Dažnai žmonės sako, kad vartoti mėsą reikia, nes ji duoda jėgos. Tačiau kadangi mėsa yra labai sunkiai virškinama, reikia gerti alkoholį. Jis padeda virškinimui. Tačiau, kai išgeri, užsinori sekso. Tai juk neišvengiama. Na, o tada, kai sekso poreikis jau patenkintas, norisi atsipalaiduoti, palošti ką nors, pažaisti.
Keturi nuodėmingo gyvenimo ramsčiai: dyutam panam striyah sūna - žaidimai, gėrimas, laisvas seksas, gyvulių žudymas. Šrimad Bhagavatam 1.17.38 sako, kad Maharaja Parikšitas leido gyventi Kali asmenybei tose vietose, kur žaidžiami azartiniai žaidimai, svaiginamasi, vyksta prostitucija ir žudomi gyvuliai.
Žiemos ar pavasario švenčių laikotarpiu apskritai apie maisto pasirinkimo piramidę negalvojame. Velykų) pasninkas ar Advento tradicijos sugalvotos ne šiaip sau - jos nuo seno tarsi užprogramuodavo mitybos režimo pokyčius (pasninkas, o paskui mėsos valgymas). Taip mūsų senolių mityba iš esmės pasikeisdavo keturis kartus per metus.
Tačiau, jei senelių pasakojimai neįtikina, galbūt verta prisiminti profesionalų patarimus. Pasak profesoriaus, leidinio „Lietuvos gyventojų mitybos įpročiai“ bendraautoriaus Rimanto Stuko, mityba turi būti sveika nepriklausomai nuo sezono ir tenkinti visus organizmo poreikius. Todėl neturėtume pamiršti esminių mitybos principų: žmogus per dieną turi gauti daugiau nei 40 skirtingų maistinių medžiagų.
„Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto tyrimai ir kitų institucijų duomenys rodo, kad gyventojų mityba nesveika ir nevisavertė - trūksta daugelio vitaminų ir kai kurių mineralinių medžiagų, - sako prof. R.Stukas. - Šviežių daržovių žmonės valgo tikrai per mažai." Be to, pasak profesoriaus, labai svarbu, ar valgome šviežias daržoves ir vaisius, ar konservuotus produktus. Biologiškai vertingos yra šviežios daržovės.
Tačiau, jei net ir jų maistui jų vartojame per mažai, organizmas aprūpinamas nepakankamai. „Reikia atkreipti dėmesį, kad kiekvieno žmogaus organizmas yra individualus, kiekvieno sveikatos būklė yra skirtinga. Ir organizmo poreikiai taip pat yra skirtingi, jie priklauso nuo įvairių veiksnių: gyvensenos (rūkymas), aplinkos, darbo pobūdžio ir t.t. Ir ne visada žmogui pakanka žinių labai objektyviai ir įvertinti savo poreikius.
Tuomet apie vitaminų trūkumą signalizuoja bendri pojūčiai: žmogus greičiau pavargsta, dienos pabaigoje jaučia silpnumą, ima pleiskanoti ar šerpetoti oda, suskyla lūpų kampučiai, lūžinėja plaukai ar nagai. Tai yra signalai, kad trūksta biologiškai aktyvių medžiagų. Lietuvos gyventojų mityba nevisavertė ir dėl to, kad jie nepadaugina valgyti žuvies.
„Nuolatos akcentuojame, kad reikia valgyti riebių žuvų (lašišos, menkės), jūros gėrybių. riebalų rūgščių. Mūsų tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojai riebios žuvies vartoja tris kartus mažiau, nei reikėtų! Todėl Omega 3 rūgščių trūksta ir vasarą, ir žiemą.
Pirmas būdas - bandyti sureguliuoti savo maisto racioną pagal rekomenduojamą Maisto pasirinkimo piramidę (žiūr. paveikslėlį). Jeigu to padaryti neįmanoma, tuomet galima pasitelkti į pagalbą maisto produktų kategorijai priklausančius maisto papildus. „Jų sudėtyje yra maistinių ir biologiškai aktyvių medžiagų - koncentruotų ir dozuotų. Mes turime žiūrėti į konkretų žmogų.
