Žalioji arbata yra populiarus gėrimas, turintis daug naudos sveikatai. Iš tiesų kai kurie tyrimai sieja žaliąją arbatą su geresne smegenų funkcija ir smegenų senėjimu. Ji taip pat gali sumažinti širdies ligų, antrojo tipo diabeto ir vėžio riziką. Tačiau, kaip ir įprastoje arbatoje, žaliojoje arbatoje yra kofeino. Tai gali kelti susirūpinimą žmonėms, kurie nori žinoti arba riboti suvartojamo kofeino kiekį.

Kas yra kofeinas ir ką jis veikia?

Kofeinas yra natūraliai susidaranti cheminė medžiaga, randama daugiau kaip 60 augalų, įskaitant arbatžolių lapus, pupelėse ir vaisiuose. Tai centrinę nervų sistemą stimuliuojanti medžiaga, kuri vartojama visame pasaulyje, siekiant padidinti budrumą ir kovoti su nuovargiu. Jis veikia blokuodamas neuromediatoriaus, vadinamo adenozinu, poveikį, kuris per dieną susikaupia ir verčia jus jaustis pavargusiais.

Kofeino vartojimas taip pat siejamas su daugeliu sveikatai naudingų veiksnių, pavyzdžiui, geresne nuotaika ir smegenų veikla, medžiagų apykaitos pagreitėjimu ir geresniu fiziniu krūviu. Tačiau kai kurie žmonės gali būti jautresni kofeino poveikiui nei kiti. Be to, per daug kofeino vartojantys žmonės gali jausti nerimą, nemigą ar nereguliarų širdies plakimą.

Kofeinas suteikia augalui kartumo - tai yra natūrali jo apsauga prieš kenkėjus. Jauni arbatos lapeliai yra patrauklesni vabzdžiams, tad jiems reikia didesnės apsaugos. Būtent todėl pavasarį skintos arbatos visada turės didesnį kofeino kiekį nei vasaros ar rudens skynimo. Arbatos augintos šešėlyje, tokios kaip gyokuro ar sencha, visada turės daugiau kofeino nei augančios vien saulėkaitoje.

Kofeinas arbatoje ir kavoje: skirtumai

Dar vienas mitas, pasitaikantis lyginant arbatoje ir kavoje esantį kofeiną, yra tai, kad arbatoje kofeino yra neva daugiau nei kavoje. Jeigu lygintume sausą kavą ir arbatą, tai būtų tiesa - bet virtoje arbatoje kofeino yra mažiau nei kavoje. Mat 170 mililitrų talpos puodelyje mes naudojame vos 2 gramus arbatos, tačiau 10 gramų kavos tam pačiam kiekiui vandens.

Nors kofeinas arbatoje ir kavoje techniškai yra identiški, pojūtis yra skirtingas dėl trijų pagrindinių veiksnių:

• Vidutiniame arbatos puodelyje yra žymiai mažiau kofeino, ypač kalbant apie žalią ir baltą arbatas - kadangi jų virimo laikas yra trumpesnis, o temperatūra - žemesnė.
• L-teaninas - amino rūgštis, randama arbatoje - turi atpalaiduojantį efektą, kuris kovoja su kofeino suteikiamu nervingumu, nesumažindamas budrumo.
• Didelis kiekis arbatoje esančių antioksidantų sulėtina kofeino įsisavinimą, dėl ko kofeino kiekis organizme didėja palaipsniui, o budrumas išlieka ilgesnį laiko tarpą ir mažėja taip pat palaipsniui.

Kiek kofeino yra puodelyje žaliosios arbatos?

Vidutinis kofeino kiekis 8 uncijų (230 ml) žaliosios arbatos porcijoje yra apie 35 mg. Tačiau šis kiekis gali skirtis. Tikrasis kiekis gali būti nuo 30 iki 50 mg 8 uncijų porcijoje.

Kadangi žaliojoje arbatoje kofeino yra natūraliai, jo kiekis labai priklauso nuo arbatžolių rūšies, jų auginimo sąlygų ir apdorojimo bei virimo būdo. Pavyzdžiui, arbatoje, paruoštoje iš senesnių lapelių, paprastai yra mažiau kofeino nei arbatoje, paruoštoje iš jaunesnių lapelių. Kofeino kiekiui gėrime įtakos gali turėti ir pasirinkta žaliosios arbatos rūšis bei jos paruošimo būdas.

Pavyzdžiui, arbatos maišeliuose paprastai turi daugiau kofeino nei nefasuotos arbatžolės. Taip gali būti todėl, kad arbatos lapeliai maišeliuose yra susmulkinami, todėl daugiau kofeino ištraukiama ir patenka į gėrimą. Be to, miltelių pavidalo žaliosiose arbatose, tokiose kaip matcha, kofeino kiekis yra didesnis nei maišeliais supakuotose ir nesupakuotose žaliosiose arbatose. Nepaisant to, miltelių pavidalo arbatų porcijos paprastai būna mažos - 1 gramas arba pusė arbatinio šaukštelio vienoje porcijoje, todėl kofeino kiekis maišeliuose supakuotose arbatose ir miltelių pavidalo matcha arbatoje gali būti panašus.

