Maistas yra vienas iš pagrindinių žmogaus egzistencijos poreikių, o jo kiekis ir kokybė lemia sveikatą. Mityba - organizmo aprūpinimas maisto medžiagomis yra svarbus sveikatai veiksnys, turintis įtakos fiziniam bei protiniam darbui, nes maisto medžiagos teikia organizmui esminius veikliuosius komponentus, be kurių neįmanoma normali organizmo veikla.
Tyrimai rodo, kad tinkamos mitybos dėka galima sulėtinti organizmo degeneracinius procesus, išvengti lėtinių ligų, sulėtinti senėjimo procesus. Racionali mityba stiprina imunitetą, apsaugo nuo daugelio ligų. Iki 18 amžiaus žmonės daugiausiai maitinosi produktais iš grūdų.
`iuo metu maist sudaro natkralks ir perdirbti, kulinariakai apdoroti augaliniai ir gyvuliniai maisto produktai, dirbtinis sintetinis maistas. Jau geras dešimtmetis, kaip maisto produkts rinkoje įsigalėjo ilgalaikio vartojimo maisto produktai. Perdirbamosios pramonės įmonės pateikia daugybę konservuotų, marinuotų, rafinuotų maisto produktų, kurie atrodo patraukliai. Retai susimąstome apie šių produktų kokybę.
Tik retas vartotojas pastebėdavo šiek tiek keistus reiškinius, susijusius su naujos kartos konservuotais produktais. Jeigu atidarius stiklainį tradiciškai pasterizuota pomidorų tyrė po kelios dienos pradėdavo pelyti netgi šaldytuve, daugelis naujai iškeptų pomidorų padažų ir kambario temperatūroje išlikdavo nepakitę ištisus mėnesius. Tada ir iškildavo klausimas: gal nepakinta jie ir mūsų virškinimo trakte, gal organizmo net neįsisavinami?
Šiuo metu naudojami įvairiausi maisto priedai ir perdirbimo būdai, todėl labai padidėjo maisto prekių asortimentas. Atrodo, patogu, patrauklu, tik ne visada naudinga žmogaus sveikatai. Metas užmiršti laikus, kai stverdavome iš parduotuvės lentynos kiekvieną naują gaminį, nekreipdami dėmesio nei į jo kilmę, nei į jo gamintoją, nei į produkto sudėtį. Laikas susimąstyti, kas guli mūsų šaldytuve ir ką kasdien dedame ant stalo savo vaikams.
Sveikiausias maistas- šviežias maistas. Vartojamo maisto kokybė ir kiekybė įvairiose šalyse labai skiriasi. Jau 19 amžiuje buvo pastebėta, kad netinkamai maitinantis atsilieka vaikų fizinis vystymasis, o suaugusiojo organizmas yra mažiau pajėgus fiziniams krūviams, imlesnis ligoms. Su maistu gautos medžiagos papildo energijos atsargas gyvybei palaikyti - širdies, kvėpavimo raumenų darbui, medžiagų apykaitai, kūno temperatūrai palaikyti ir fiziniam bei protiniam darbui atlikti.
Iš maisto organizmas pasisavina jam būtinas medžiagas - baltymus, riebalus, angliavandenius, mineralines medžiagas, vitaminus. Jūsų organizmas turi gauti pakankamai ir tinkamos kokybės. Sveika mityba- subalansuotas angliavandenių, baltymų ir riebalų santykis, makro- ir mikroelementų bei vitaminų kiekis maiste, kuriam esant sumažėja lėtinių ligų rizika. Mityba nulemia žmogaus sveikatą, darbingumą ir amžių.
Mityba turi atitikti amžių, lytį, darbinę veiklą, gyvenamąją vietą, genetinius požymius. Svarbiausia- maisto kiekis, jo kokybė ir maitinimosi rėžimas. Maistas yra vienintelis energijos šaltinis. Iš maisto gaunama cheminė energija panaudojama trims rūšims darbui: mechaniniam (raumens susitraukimui), elektriniam (jonų pernešimui per ląsteles membranas) ir cheminiam (naujų molekulių sintezei).
Žmogaus organizmas sunaudoja tik tiek energijos, kiek jam būtinai reikia. Skirtumas tarp gaunamos ir išeikvojamos energijos reiškiamas energetiniu balansu. Racionalios sveikos mitybos principais baltymai turėtų sudaryti 10-12 %, riebalai- 30-35% ir angliavandeniai- apie 55% paros raciono. Todėl verta pagalvoti, kokius produktus dėti į pirkinų krepšelį, ar iš pasirinktų produktų galima pagaminti saugų, kokybišką, sveiką patiekalą.