„Mes turime žiūrėti į konkretų žmogų. Kas vienam yra gerai, gali kitam netikti. Ir atvirkščiai. Tačiau akivaizdu, kad Lietuvos gyventojų mityba nesikeičia į gerąją pusę. Tačiau neteko skaityti, kad kurios nors šalies gyventojų mityba būtų ideali. Nes nevisavertės mitybos tendencijas diktuoja gyvenimo tempas ir naujos maisto ruošimo technologijos.
Kad ir tų pačių konservantų naudojimas: maistas išlieka saugus, kaip ir reikalauja visi teisės aktai - jis nesukelia kažkokio mikrobinio apsinuodijimo, bet jau yra dirbtinai pasendintas. Vadinasi jo biologinė vertė tikrai gali būti sumažėjusi. Aišku, kalorijų jame bus, mineralinių medžiagų bus, bet biologiškai aktyvių medžiagų, kurios yra esminės visame metabolizme, jau gali trūkti.
Įvertinus maisto papildų vartojimą kitose šalyse, kur mokslo tyrimai ir jų finansavimas yra labai aukšto lygio, akivaizdu, kad maisto papildų vartojimas ten yra žymiai didesnis nei Lietuvoje. Pavyzdžiui, Vakarų šalyse kievieną dieną maisto papilus vartoja apie 65 proc. gyventojų. Tuo tarpu prof. R.Stuko ir jo kolegų tyrimų duomenimis, Lietuvoje tik maždaug 10 proc.
„Šešis mėnesius per metus maisto papildus vartoja apie 7 proc. Lietuvos gyventojų. Nuo 4 iki 6 mėnesių - 4 procentai. Nuo 2 iki 4 mėnesių - 13 proc. Maždaug 1-2 mėn per metus - 12 proc. Šiaip atsitiktinai trumpai apie 20 proc. Visai nevartoja apie 35 proc. Tai maždaug apie 13 proc. gyventojų papildus vartoja beveik nuolatos, o apie 65 proc, vartoja labai nesistemingai, taigi ir netikslingai. Žinoma, papildas papildui nelygus.
Omega 3 riebalų rūgštis, atsižvelgiant į mūsų gyventojų mitybą, reikėtų vartoti kad ir kiekvieną dieną. Reikėtų atkreipti dėmesį į papildus, kurių sudėtyje - vien skaidulinės medžiagos, kurių į dieną reikėtų gauti apie 25 g (Lietuvos gyventojai gauna vidutiniškai 17 g - valgome nepakankamai daržovių ir grūdinių kultūrų).
Paradoksas, tačiau masinės informacijos priemonėse dažniau nei mitybos specialistai kalba „naujų mitybos modelių“ propaguotojai. „Matau rimtą problemą, kurios nelabai kas ir sprendžia: apie mitybą portaluose ir TV laidose kalba žmonės, pristatomi, kaip mitybos specialistai. Tačiau jie tokie nėra.
Šie žmonės remiasi tik savo asmenine patirtimi arba perskaityta literatūra ir ne visuomet ją teisingai supranta. Jie neturi žmogaus fiziologijos, biochemijos, patologijos žinių, tad negali jų susieti su organizme vykstančiais fiziologijos procesais. Šis procesas tampa nevaldomas. Todėl žmonėms, kurie norėtų gauti žinių apie visavertę mitybą, sunku atsirinkti, kur čia teisybė.
Nes kai išgirsta kalbant apie kažkokius „stebuklus“, mistiką, tai pagalvoja - o gal tikrai čia kažkokios naujos teorijos, nauji mokslo atradimai. Pasak profesoriaus žaliavalgytsė ir vegetarizmas neturi nieko bendro su visaverte mityba. Tai - tik mitybos teorijos. Vegetarizmas - daugiau karšto klimato kraštų mityba, kuri mums nėra tinkama.
