Daugelis žmonių klaidingai mano, kad vegetariška mityba yra nuolatinis savęs ribojimas, lydimas alkio jausmo, vitaminų ir medžiagų trūkumo bei bendro psichologinio nusilpimo. Norint suprasti šį klaidingą požiūrį, svarbu išsiaiškinti, ką mėsos produktai suteikia mitybai ir ar jie iš tiesų yra būtini, ar atvirkščiai - žalingi vidiniams organams ir sveikatai.
Mėsos poveikis virškinimo sistemai
Kad suvoktume pražūtingą mėsos produktų poveikį žmogui, pakanka pažiūrėti į biologijos vadovėlio skyrių apie gyvų organizmų sandarą. Visi plėšrūnai, kurių virškinimo traktas pritaikytas virškinti panašios rūšies produktus, turi trumpą žarnyną su rūgščia vidine terpe. Žmogus, atvirkščiai, turi ypač ilgą žarnyną, o rūgštingumas nėra toks aktyvus, kaip pas mėsavalgius gyvūnus. Todėl žmonės fiziškai negeba suvirškinti ir įsisavinti mėsos produktų. Absoliutus maksimumas, kuris spėja įsisavinti tokiose sąlygose, yra 60% nuo bendro suvalgyto kiekio.
Mėsos žala organizmui
Pagrindinė mėsos žala organizmui pastebima ne iš karto. Be išorinio nutukimo egzistuoja ir vidinis, kuris yra kur kas pavojingesnis. Toks disbalansas anksčiau ar vėliau prives prie totalaus organų darbo sutrikimo ir iššauks rimtus funkcionavimo sutrikimus. Neverta manyti, kad nukentės tik virškinimo traktas: „smūgį gauna“ ir širdies, kraujagyslių sistema, šlapimo, imuninė ir kitos sistemos, atsakingos už gerą gyvybinės veiklos palaikymą. Pakanka keletą savaičių prisilaikyti vegetariškos mitybos ir jūs iš karto pastebėsite, kaip asmeninis svoris pradės kristi, dusimas bus mažiau išreikštas, pulsas vis rečiau šokinės, o arterinis spaudimas nustos „siekti aukštumas“.
Mėsos sudėtis ir priedai
Pagrindinis kenksmingas mėsos poveikis yra jos sudėtyje. Tai ne tik sunkiai įsisavinamos medžiagos, tačiau ir taip vadinamos mėsos produkcijos priedai. Ko tik nebado į gyvūnus, kad tai atneštų didesnę finansinę naudą! Sudėtingiausi farmpreparatai, specialūs maistiniai priedai, biologiškai aktyvūs priedai gyvūnams, kurie padeda užauginti masę ir suteikti jai tam tikrą skonį - švelnumą, ypatingą tekstūrą ir netgi kvapą.
Iš esmės, nelaimingas gyvūnas gyvena savo neilgą gyvenimą „cheminėje laboratorijoje“, kur su juo pastoviai daro bandymus, kad „pagerintų augimą“, o tuomet nužudo ir nusiunčia ant stalo žmonėms, kurie netgi negalvoja susimąstyti, ką jie deda sau į burną. Matematika pakankamai paprasta: kuo didesnį svorį surenka gyvūnas per trumpą laiko kiekį, tuo daugiau pavyks gauti pelno.
Nuo pačio gimimo iki nužudymo momento gyvūną bado tireoidiniais skydliaukės hormonais, kurie atsako už masės augimo kiekį. Hormoninių preparatų struktūra identiška tai, kurią naudoja ir žmonės esant susirgimams. Štai tik sotus kepsnys, kurį jūs valgote per pietus, turi ne ką ne mažiau hormonų! Kas dieną gaudamas jų su maistu, gyvūnas juos kaupia ir atideda šias medžiagas, kurios tiesiog nespėja pasišalinti, nes pašaras valgomas reguliariai. Lygiai kaip ir hormonų priedai, antibiotikai pastaruoju metu tapo nuolatiniai gyvulininkystės pakeleiviai.
Žemės ūkio atstovų godumas skatina ieškoti maksimalios naudos ir minimalių išlaidų. To rezultate, totalus fermų remontui priemonių trūkumas, jų perpildymas ir akivaizdžios antisanitarinės sąlygos, kuriose yra gyvūnai. Tam, kad tai neįvyktų, kiekvienas gyvūnas kas dieną gauna antibiotikų dozės smūgį: tokie medikamentai kainuoja kur kas pigiau, nei tvarkyti fermą.
Mėsa ir ligos
Yra daugelis mokslinių tyrimų, kurie parodo mitybos įtaką ligų atsiradimui, jų skaičius kiekvienais metais auga. Seniai įrodyta, kad mėsos produkcija vysto vėžinius susirgimus. Heterocikliniai aminai, kurie susidaro keptoje mėsoje, keptoje file, yra kancerogenai, kurie tiesiogiai daro įtaką ląstelių sintezei. Būtent jie skaitosi pirminė onkologinių pasireiškimų priežastis ląstelėse. Dar vienas mėsos mitybos pakeleivis - alcheimerio liga. Homocisteinas, kuris atsiranda gyvulinio baltymo skilimo metu, padidina riziką atsirasti šiam nukrypimui praktiškai du kartus.