Galiausiai, kuo ilgiau verdate arbatą ir kuo karštesnis vanduo, tuo daugiau kofeino patenka į gėrimą.

Kaip paruošimas įtakoja kofeino kiekį?

Arbatoje esančio kofeino kiekį lemia daugybė veiksnių - įskaitant virimo metodą bei laiką, taip pat plikymo procesą. Didžiausią įtaką kofeino kiekiui turi vandens kiekis bei temperatūra - o taip pat ir plikymo laikas. Tačiau 5 minutes verdančiame vandenyje plikoma arbata perduos žymiai daugiau kofeino, nei plikoma dvi minutes 80 laipsnių pagal Celsijų temperatūros vandenyje.

Be to, reikėtų turėti omenyje, kad maišeliuose esanti sutrupinta arbata perduoda daugiau kofeino nei biri arbata. Tai taip pat pasakytina ir apie susmulkintą birią arbatą.

Žaliojoje arbatoje mažiau kofeino nei kituose gėrimuose

Kofeino yra įvairiuose gėrimuose, pavyzdžiui, juodojoje arbatoje, kavoje, gaiviuosiuose ir energetiniuose gėrimuose.

Pateikiame kofeino kiekį 8 uncijose (230 ml) kai kurių populiarių gėrimų, kad galėtumėte palyginti kofeino kiekį:

• Žalioji arbata: 30-50 mg
• Tirpi kava: 27-173 mg
• Paprasta virta kava: 102-200 mg
• Espresso: 240-720 mg
• Juodoji arbata: 25-110 mg
• Yerba mate: 65-130 mg
• Gaivieji gėrimai: 23-37 mg
• Energetiniai gėrimai: 72-80 mg

Kaip matote, kofeino kiekis 8 uncijose paprastai yra daug didesnis kituose kofeino turinčiuose gėrimuose. Kaip ir žaliojoje arbatoje, šiuose gėrimuose yra įvairus kofeino kiekis. Vis dėlto juodojoje arbatoje vidutiniškai yra apie 55 mg kofeino 8 uncijose, o virtoje kavoje - 100 mg.

Įdomu tai, kad žaliojoje arbatoje taip pat yra aminorūgšties L-teanino, kuris, kaip įrodyta, veikia sinergiškai su kofeinu. Taigi, nepaisant mažesnio kofeino kiekio žaliojoje arbatoje, gaunamas švelnesnis, bet kitoks svaigulys nei kavoje. Įrodyta, kad L-teanino ir kofeino derinys padeda pagerinti budrumą ir susikaupimą, todėl žalioji arbata gali būti geresnis gėrimas nei kava, jei atliekate užduotis, kurioms reikia daug mąstyti.

Ar žaliojoje arbatoje esantis kofeinas kelia nerimą?

Kofeinas yra plačiai vartojamas stimuliatorius. Vartojamas rekomenduojamais kiekiais, jis laikomas labai saugiu. Vyresniems nei 19 metų suaugusiesiems saugia riba laikoma apie 400 mg per dieną arba 2,7 mg/punktui (6 mg/kg) kūno svorio. Tačiau, norint išvengti neigiamo kofeino poveikio, dažnai rekomenduojama kofeino vartojimą paskirstyti, ribojant jo kiekį iki maždaug 200 mg vienu metu. 200 mg kofeino yra maždaug keturiuose 8 g žaliosios arbatos puodeliuose, taigi viena 8 g žaliosios arbatos porcija leistų jums neviršyti šios ribos.

Apskritai žaliojoje arbatoje yra mažai kofeino, palyginti su kitais kofeino turinčiais gėrimais. Jei kofeino vartojate neviršydami šių rekomenduojamų normų, žaliojoje arbatoje esantis kofeinas neturėtų kelti nerimo.

Arbata be kofeino

Pastaruoju metu daug nuogastaujama dėl galimų kofeino sukeliamų pavojų. Tolerancija kofeinui žmonių tarpe skiriasi ir yra paplitusi nuomonė, kad kofeinui netolerantiški žmonės turėtų vartoti arbatą be kofeino. Arbata be kofeino iš tikrųjų turi kofeino - joje vis tiek yra apie 5-10 miligramų kofeino, viename arbatos puodelyje.