O juo labiau žaliavalgystė. „Aišku, galbūt daliai žmonių pagal jų sveikatos būklę kažkuriam laikotarpiui tai gali būti gerai. Mitybos įpročių pakitimas trumpam yra visai neblogai. Dėl organizmo streso suaktyvėja metabolinės reakcijos ir fermentinė sistema. Bet nereiškia, kad taip reikia eksperimentuoti visą laiką.
Gausesnis vaisių ir daržovių vartojimas yra gerai, bet jis negali būti visą laiką toks pats. Tikrai nėra jokių mokslinių įrodymų, kad žaliavalgystė yra tinkamas mitybos modelis“, - aiškina prof. Dėl to, kad sveikatos ir mitybos raštingumas yra žemas, žmonės yra patiklūs, todėl bando, eksperimentuoja.
Statistika ir mirties priežastys
Statistika negailestinga: Lietuvos vyrų gyvenimo trukmė 10 metų trumpesnė nei Vakarų šalių. Kodėl vyrai nykstanti rūšis Lietuvoje? „Atlikome tyrimą, reprezentuojantį visą Lietuvą - koks yra gyventojų požiūris į cholesterolį, į maistą, kuris didina cholesterolio koncentraciją. kad žymiai didesnė dalis vyrų valgo riebiai. Tokių moterų - mažiau.
Mažesnė dalis vyrų (nei moterų) žino apie galimą neigiamą riebaus maisto poveikį. Mažesnė dalis vyrų žino, kad cholesterolis neigiamai gali paveikti jų sveikatą ir kad riebi mityba irgi gali daryti nepageidaujamą poveikį sveikatai. O patys vertindami savo mitybą vyrai pripažino, kad ji yra riebi arba labai riebi. Taigi jie supranta, kad valgo riebiai bet ne visi žino, kad tai yra blogai.
Pasak profesoriaus R.Stuko, Lietuvos gyventojų mityba buvo nesveika ir palanki plisti lėtinėms ligoms - ir prieš 10 metų, ir dabar. Tai matosi žvelgus į sergamumo ir mirtingumo priežasčių struktūrą: širdies ir kraujagyslių ligų, kurios sudaro iki 80 proc., būtų galima išvengti sureguliavus gyvenseną ir mitybą.
Trys pagrindinės Lietuvos gyventojų mirties priežastys - kraujagyslių ligos, piktybiniai navikai ir išoriniai faktoriai. Apie 56 proc. 48 proc. išvengiamų mirties priežasčių sudarė atvejai, kuriems galima užkirsti kelią reguliuojant mitybą. Profesorius sako, kad nesveikai valgantys žmonės nėra sveikatos politikos problema.
Bet Pagal PSO duomenis, kad 80 proc. ir nerūkyti. Bet gal žmogus per silpnas, kad įgyvendintų tą elementarią sveikatos abėcėlę? Specialistai ir institucijos, kurioms pavesta vykdyti priežiūrą, savo darbą padaro. Bet žmogus visų pirma pats turi būti suinteresuotas gyventi ilgiau ir kokybiškiau. Juk ir ant cigarečių pakelių parašyta, kad rūkymas kenkia sveikatai. Tačiau retą tokie užrašai sulaiko.
Mėsos gamybos poveikis aplinkai
Be floros, surišančios dirvožemį, sugeriančios vandenį, perdirbančios mineralus, žemė tampa vis jautresnė vėjo ir vandens erozijai. Be to vienas gyvūnas spaudžia dirvožemį 11 kg į vieną kvadratinį colį jėga. Suspaustas dirvožemis nepraleidžia oro bei vandens, todėl nesugeria lietaus bei polaidžio vandens, tokiu būdu dirva labai greitai eroduoja.