Tačiau turbūt labiausiai paplitusi mėsos žala žmogaus organizmui yra širdies ir kraujagyslių patologijos. „Blogas“ cholesterolis, patenkantis į organizmą daugumoje atvejų būtent iš mėsos patiekalų, padidina trombų atsiradimą, užkemša kraujagysles, sutirština kraują. Šie apsunkinimai ir priveda prie infarktų, insultų ir netgi mirties.
Pasaulinės Sveikatos Organizacijos tyrimai patvirtina liūdnus rezultatus ties, kurie maitinasi mėsavalgiškai: mėsa iš tiesų iššaukia rimtus organizmo darbo nukrypimus. Viso labo 50 gramų mėsos produktų geba padidinti žarnyno vėžio riziką per 18%, o 100 gramų - per 17 % priartina kitų vidinių organų onkologiją. Pagrindinės žinios, gautos studijuojant mėsos įtaką žmogui, apibendrintos tyrimuose žinomo amerikiečių mokslininko Kolino Kempbelo.
Kolino Kempbelo tyrimų išvados:
- Mėsos mityba padidina onkologinių susirgimų riziką 21%.
- Mėsa yra diabeto atsiradimo sukelėjas.
- Išsėtinė sklerozė - dar vienas susirgimas, susijęs su gyvulinės kilmės vartojimu.
- Mėsa priveda prie cholesterolio padidėjimo ir, kaip pasekmė, prie kraujagyslių užsikimšimo.
Apie mėsos žalą žmogaus organizmui galima kalbėti valandomis: šis klausimas išstudijuotas pakankamai kruopščiai, todėl pirmaujantys dietologai visame pasaulyje rekomenduoja atsisakyti nuo panašių produktų, pereiti prie labiau subalansuotos ir racionalesnės augalinės mitybos.
Mitai apie mėsos naudą
Taip pat pastaruoju metu vis dažniau internete atsiranda straipsnių apie tai, kad mėsa nekenksminga ir anksčiau minėti tyrimai yra klaidingi. Atsakymas banalus ir akivaizdus: pinigai. Mėsos pramonės korporacijos - tai milijardai dolerių pelno, kuriuos gauna žudant gyvūnus ir naikinant žmonių sveikatą. Mėsos žalą tyrimai patvirtina pakankamai stipriai: tyrimai atliekami su tūkstančiais žmonių vadovaujant rimtiems mokslo centrams su gera reputacija ir moksliniame sluoksnyje gerbiamais specialistais.
Tokie padirbti duomenys įprastai platinami pigiuose „geltonuose“ žurnaluose ir tinkle: nei viena save gerbianti redakcija ir arti neprileis publikuoti abejotinų duomenų. Beje, nei vienas iš prieštaraujančių tyrimų neturi konkrečių koordinačių: atlikimo laiko ir vietos, atsakingos įstaigos, mokslininkų kolegijos, kurie kontroliavo atliekamus tyrimus.
Alternatyvos mėsai
Jei norite sumažinti raudonos mėsos kiekį savo mityboje, Illien rekomenduoja ją keisti riebia žuvimi, pavyzdžiui, lašiša, skumbre, sardinėmis, ančiuviais ir silke. „Liesesni gyvūninių baltymų šaltiniai, pavyzdžiui, vištiena ir kalakutiena, taip pat yra puikūs pakaitalai.
Statistika apie mėsos vartojimą Lietuvoje
Lietuviai mėsos suvartoja kone daugiausiai Europoje - statistiniais duomenimis vienas Lietuvos gyventojas suvalgo apie 65 kg per metus. O jei priskaičiuoti kelias dešimtis tūkstančių vegetarų, kurie nevalgo mėsos, tai gal ir visus 80 kg sušlamščia vienas tautietis. Iš tikrųjų mes mėsos suvartojimu lenkiame ne tik JAV, Kanadą, bet ir daugelį Europos šalių.
Pamirškime kelioms minutėms kvepiančią dešrytę ir panagrinėkime statistiką plačiau. 1/3 pasaulio gyventojų susitraukusiu nuo bado skrandžiu laukia šviesesnio rytojaus, o 1/3 visų užaugintų javų sušeriama gyvuliams, kuriuos suvalgo turtingesnių šalių gyventojai. 1 kg mėsos pagaminti sunaudojama 7 kg augalinio maisto, o vandens suvartojama 100k daugiau nei augalininkystės ūkiuose! Apie 17 proc. visos žemės planetos užimta mūsų mėsėdžių poreikiams tenkinti…
Kita katastrofiškai auganti blogybė - šiltėjantis klimatas. 18 proc. klimato šiltėjimą sukeliančių metano dujų tenka gyvulininkystei. Jungtinių tautų pateiktais duomenimis mėsos pramonė šildo atmosferą labiau, nei visas žemės transportas kartu sudėjus. Ji taip pat teršia gruntinius vandenis ir dirvožemį.