Pertvarkos laikotarpiu į Respubliką plūstelėjo gražiai supakuoti užsienietiški maisto produktai. Atvežami pigiausi produktai, dažnai nekokybiški. Nustatyti jų kokybę neįmanoma, nepakanka Respublikoje šiuolaikinių tyrimų laboratorijų. Be to, tyrimai labai brangūs. Taigi brangiai parduoti. Galime pasidžiaugti, kad yra įsteigta maisto kontrolės inspekcija. Nuėjus į parduotuvę reikia reikalings produktų etiketes skaityti itin atidžiai.
Sveikos mitybos piramidėje visi maisto produktai suskirstyti į penkias pagrindines grupes: duona, kiti grūdiniai produktai, bulvės; daržovės; vaisiai; pienas ir jo produktai; mėsa, žuvis, kiaušiniai, ankštinės daržovės, riešutai. Kasdien būtina valgyti kuo įvairesnį maistą iš kiekvienos šių produktų grupės. Kai vartojamas įvairus maistas, labiau tikėtina, jog organizmo poreikiai bus patenkinti.
Nei vienoje maisto produktų grupėje nėra visų organizmui reikalingų maisto medžiagų, todėl vienos grupės maistas nepakeis kitos grupės produktų. Visos Sveikos mitybos piramidės maisto produktų grupės yra reikalingos. Norint būti sveikam, reikia vartoti visų grupių maisto produktus.
Pagrindinės Maisto Grupes
Duona, Grūdai, Makaronai, Bulvės
Piramidės pagrindą sudaro neriebūs ir nesaldūs duonos, grūdų, kruopų gaminiai. Miežiai padeda palaikyti pastovų cukraus kiekį ir mažinti cholesterolio kiekį kraujyje. Ryžiai padeda normalizuoti medžiagų apykaitą, šalinti iš organizmo šlakus ir stiprinti nervų sistemą. Šiuose produktuose gausu ląstelienos, kuri gerina žarnyno veiklą, neleidžia kauptis riebalams, mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje, aktyvina gynybines organizmo jėgas.
Šie produktai pagerina kraujo sudėtį ir bendrą medžiagų apykaitą, sugrąžina jaunatviškumą ir sveikatą. Be to grūdų baltymai turi visas esmines amino rūgštis, bet jų yra mažiau nei gyvūniniuose baltymuose. Šį trūkumą reikia kompensuoti gyvūniniais maisto produktais. Grūdinėse kultūrose yra mineralinių medžiagų, mikroelementų (Na, K, Ca, Mg, P, Fe), bei vitaminų (B grupės, PP). Šios grupės produktų kasdien reikia suvalgyti 6 - 11 porcijų. Vieną porciją sudaro: 1 riekutė duonos, 1/2 stiklinės makaronų, ryžių, dribsnių ar kitos košės.
Daržovės ir Vaisiai
Daržovės mitybai labai svarbios. Vaisių ir daržovių skaidulinės medžiagos - celiuliozė, hemiceliuliozė, ligninai ir kutinai - skatina žarnų judesius (peristaltiką), pašalina iš organizmo kenksmingas medžiagas ir mažina cholesterino kiekį kraujyje. Daržovių reikia 3-5 porcijos per dieną. Vaisiai stiprina atsparumą infekcijoms ir stresui. Per dieną reikia suvalgyti 2-4 porcijas šios grupės vaisių.
Pienas ir Jo Produktai
Pienas ir jo produktai - maistingas, įvairaus amžiaus žmonių lengvai pasisavinamas maistas. Iš šių produktų mūsų organizmas gauna vertingų baltymų, kalcio, fosforo, visų svarbiausių vitaminų - A, D, B grupės, PP, C bei kitų. Baltymai - svarbiausios medžiagos organizmui. Jos įeina į žmogaus ląstelių ir audinių sudėtį, kurie dalyvauja cheminėse reakcijose organizme. Jie įeina į kraujo sudėtį. Tai gyvulinės kilmės produktai, turintys gana nemažai riebalų, todėl jų nereikia valgyti dideliais kiekiais. Per dieną rekomenduojama suvartoti 2-3 porcijas šių maisto produktų. Vieną porciją sudaro: vienas puodelis pieno, jogurto ar 60 gr. fermentinio sūrio.