Per pastarąjį 50 metų pasaulyje buvo pažeista virš 60 proc. visų laisvų žemdirbystės plotų. Jungtinėse Valstijose vien tik gyvulininkystės poveikis aplinkai Vakaruose buvo didesnis nei visų greitkelių, užtvankų, kasyklų ir elektros jėgainių kartu sudėjus.
Šiuo metu apie 850 mln. žmonių gyvena dykumomis tampančiuose kraštuose. Jungtinių Tautų duomenimis, 29 proc. pasaulio teritorijos daugiau ar mažiau virtusios dykumomis. 230 mln. Gyvulininkystė taip pat atsakinga už gamtinės pusiausvyros pažeidimą, įskaitant rūšių nykimą. Visose didžiosiose gyvulius auginančiose valstybėse laukinės gamtos gyventojai bei miškai yra sunaikinami, atlaisvinant plotus ganykloms, arba patys naminiai gyvuliai nuniokoja gamtą sunaudodami vandenį ir maistą, reikalingą laukiniams gyvūnams.
Šiuo metu 11 JAV Vakarinių valstijų 70 proc. visos žemės yra nugriaužiama fermose laikomų galvijų. Tai reiškia, kad 7 akrai iš 10 yra aptverti spygliuota tvora, o anapus jos galvijai arba avys. Aptvarai driekiasi šimtus kilometrų viešose žemėse ir apriboja laukinių gyvūnų migravimą. Kai kurie gyvūnai yra labai jautrūs tokiam apribojimui.
Mėsos gamybai skirti gyvuliai laikomi didelėse fermose, kurios taip pat daro savo poveikį gamtai. Biologas Dr. Hans Mohr 1994 m. sausio “Spektrum der Wissenschaft” teigia, kad viena didžiausių priežasčių dėl miškų nykimo yra didelis azoto, o ypač amonio azoto kiekis atmosferoje arba susidarantis dėl srutų fermose. 85 % viso azoto, patenkančio į aplinką amoniako pavidalu yra iš gyvulininkystės fermų.
Nuo 1970 metų ganyklomis buvo paversta daugiau nei 20 mln. ha tropinių miškų. Galvijų ganyklos jau dabar sudaro vieną trečdalį visos planetos žemdirbystės plotų. Centrinės Amerikos ir Amazonės miškai yra kertami tam, kad padidinti ganyklų plotus. Vien tik Brazilijoje 38 proc visų miškų buvo sunaikinta plečiant ganyklų plotus. Centrinės Amerikos miškų buvo paversti galvijų ganyklomis nuo 1960 m. 25 proc.
Gyvulių fabrikai šiomis dienomis veikia neatsižvelgdami į grunto sąlygas, todėl srutos, susidariusios šiuose fabrikuose sukelia rimtą grėsmę gruntiniams vandenims. Kad aprūpinti Šveicarijos gyventojus kiauliena per metus reikia 890,000 tonų pašarų ir per metus susidaro 2.5 mln. m3 skysto mėšlo. Beveik 50 proc. vandens teršimo Europoje priežastis yra gausios gyvulininkystės fermos. Vien JAV gyvulininkystės indėlis į vandens teršimą jau pranoko tą indėlį kurį daro visi miestai ir pramonė kartu.
Pasaulio naftos resursų, jei kiekvienas žmogus valgytų pastoviai mėsą, užtektų 13 metų. Jei niekas nevalgytų mėsos, naftos užtektų 260 metų. 1973 m. Gyvulininkystės atliekos sukelia per didelį dirvos rūgštingumą. Olandijos Sveikatos ir Aplinkos apsaugos Institutas teigia, kad nitratai, susidarę iš skysto mėšlo paleisti į orą yra nuodas atmosferai, kuris sukelia taip vadinamus rūgštinius lietus etc.
Wuppertal’io Klimato Aplinkos ir Energijos Instituto Direktorius Ernst U. v. Weizöcker sako: “Galvijų indėlis šiltnamio efektui yra panašiai toks pat kaip ir automobilių transporto, jei įskaitysime miškų valymą pašarų gamybai. Grūdais maitinamų gyvulių kompleksai yra reikšmingas faktorius gaminantis trims pagrindinėms dujoms - anglies dioksidui, metanui, azoto oksidui, kurie atsakingi už šiltnamio efektą.