Rekomendacijos mėsos vartotojams
Jei vis tiek nuspręsite likti mėsą garbinančiose gretose, rekomenduoju ją rinktis atsakingai ir vartoti saikingai, nes jos žala kartais pranoksta naudą. Svarbiausias mėsos atsisakiusių žmonių argumentas yra tas, kad „mėsėdžių“ žarnose maistas pūva, nuodija kraują lavoniena, smirda jų prakaitas ir išmatos, nes pasikeičia į blogąją pusę žarnyno mikroflora, daugėja puvimo bakterijų, purinų, rūgščių. Taip, tai tikra tiesa, kai nežinai kiek ir kokios mėsos valgyti. O mes dažniausiai neturime ne tik žinių, bet ir saiko…
Mėsos rūšys:
- Balta:
- Vištiena
- Kalakutiena
- Antiena
- Žąsiena
- Laukinių paukščių mėsa
- Raudona:
- Kiauliena
- Ėriena
- Veršiena
- Ožkiena
- Laukinių gyvūnų mėsa
- Perdirbta:
- Rūkyti, džiovinti, sumalti ir suvakuumuoti gaminiai, mėsos pusfabrikačiai
Nesakau, kad mėsos nereikia, bet į savo kūną turime pažvelgti kaip į namus, kuriems reikia tvirtų sienų, geros izoliacijos, gerų langų, gero kuro katilo, tinkamų malkų ir t.t. Tvirtos sienos - tai mūsų oda, gera izoliacija-nepralaidus, gerai veikiantis žarnynas, tvarkingas vamzdynas-mūsų kraujagyslės, kuro katilas-skrandis, langai- tai akys, kurio lęšiuką taip pat sudaro baltymas kristalinas. Taigi, baltymai - yra mūsų kūno staybinė medžiaga ir mes privalome gauti jų kasdien, nes mūsų organizmas nekaupia baltymų atsargų. Tačiau dažnai tikraisiais namais mes rūpinamės geriau, nei nuosavu kūnu.
Vidutiniškai per parą mes turėtume gauti apie 50-60 g baltymų. Tačiau reikia žinoti, kad 100 g virtos vištos krūtinėlės yra apie 30 g baltymų - t.y. pusė dienos normos! 100 g sūrio - 30 g baltymų, 2 kiaušiniai taip pat apie 30 g baltymų. Va, ir susidaro per dieną ne 60, o 90 g baltymų! O baltymų perteklius rūgština organizmą ir sukelia visas anksčiau minėtas ligas ir dar sąnarių bei inkstų problemas.
Kokias pajamas beturėtume, pagalvokime apie mūsų vargšą skrandį, apie kiekvieną savo ląstelę, apie mūsų nelaimingus sąnarius, kai jie gaus riebų kotletą, apskrudusią kulšį, kalną druskos ir konservantų iš suvalgytos “šlapios dešros”, sardelių, rūkytos ar vytintos dešros ir kitų skrandžio “malonumų”. Jei mūsų vidaus organai ir ypač kraujagyslės turėtų balsą, jie garsiai sušuktų: ”Ei, žmogau, pasikrapštyk galvelę! Ar žinai, kad po kelių metų mokėsi už vaistus nuo cholesterolio, spaudimo ir skausmo? O gal bus dar blogiau- gulėsi ligoninėje ir švitins tamstą nuo rimtų ligų…”
Tad valgydami riebius, perdirbtus produktus ar džiaugdamiesi karbonatais iš paršelių, augintų su hormoanis, antibiotikais ir kitais “priedais”, gausime daugiau žalos, nei naudos.
Rekomendacijos renkantis mėsą:
- Rinkitės TIK ekologišką produktą!
- Vadovaukitės principu : “geriau mažiau, bet gero produkto”.
- Valgykite saikingai liesą mėsą.
- Griežtai atsisakykite perdirbtų mėsos produktų!
- Vartokite maltą mėsą.
Sveikiausias būdas ruošti mėsą - ją gaminti garuose, žemoje temperatūroje ar virti. Jei nusprendėte kepti ant grotelių, patariu suvynioti į kepimo popierių, po to foliją ir kepti ant grotelių. Tokiu būdu nesudeginsite mėsos, ji liks sultinga, nereikės riebių padažų, pagardų.
Imkite lėkštę ir iš karto pusę jos turinio užpildykite šviežiomis salotomis ar raugintomis daržovėmis, o kitoje lėkštės pusėje padėkite ne didesnį kaip 100 g teisingai paruoštos mėsos gabaliuką. Pasirenkant tokius pietus ar vakarienę 2-3 kartus per savaitę (ne kasdien ir ne 2 kartus per dieną!), tikrai nekils rūpesčių dėl mėsos valgymo ir pabiurusios sveikatos.