, gali paveikti mėnesinių ciklą.
- Nėštumas. Nėštumas yra viena iš dažniausių mėnesinių vėlavimo priežasčių.
Ką daryti, kai mėnesinės dingsta dėl valgymo sutrikimų?
Doc. dr. Žana Bumbulienė teigia, kad labai dažnai mergaitės, net ir sergančios nervine anoreksija, išsigąsta, suklūsta ir kreipiasi į medikus tik dingus menstruacijoms. Dėl mitybos sutrikimų dingusios mėnesinės yra ne išimtis, o labai dažna problema.
Kaip nustatoma, kad mėnesinės dingo būtent dėl valgymo sutrikimų?
Diagnozę, visų pirma, sufleruoja pacientės išvaizda. "Jeigu mergaitė labai mažai sveria, yra kaulėta, sušalusi", - vardijo profesorė. Svarbus indikatorius yra ir būdo bruožai. Pasak medikės, valgymo sutrikimų kamuojamos mergaitės dažnai yra perfekcionistės, labai gerai mokosi, dalyvauja visuose būreliuose, yra susikūrusios idealą, kokia paauglė, būsimoji moteris turi būti, ir stengiasi jį atitikti.
Kokie klausimai padeda išsiaiškinti valgymo sutrikimus?
"Labai daug konsultuoju mergaičių dėl minėtos problemos, ir pagal sukauptą statistiką žinau, kad mėnesinių išnykimą daugiau nei pusei lemia vadinamoji funkcinė hipotaliaminė amenorėja. Vaizdžiai aiškinant, ji susijusi su energiniu balansu organizme. Normaliai paauglė, kurios organizmas auga, turi gauti pakankamą kalorijų kiekį. Tai yra, turi gauti daugiau nei išnaudoja. Pavyzdžiui, pacienčių itin padaugėja prieš brandos egzaminus. Laimė, egzaminai greitai baigiasi, ir negalavimai praeina, nes baigiasi juos sukėlęs stresas.
Net nekalbant apie kraštutinius atvejus, gydymą sudaro pakankama, subalansuota mityba, tam tikras svorio prieaugis. Tik prie tam tikro svorio atsiranda mėnesinės. Būna, kad mergaitės laikosi tokių dietų, jog laiku nepastebėjus vėliau nebeįmanoma sugrąžinti sveikatos, kalbant ne tik apie lytinę sveikatą", - kalbėjo medikė, prabilusi ir apie tai, kad valgymo sutrikimai gali baigtis ir mirtimi.
Kaip sureguliuoti ciklą?
Nuo kai kurių menstruacinių sutrikimų tikrai įmanoma apsisaugoti, ypač nuo tų, kurie būna susiję su stresais, emocijomis, išgyvenimais, nuovargiu, netaisyklinga mityba, vitaminų stoka, narkotinėmis medžiagomis.
- Reikia klausytis savo kūno, ką jis diktuoja: laikytis miego režimo, duoti jam pailsėti.
- Gerai yra reguliariai sportuoti, bet nealinti savęs. Sportas reguliuoja hormonų pusiausvyrą.
- Labai svarbi visavertė mityba. Mityba turi būti subalansuota, su maistu reikia gauti visų reikalingų vitaminų ir mineralų.
- Valdyti stresą gali padėti meditacija, masažas, kvėpavimo pratimai. Tokie vitaminai, kaip magnis, cinkas, B grupės, padeda susidoroti su stresu.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei moters ciklas yra trumpesnis nei 21 diena ar ilgesnis nei 35 dienos, kraujuojama ilgiau nei 8 dienas ar labai gausiai, reikia kreiptis į ginekologą ir aiškintis to priežastis. Taip pat, jei nereguliarus ciklas kartojasi dažnai arba tęsiasi kurį laiką, labai gausiai ir ilgai kraujuojama, arba jeigu ciklas nepasirodo kelis mėnesius, jeigu įtariate, jog galėjote pastoti, nedelskite ir kreipkitės pas ginekologę.
Gydytojas ginekologas atlieka visus reikiamus tyrimus, reikalingus mėnesinių ciklo sutrikimų priežastims įvertinti.