1987 m. 1.3 mlrd. pasaulio galvijų bei kitų naminių gyvūnų virškinimo proceso metu kasmet išleidžia į atmosferą virš 60 mln tonų metano. Pailgėjus maitinimosi grandinei, šeriant augalinį maistą gyvuliams ir po to valgant jų mėsą atsiranda kita problema: pesticidai, sunkieji metalai ir kiti nuodai, esantys pašaruose kaupiasi gyvulio kūne.
Tokiu būdu pesticidų kiekis mėsoje yra 14 kartų didesnis nei augaluose. Per paskutinius dešimtmečius mėsos vartojimas padidėjo tiek, kad tokios dietos rezultatai matomi akivaizdžiai: aukštas kraujo spaudimas, širdies ligos, kraujotakos sistemos sutrikimai, reumatizmas, podagra, neurodermatitas ir tam tikros rūšies vėžys. Tai yra civilizacijos ligos, kurių pagrindinė priežastis yra mėsos vartojimas.
Argumentas, kad mėsos valgymas yra sveika jau senai buvo paneigtas ir jį palaiko tie keletas mokslininkų ar veikėjų susijusių su mėsos bizniu. Šiais metais pasaulyje dėl neteisingos mitybos turi numirti 20 mln.
Mėsos vartojimo įtaka vėžiui
Moterims, kurios valgo mėsą pastoviai, rizika susirgti krūties vėžiu yra 3.8 kartus didesnė, nei toms, kurios valgo rečiau nei kartą per savaitę arba nevalgo. Valgančioms kiaušinius reguliariai 2.8 karto. Valgančioms kiaušinius moterims palyginus su nevalgančiomis 3 kart didesnė rizika susirgti fataliniu kiaušidžių vėžiu. Vyrams, valgantiems mėsą ir kiaušinius rizika susirgti prostatos vėžiu 3.6 karto didesnė nei nevalgantiems.
Širdies ligos ir mėsos vartojimas
JAV kiekvieną 45 sek. vienas žmogus miršta nuo širdies smūgio. Rizika vidutiniam JAV gyventojui mirti nuo širdies smūgio - 50 proc. Rizika vidutiniam gyventojui, nevalgančiam mėsos - 15 proc. Sutinkamai su duomenimis pateiktais US Surgeon General, 70 proc. mirties atvejų JAV atsitinka dėl neteisingos mitybos, ypač dėl per didelio mėsos bei maisto, turtingo cholesterinu, vartojimo.
Daugybė studijų rodo, kad raudonos mėsos vartojimas yra pagrindinė širdies ligų, insulto, bei vėžio priežastis. Amerikos Vėžio Asociacija, Amerikos Širdies Asociacija, Nacionalinė Mokslų Akademija, Amerikos Pediatrų Akademija rekomenduoja sumažinti grynos mėsos bei jos produktų vartojimą ir daugiau vietoje to naudoti daugiau grūdų, šviežių daržovių ir vaisių.
Pesticidai mėsoje
Visai nesenai Nacionalinės Mokslų Akademijos Nacionalinių tyrimų Taryba paskelbė duomenis, kad jautiena turi didžiausią kiekį herbicidų, palyginus su bet kokiu kitu maistu. Taip pat mėsos produktai yra antroje vietoje po pomidorų pagal pesticidų kiekį, tokiu būdu sukeldami didžiausią vėžio riziką. 1997 m. JAV Maisto ir vaistų administracija leido mokyklų valgyklose naudoti jogurtą kaip mėsos pakaitalą. Prieš tai tokie leidimai buvo duoti pupelėms, sojos produktams, etc.