Mėsa, Paukštiena, Žuvis, Ankštinės Daržovės, Kiaušiniai, Riešutai
Šioje grupėje daugiausiai gyvulinės kilmės produktai. Juose gausu baltymų, mineralinių medžiagų, vitaminų, mikroelementų, kitų biologiškai svarbių junginių. Kasdien iš šios grupės rekomenduojama suvalgyti 2-3 porcijas. Vieną porciją sudaro: 60-100 gr. liesos mėsos; 60-100 gr. vištienos ar žuvies; vienas kiaušinis; 1/2 stiklinės virtų pupelių; 2 šaukštai žemės riešutų.
Riebalai, Aliejai, Saldumynai
Piramidės viršūnėje yra riebalai, aliejai, saldumynai. Tai yra maistas, kurį reikia valgyti saikingai, nes jis beveik neturi organizmui naudingų medžiagų ir yra labai kaloringas. Tai aliejus, kremas, sviestas, margarinas, cukrus, saldūs gėrimai ir desertas, saldainiai. Šiai kategorijai priskiriami ir tortai.
Maisto Priedai
Maisto priedai - ne šių dienų atradimas. Maisto priedai vartojami daugelį amžių. Nuo seniausių laikų žmonės naudoja prieskonius, prieskonines žoles ir daržoves maisto skoniui, kvapui bei spalvai pagerinti, o norėdami apsaugoti maistą nuo gedimo naudojo valgomąją druską, actą, salietrą. Visi priedai buvo gaminami iš natūralių gamtinių medžiagų.
`iandien /vairiais maisto produktais labiausiai rkpinasi gamintojai, kad priviliots vartotoj. Šiuo skonio stipriklių vartojimas Vakarų pasaulyje paskutiniame dešimtmetyje padidėjo apie 20 kartų. Jau susirūpinta, kad taip prarandamas natūralaus produkto skonio ir kvapo pojūtis. Vaikai ir jaunimas priprato prie jogurtų, ledų nenatūraliai stiprių aromatų.
Dauguma produktų, kurie atsiranda ant mūsų stalo, yra daugiau ar mažiau perdirbti. Tik nedidelė dalis žemės ūkyje išaugintų gėrybių vartojamos natūralios. Vakarų Europoje vartojama apie 80 % perdirbto maisto. Gamintojai maisto priedus naudoja ne tik dėl technologinių, bet ir dėl ekonominių tikslų - jų naudojimas sumažina maisto produktų savikainą, padeda konkurencinėje kovoje, didina pelną, kadangi leidžia sutrumpinti gamybos procesą, brangias sudedamąsias dalis pakeisti pigesnėmis pvz: cukrų- saldikliais, mėsą- baltyminiais pakaitalais, pateikti į prekybą nesezoninius ir naujus gaminius, o svarbiausia...
Maggi Vištienos Sriuba su Makaronais: Sudėtis
Pateikiama informacija apie Maggi vištienos sriubos su makaronais sudėtį:
| Savybė | Informacija |
|---|---|
| Rūšis | Biri |
| Svoris | 0 - 499 g (Retail) |
| Tipas | Su vištiena |
| Prekės ženklas | Kiti |
| Prekės tinkamumas maitinimui mokyklose | Draudžiama mokinių maitinimui |
| Brūkšninis kodas | 3850104003189 |
| Pakuotės kiekis | 35 |
| Gamintojas/Tiekėjas | Daisena |
| Kilmės šalis | Kroatija |
Sudedamosios dalys: Vištienos sriuba Podravka 62 g. Sudėtis: Vermišeliai 65% (kvietiniai miltai, kiaušiniai), valgomoji druska, palmių aliejus, aromato ir skonio stiprikliai (mononatrio glutamatas, dinatrio inozinatas), džiovintos daržovės (morkos, svogūnai, salieras), džiovintos vištienos ekstraktas 2%, kukurūzų krakmolas, cukrus, vištienos riebalai, prieskoniai, dažiklis (karamelė), petražolių lapeliai. Gali turėti nedidelį kiekį pieno.
Maistinė vertė (100g): Energinė vertė - 1563 kJ / 371 kcal, baltymų - 12 g, angliavandenių - 56 g, riebalų - 11 g
Naudojimo instrukcija: Supilkite maišelio turinį į 1 l verdančio vandens ir gerai išmaišykite. Virkite ant nekaitrios ugnies 5 min.
Svarbu: Prieš vartojant bet kokį produktą, visada rekomenduojame susipažinti ir vadovautis ant prekės pakuotės esančia informacija apie sudėtį, laikymo sąlygas, alergenus ir kt. Produktai ir jų sudedamosios dalys gali keistis.