Kiekviena prekė, tai savita įvairių charakteristikų visuma pagal įvairius požymius skirstant prekes į grupes, kategorijas, rūšis, tipus ir t.t. Žuvis ir žuvų produktai yra prekė kuri turi savo klasifikacija ir yra atitinkamai žymima.
Žuvų Klasifikavimas ir Ženklinimas
Klasifikavimas - tai visų prekių, esančių tarptautinėje prekyboje, priskyrimas konkrečiai pozicijai pagal ttam tikrą prekių klasifikavimo sistemą. Lietuvoje prekės klasifikuojamos pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą (KPN). Klasifikavimas lemia, kaip prekė bus apmokestinama muitais ir kitais mokesčiais, koks mokesčių tarifas prekei bus taikomas, ar ją įvežant reikės importo licencijos ar kitokio dokumento.
Muitinės deklaracijoje nurodžius neteisingą prekės kodą pagal KPN, bus neteisingai apskaičiuoti tai prekei taikomi mokesčiai arba bus apskaičiuoti per dideli mokesčiai. Tai svarbu todėl, kad egzistuoja labai daug panašių prekių, kurioms taikomi skirtingi mokesčių dydžiai (arba kažkuriais atvejais visai netaikomi), tačiau jos klasifikuojamos skirtingose KPN subpozicijose.
Ženklinimo Reikalavimai
Visi parduodami vartotojui žuvininkystės produktai turi būti ženklinami etiketėmis, pritvirtinamu ženklu ar kitu būdu. Ženklinimo rekvizitai turi būti pateikiami ant žuvininkystės produkto pakuotės ar bendros pakuotės. Ženklinama gerai matomoje vietoje, aiškiomis ir neištrinamomis raidėmis.
- komerciniai žuvų rūšių pavadinimai pagal Komercinių žuvų rūšių pavadinimų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu.
- dirbtinai užaugintos gėlame arba jūros vandenyje, sudarant joms optimalias mitybos ir gyvenimo sąlygas, - nurodoma „Užauginta (kilmės šalies pavadinimas)“. Nurodoma ta kilmės šalis, kurioje žuvys buvo auginamos paskutinę augimo stadiją.
Jeigu parduoti pateikiamas iš vienos rūšies žuvų sudarytas žuvininkystės produktų mišinys, kurio atskiros dalys gautos skirtingais ggamybos metodais, turi būti nurodomos kiekvienos dalies gamybos metodas. Jeigu parduoti pateikiami žuvininkystės produktai, sudaryti iš vienos rūšies žuvų, sužvejotų skirtinguose žvejybos rajonuose arba užaugintų skirtingose šalyse, nurodomas žvejybos rajonas, kuriame sužvejota, arba kilmės šalis, kurioje užauginta didžioji tų produktų sudedamoji dalis, ir pateikiama nuoroda, kad žuvininkystės produktai buvo sužvejoti skirtinguose žvejybos rajonuose arba užauginti keliose šalyse.
Siekiant užtikrinti atsekamumą iki žuvų sužvejojimo arba užauginimo, informacija apie komercinį pavadinimą, gamybos metodą ir žvejybos rajoną arba kilmės ššalį turi būti prieinama visuose žuvininkystės produkto pardavimo etapuose.
Draudžiama parduoti vartotojui neženklintus žuvininkystės produktus ar žuvininkystės produktus, neatitinkančius ženklinimo reikalavimų, nustatytų šiose taisyklėse ar kituose teisės aktuose.
Žuvies Maistinė Vertė
Žuvys yra ne tik vitaminų, bet ir mineralinių medžiagų šaltinis. Jose daug kalcio, fosforo, kalio, mikroelementų jodo, fluoro, vario, cinko ir kt. Žuvyse yra pilnaverčių negyvulinės kilmės baltymų, todėl žmogaus organizmas žuvį geriau pasisavina, negu mėsa. Žuvies baltymai yra daug vertingesni.
Žuvies sudėtyje yra lengvai ir visiškai organizmui pasisavinamų riebalų, riebaluose tirpstančių vitaminų, mikroelementų, nepakeičiamų amino rūgščių. Ypač vertingos žuvyse polinesočiosios riebalų rūgštys. Mažindamos cholesterolio kiekį kraujyje, jos taip pat mažina širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, ypač aterosklerozės, atsiradimo riziką. Žuvų riebalai, net esant 0°C temperatūrai, lieka skysti, todėl žmogaus organizmas juos gerai įsisavina.