Augalinė mityba ir bado problema
JAV vis populiaresni darosi vegetarinio maisto restoranai. Vis daugiau maisto tarnybų siūlo vegetarinį maistą kaip pasirinkimą. JAV vis labiau populiarėja programa vaikams “Five a Day” - penkiskart per dieną valgyti vaisius ir daržoves, kadangi tai padeda išvengti vėžio ir širdies ligų. JAV Dietos patarimų komitetas 1995 m. amerikiečiams siūlė naudoti kaip galima daugiau vaisių daržovių ir grūdų produktų bei sumažinti mėsos produktų vartojimą.
Šiandien milijonams galvijų sušeriami aukščiausios kokybės grūdai, kad Amerikos ir Europos išrankūs vartotojai galėtų gauti “taurios” mėsos. Pasaulio mastu badauja 650 mln žmonių. JAV Žemdirbystės mokslo ir technologijos Tarybos duomenimis jei visus grūdus suvalgytų žmonės tiesiai, be gyvulių mėsos, galima būtų pamaitinti 5 kartus daugiau žmonių, nei valgo dabar. Jei vien amerikiečiai atsisakytų mėsos, papildomai galima būtų pamaitinti 1 mlrd. žmonių.
Viena iš priežasčių, kodėl mėsos gamyba nesumažėja yra tai, kad pelną iš to gauna privačios kompanijos, tačiau kainų skirtumą apmoko eilinis pilietis - mokesčių mokėtojas. Tai reiškia, kad realias mėsos kainas subsidijuoja valstybė iš mokesčių mokėtojų kišenės. Worldwatch instituto Vašingtone duomenimis reali mėsos kaina turėtų būti dvigubai ar trigubai didesnė, jei būtų įskaitomas ekologinis poveikis, kuro sąnaudos ir sveikatos išlaidos.
Nei vienoje rinkos srityje vaizdas nėra toks iškreiptas, kaip žemdirbystėje. Tai reiškia, kad valstybė duoda privačioms kompanijoms, gaminančioms mėsą, daugiau pinigų, nei jos gauna, parduodamos šią mėsą. Visa rytų bloko ekonomika buvo nusmukdyta tokios politikos. Tokia politika vyksta ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu mastu.
Nuo 1963 iki 1985 Pasaulio Bankas perpumpavo 1.5 mlrd US dolerių vien tik į Lotynų Amerikos gyvulininkystės biznį. Neatlaikę vis didėjančių mėsos gamybos tempų JAV tam tikrais laiko tarpais iki 2000 fermerių per savaitę pabaigdavo savo verslą.
Žemės plote, kuris reikalingas išauginti ir išmaitinti vieną kg mėsos, galima užauginti 200 kg pomidorų arba 160 kg bulvių per tą patį laiko tarpą. Šveicarijoje 67 proc. žemės ploto yra naudojama auginti pašarus gyvulininkystei arba gyvulininkystės fermoms. Išauginti 1 kg grūdų reikia apie 100 l vandens. Pagaminti 1 kg mėsos reikia nuo 7 iki 16 kg grūdų arba sojos pupelių. Tai lengvai gali būti pavadinta efektyviu maisto eikvojimu.
Be viso to tik nedidelė dalis nužudyto gyvulio tinka maistui (tik 35 proc. galvijo svorio, 39 proc. veršienos be kaulų). Tokia dirbtinė maisto transformacija į mėsą be kitų dalykų sukelia nuostolį 90 proc. baltymų, 99 proc. angliavandenių ir 100 proc. pluošto. Nepaisant to Šveicarijoje 57 proc. grūdų sušeriama galvijams (1990). JAV 80 proc. grūdų sušeriama 8 mlrd. nužudymui skirtų gyvulių. Pasauliniu mastu iki 90 proc. sojos pupelių naudojama gyvulių šėrimui.