Populiarus mitas, kad galima pačiam pasigaminti arbatą be kofeino, trumpai užplikius arbatą ir išpylus šį skystį. Manoma, kad tokiu būdu užplikius arbatą, kofeinas yra tarsi „nuplaunamas“. Tačiau tai nėra tiesa: kofeinas išsiskiria per ilgesnį laiko tarpą, todėl per pirmas 30 sekundžių išskiriama apie 20-30 procentų kofeino (šis kiekis priklauso nuo arbatos lapų bei jų apdorojimo proceso). Svarbu tai, kad antioksidantai bei kitos naudingos arbatoje esančios medžiagos yra išskiriamos greičiau nei kofeinas. Tad stengiantis „nuplauti“ kofeiną pirminio plikymo metu tuo pačiu dingsta ir naudingosios arbatos medžiagos.

Jeigu norite gerti arbatą be kofeino, tada vertėtų gerti žolelių arbatą. Visa tikra arbata atkeliauja iš to paties augalo - kininio arbatmedžio, kuriame yra kofeino. Jei norisi žaliosios arbatos, bet nesinori kofeino - žalioji arbata be kofeino yra tokia pati kvapni ir tokio skonio, kaip įprasta Sencha su kofeinu. Puikus pasirinkimas vakarui. Iš šios arbatos kofeinas šalinamas saugiu naujovišku metodu - naudojant aukštą slėgį ir CO2, be jokių jokių chemikalų ar kenksmingų medžiagų. Arbatžolės sumaišomos su su skystu anglies dioksidu ir spaudžiamos aukštu slėgiu aukštoje temperatūroje - tokiomis sąlygomis anglies dioksidas sutraukia iš arbatžolių smulkias kofeino molekules, o didesnės molekulės, lemiančios arbatos skonį bei kitas savybes (taip pat ir sveikatai palankias), lieka arbatžolėse.

Arbatos rūšys ir kofeino kiekis

Nors sudėtinga (ir įprastai neteisinga) reikšti faktinius teiginius apie tai, kiek kofeino yra žaliojoje bei juodojoje arbatoje, tam tikri arbatų porūšiai išsiskiria dėl auginimo metodų (aukštai ar žemai augantys lapai), arbatų klasių (kininis arbatmetis ir asamika) bei atrenkami lapai (naujo ir seno auginimo).

Daug kofeino turintys ir labiausiai išsiskiriantys arbatų porūšiai yra šie: sidabrinės adatos (baltoji arbata), gyokuro (žalioji arbata), mača (žalioji arbata), asamo (juodoji arbata), ceilono (juodoji arbata) ir dardžilingo (juodoji arbata). Mažai kofeino turi genmaiča (žalioji arbata), „parakas“ (žalioji arbata), hojiča (žalioji arbata), kukiča (žalioji arbata) ir kimuno (juodoji arbata).

Kokios arbatos rūšys turi daugiausiai kofeino?

• Matcha arbata
• Yerba MATE - 85 mg
• Matcha - 70 mg
• Juodoji arbata - 50 mg
• Ulongas - 35 mg
• Žalioji arbata - 25 mg

Pradėti rytą su juodąja arbata visada yra geras pasirinkimas. Nesvarbu kokią arbatą rinksitės - prabangiąją Dardžilingo, Ceilono ar įvairius mišinius - galite būti tikri, kad ji gerai tonizuos ir puikiai tiks prie pusryčių patiekalų. Na, o jei norite garantuoti ypatingą tonizuojantį poveikį, tuomet rinkitės Asamo arbatas, nes jos pasižymi didesniu kofeino kiekiu.

Dažnai vadinamas pusiau žaliąja, pusiau juodąja arbata, ulongas ir pagal kofeino kiekį užima tarpinę poziciją tarp šių abiejų arbatos rūšių. Jo privalumas yra itin plati skonių paletė. Priklausomai nuo oksidacijos stadijos, ši arbata gali būti tiek vaisiška, tiek kremiška ar net atskleisti tvirtą šokolado poskonį. Rinkitės ulongą, jei be tonizuojančio poveikio pageidaujate pasimėgauti ir subtiliais skoniais, ir pageidautina - jau po maisto.

Nors tiek žalioji, tiek juodoji arbata yra tas pats augalas, tačiau jų kofeino kiekis šiek tiek skiriasi. Kodėl taip yra? Viena iš priežasčių yra anksti nutraukiamas oksidacijos procesas, tačiau tam turi įtakos ir daugybė auginimo bei apdorojimo subtilybių.

Kaip tinkamai paruošti žaliąją arbatą?

Užpilti 75-80oC temperatūros vandeniu (1 šaukštelis arbatžolių puodeliui vandens) ir palaikyti 2-3 minutes.

Svarbu žinoti, kiek laiko mirkyti karštame vandenyje arbatos lapus. Mūsų asortimente esančias žaliąsias arbatas reikia plikyti nuo 1 iki 3 minučių, priklausomai nuo žaliosios arbatos pasirinkimo. Pavyzdžiui, žaliąją arbatą ,,Genmaicha” geriausia plikyti 1-1,5 minutes, o ,,Pienišką Oolong - 2-3 minutes.

---