Riebalai žuvyse sudaro nuo 0,3 iki 28 %. Žuvų riebalai - vienintelis didelis arachido rūgšties šaltinis (menkės riebaluose jos būna net 26-40 %). Linolo ir linoleno riebalų rūgštys mažina aterosklerozės atsiradimo riziką, kitų širdies ir kraujagyslių sistemos ligų atsiradimo riziką. Žuvų taukai ypač vertinami dėl omega-3 riebalų rūgšties. Ši riebalų rūgštis turi įtakos normalizuojant kraujospūdį, mažinant trigliceridų bei cholesterolio kiekį kraujyje.
Šviežios Žuvies Kokybės Nustatymas
Šviežia žuvis neturi pašalinio kvapo. JJeigu jaučiamas amoniako kvapas, žuvis nešviežia ir pradėjusi gesti. Oda šviežių žuvų - blizganti ir stangri, gleivės skaidrios, žvynai turi tvirtai laikytis ir blizgėti, žiaunos nuo šviesiai iki tamsiai raudonos spalvos. Šviežių žuvų akys išsipūtusios, švarios, ragena skaidri, o žuvys su įkritusiomis ir drumzlinomis akimis, išsipūtusiu ar suplėšytu pilvu, ištižusiais, susiliejusiais vidaus organais maistui netinka. Šviežių žuvų raumenys standūs, elastingi, sunkiai atsiskiria nuo ašakų, žuvis nelinksta, paspaudus pirštu, duobutė nedelsiant išsilygina, o lieka tik tuomet, kai žuvis sena. Negalima vartoti žuvų, kurių raumenys ištižę ar atsiskyrę nuo kaulų. Šviežia žuvis vandenyje skęsta, o sugedusi plauko paviršiuje, dažnai pilvu aukštyn.
Žuvų Apdorojimo Būdai
Atšaldymas ir šaldymas vykdomas žemoje temperatūroje, kur mikroorganizmų veikla sustabdoma arba sulėtinama. Stambios ir riebios žuvys po šaldymo yra glaistomos, padengiamos ledu (2 - 3mm.), nes susidariusi ledo plutelė - glaistas neleidžia oksiduotis žuvų riebalams ir išgaruoti drėgmei.
Sūdymui naudojamos šviežios, atšaldytos ir sušaldytos žuvys.
- mišrus.
- Šiltasis būdas - nešaldytos žuvys sūdomos, laikomos tam tikroje temperatūroje.
- pagerintas: 1)su prieskoniais (lauro lapai, pipirai, kalendos ir kt.
Vytintos, tai pasūdytos ir pamažu natūraliomis sąlygomis išdžiovintos žuvys. Vytinama 15oC - 25oC temperatūroje, pavėsyje nuo 15 iki 20 dienų. Iš žuvies išgaruoja daug drėgmės. Druska ir ultravioletiniai spinduliai nuslopina mmikrobų veiklą. Žuvų riebalai susigeria į raumeninį audinį, kuris pasidaro gintarinės spalvos. Vyksta dideli cheminiai riebalų ir baltymų pakitimai, susidaro specifinės aromatinės medžiagos, kurios suteikia žuviai savotišką skonį ir kvapą. Žuvis subręsta ir naudojama maistui be termininio apdorojimo. Vytintos žuvies paviršius būna sausas, švarus, nuo šviesiai pilkos iki tamsiai pilkšvos spalvos, mėsa standi arba kieta, būdingo kvapo, pjūvyje gali būti silpnas oksidacijos kvapas.
Žuvys rūkomos dūmais. Iš produkto išgaruoja drėgmė. Dūmuose yra antiseptinių medžiagų, kurios slopina mikrobų veiklą ir suteikia žuvims specifinį skonį, aromatą, spalvą. Mėsa subręsta ir teikiama maistui be kulinarinio paruošimo.
- šaltas (18o - 40oC temp.
- karštas (80o - 170oC temp.
Šaltai rūkytos žuvys būna aukso spalvos, jos paviršius švarus, sausas. Kvapas malonus, būdingas rūkytiems gaminiams. Sugedusios žuvies paviršius drėgnas, blankios aukso spalvos, kartais pilkšvo atspalvio, pilvas glebus, kartais suplyšęs, mėsa glebi, apkartusi, nemalonaus kvapo.
Ikrai
Juodieji ikrai (erškėtiniai): geriausios kokybės, sspalva juoda, pilka. Būna tik grūdėtieji. Raudonieji ikrai (lašišiniai): yra daugiau pilnaverčių baltymų, bet truputį blogesnio skonio, jaučiamas kartokas prieskonis. Spalva šviesiai oranžinė, raudona.
Dirbtiniai ikrai - gaminami iš grynų pilnaverčių baltymų, kurie ištirpinami vandenyje, pridedama tam tikrų priedų, valgomųjų dažų, druskos, vitaminų, aromatinių ir skonio medžiagų. Rauginami arbatos tirpale, kad susidarytų apvalkalėliai. Dirbtinius ikrus reikia laikyti pastovioje temperatūroje ir drėgmėje, nes šioms svyruojant trūkinėja ikrų apvalkalėlis ir produktas greičiau sugenda. Dirbtinius ikrus atskirti nuo tikrų galima, užlašinus kelis lašelius citrinos rūgšties. Tada ikrai netenka savo spalvos.
