In angustiis amici apparent - nelaimėje paaiškėja, kas yra [tikri] draugai.
Atsimenu jo skambų juoką - ilgą, tęsiamą, - rašo sesuo Jadvyga, - tačiau atsimenu jį ir tylų, susimąsčiusį, sėdintį darželio altanoje ar vaikščiojantį darželio taku... Tik niekad nematėme jo užsirūstinusio ant savųjų.
Jis ,,turėjo lygų, švelnų ir gana stiprų balsą... Kalba jo buvo paprasta, bet raiški ir vaizdinga... Kalbėjo negreitai. Buvo gyvas, atviras, nuoširdus ir mėgo dalintis įspūdžiais... Būdavo kuklus, bendraudamas su žmonėm, ir nenorėdavo išsiskirti iš kitų".
Realus Čiurlionis, kai sklaidai jo laiškus ir artimųjų atsiminimus, atrodo paprastesnis. Tame paprastume stebina asmenybės integralumas, kūrybinis veržlumas, herojiška grumtis su gyvenimo kliūtimis ir optimistinis lyrinis nusiteikimas.
Čiurlionis gyveno neilgai - vos 35 metus ir vystė savo kūrybines galias trijose plotmėse: muzikoj, dailėj, literatūroj. Muzikos mokėsi keliolika metų, o tapyboj, mažai tesimokęs, dirbo tik šešetą.
O išsiskyrė savo asmenybe, išsilavinimu, kūrybiniu intensyvumu ir originalumu. Išsiskyrė giliu žvilgsniu į gamtą, žmogų ir visą visatą.
Kūrybinis išsiskyrimas - po jo mirties - sukėlė patetiškų bangų, ir prasidėjo ,,kūryba" apie patį Čiurlionį - iškiliu tonu, aukštom frazėm, įvairiom prielaidom.
Netikėta autoriaus mirtis (1983.III.24) sulėtino knygos išleidimą; teko savo jėgomis užbaigti paskutinius darbus.
Autoriui buvo prisiųsta daug nuotraukų, iškarpų, už kurias taip pat dėkoju Romui Karužai, Ignui ir Rapolui Serapinams, Vyteniui Čiurlioniui, Jurgiui Mikailai ir visiems, prisidėjusiems prie šios knygos leidimo.
Čiurlionis - tautinės idėjos reiškėjas.
Kaip sakoma, tik kvailiai ir numirėliai nereaguoja į aplinką.
AVE, vita, moriturus te salutat!
Cogito, ergo sum - mąstau, vadinasi, egzistuoju.
Divide et impera! - skaldyk ir valdyk!
Ecce homo!
Fata viam invenient - likimas kelią suras.
Festina lente - skubėk lėtai, t.y. nedaryk paskubomis.
Fiat lux!
Hannibal ad portas! - Hanibalas prie vartų!
Imperium habere vis magnum? emmpera tibi - ar nori turėti didelę valdžią? Įsakyk pats sau.
In vino veritas - vyne teisybė, t.y. išgėręs žmogus sako tiesą.
Littera sripta manet - parašyta raidė išlieka.
Medice, cura te ipsum - gydytojau, pasigydyk pats save!
Ne puero gladium!
Noli tangere circulos meos! - neliesk mano apskritimų!
Non omnis moriar - aš ne visas numirsiu.
Nosce te ipsum!
Otempora, o mores!
Panem et circenses! - duonos ir žaidimų!
Pax vobiscum!
Quo vadis?
Requiescat in pace!
Roma locuta, causa finita - Roma pasakė - ginčas baigtas.
Salve!
Sapere aude - drįsk būti protingas.
Si tacuisses, philosophus mansisses - jei būtum tylėjęs, būtum likęs filosofas.
Sit tibi terra levis! - tebūnie tau lengva žemė!
Taceat de Achille, qui non est Homerus - tenekalba apie Achilą, kas nėra Homeras.
Unde venis et quo tendis? - iš kur ateini ir kur eini?
Vale! ; Valete! - lik sveikas!
Vide cui fide - žiūrėk, kuo pasitiki.