Apie pusė visų pasaulyje pagamintų grūdų sušeriama gyvuliams tam, kad valgyti jų mėsą. Jei amerikiečiai valgytų 10 proc. mažiau mėsos, tai išgelbėtų nuo bado 1 mlrd. žmonių. JAV 56 proc. dirbamos žemės skiriama mėsos gamybai. 1950 m. Vienam Taivanio gyventojui per metus reikėjo 170 kg grūdų. Padidėjus mėsos vartojimui, grūdų poreikis padidėjo iki 390 kg vienam žmogui.
Trečiojo pasaulio šalys skursta ir neturi ką valgyti, tačiau tuo pat metu maistas iš jų yra paimamas ir sumaitinamas gyvuliams. Trečdalis viso Afrikos žemės riešutų derliaus (kuris turi tiek pat baltymų, kaip ir mėsa) baigia savo kelionę gyvulininkystės fermose Vakarų Europoje. Vidutinis Europos ar JAV mėsėdis sunaudoja penkis kartus daugiau maisto resursų, nei vidutinis Indijos, Kolumbijos ar Nigerijos gyventojas.
Etiniai vegetarizmo aspektai
Mitybos specialistai sako, kad bado problema pasaulyje sukurta dirbtinai. Netgi dabar maisto yra daugiau, nei pakankamai. Daugybė žmonių tampa vegetarais dėl etinių motyvų. Etinis vegetarizmas remiasi principu, kad gyvuliai turi tokius pat jausmus, kaip ir žmogus, todėl jie taip pat jaučia skausmą ir turi teisę gyventi.
Plutarchas metė iššūkį mėsėdžiams: “Jei jūs teigiate, kad jūs natūraliai sutverti tokiai dietai, tada pirmiausia, patys nužudykite, tai, ką jūs norite valgyti. Leonardo da Vinči rašė: “Iš tiesų, žmogus yra gyvūnų karalius, nes savo žiaurumu pranoksta juos. Mes gyvename kitų mirties sąskaita.
Mohandas Gandhi 1931 metais kalbėdamas Londono vegetarams sakė: “Aš pastebėjau, kad tie asmenys, kurie tapo vegetarais, nes kentėjo nuo vienos ar kitos ligos, tai yra grynai dėl sveikatos sumetimų, būtent šitie žmonės dažniausiai vėl puola atgal. Aš atradau, kad norint išlikti tvirtu vegetaru: reikia turėti moralinį pagrindą… Aš taip pat pastebėjau, kad sveikata jokiu būdu nėra vegetarų monopolija.
Aš mačiau daugybę žmonių, kurie nebuvo šališki jokiai pusei, ir kad ne-vegetarai buvo pajėgūs pademonstruoti, bendrai šnekant, gerą sveikatą. Aš taip pat mačiau, kad kai kurie vegetarai negalėjo išlikti ... Tačiau, ne paslaptis, kad žiemos ar pavasario švenčių laikotarpiu apskritai apie maisto pasirinkimo piramidę negalvojame.
Maisto kaina ir sveikata
Rinkdamiesi maistą didelė dalis žmonių žiūri į kainą. Pasak prof. R.Stuko, kaip parodė atlikti tyrimai, maisto kaina svarbi 36,8 proc. gyventojų. O sveikata, renkantis maisto produktus, lemia maždaug 21,3 proc. Tai ir paaiškina, Lietuvos gyventojų mitybos tendencijas. Paradoksas, bet ta pati dalis gyventojų (iki 21 proc.), kuriems rūpi sveikata, ir sveikesnį maistą perka, ir papildus vartoja.
Pateikiami duomenys apie mėsos suvartojimą skirtingais metais:
| Metai | Mėsos gamyba (mln. tonų) |
|---|---|
| 1990 | 170 |
| 1994 | 194 |
Statistika apie tai, kiek žmonių vartoja maisto papildus Lietuvoje:
| Vartojimo trukmė | Gyventojų dalis (%) |
|---|---|
| 6 mėnesius per metus | 7 |
| 4-6 mėnesius | 4 |
| 2-4 mėnesius | 13 |
| 1-2 mėnesius | 12 |
| Atsitiktinai, trumpai | 20 |
| Visai nevartoja | 35 |