Skirstomi pagal gamybos būdus:
- sterilizuoti
- nesterilizuoti
- natūralūs
- Nesterilizuoti: nekaitinami, brandinami ilgiau.
- Natūralūs: nededami priedai, išlieka šviežios žuvies kvapas ir skonis.
- Užkandžių: galutinai paruošti vartojimui, pridedama įvairiausiu priedų ir prieskonių.
Pvz.: ,,Šprotai‘‘ - gaminami iš kilkės, kurios yra karštai rūkytos. ,,Sardinės aliejuje‘‘ - žuvis yra iškepama ant karštų garų ir supjaustoma gabaliukais.
Žuvininkystės Sektorius Lietuvoje
Lietuvos žuvininkystės sektoriuje dirba apie 6 000 gyventojų. Daugiau nei pusė jų dirba žuvies perdirbimo fabrikuose. Nors žuvies gaminiai sudaro tik 0,1% Lietuvos BVP, jie apima 15% visos žemės ūkio produkcijos. Lietuvos žvejyba telkiasi Klaipėdos jūrų uoste. Baltijos jūros laivyną sudaro 71 laivas, kurių ilgis nuo 18 iki 30 metrų. Apie 100 mažesnių laivų žvejoja netoli pakrantės bei Kuršių mariose. Baltijos jūroje pagaunama apie 10 000 tonų menkių, silkių, šprotų ir plekšnių.
25 laivų laivynas, plaukiantis į atvirą jūrą, žžvejoja teritorijose Šiaurės Vakarų Atlanto žvejybos organizacijos (NAFO) ribose pagal Šiaurės Vakarų Atlanto žvejybos konvenciją, taip pat žvejoja ir pietryčių Atlanto vandenyne. Šis laivynas sugauna didžiąją dalį Lietuvos produkcijos, nes kasmet sugauna apie 140 000 tonų žuvies ir krevečių.
Bendradarbiaudami su užsienio partneriais ir steigdami bendras įmones, Lietuvos žuvų produktų gamintojai perima rinkodaros patirtį, stengiasi orientuotis į paklausą. Lietuvos žuvų perdirbimo pramonė gamina ir teikia vartotojams vis daugiau produkcijos. Be tradicinių šaldytų, sūdytų, rūkytų, marinuotų ir konservuotų žuvų produktų, pradėta gaminti ir nemažai pusfabrikačių, kulinarijos gaminių, kaip žaliavą naudojant vis įvairesnių rūšių žuvis.
Žuvininkystės departamento teigimu, dabar didesnė žuvų ir žuvų produktų paklausa negu pasiūla, nes žuvys yra specifinis maisto produktas ir riboti ištekliai nepatenkina vartotojų poreikių. Lietuvai įstojus į ES, mūsų žuvų perdirbimo įmonės gali laisvai, be jokių apribojimų ar muitų išvežti savo gaminius į bet kurią ES šalį. išlikti svarbios prekybos partnerės. Lietuvai išlaikius dabartinius žaliavų tiekėjus ir atsivėrus didžiulei ES rinkai, mūsų žuvų perdirbimo pramonė turės didžiules plėtros galimybes. Šiuo metu įmonės iš ES pagal SAPARD programą gauna nemažą paramą, kuri padeda joms prisitaikyti prie griežtesnių ES reikalavimų.
Prekyba Jūros Žuvimi Tarp Lietuvos ir ES Šalių 2005 M.
2004 ir 2005 m. sausio-liepos laikotarpiu beveik visų jūros žuvų išvežimo apimtys iš Lietuvos į ES šalis žženkliai padidėjo. Pavyzdžiui, šių metų sausio-liepos mėnesiais, palyginti su 2004 m. tuo pačiu laikotarpiu šviežių arba atšaldytų šprotų išvežimo į ES apimtys išaugo beveik 5 kartus ir sudarė 5,79 tūkst. t. Visas jų kiekis - apie 5,8 tūkst. t buvo išvežtas į Daniją. Kiek mažiau buvo išvežta sardinių ir sardinėlių - 3,85 tūkst. t bei 3,79 tūkst. t menkių. Daugiausia menkių buvo išvežta į Didžiąją Britaniją. Lyginant su praėjusių metų sausio-liepos mėnesiais, 2005 m. atitinkamu laikotarpiu menkių išvežta 5,32% mažiau.
2005 m. sausio-liepos mėnesiais, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu beveik visų jūros žuvų įvežimo iš ES apimtys sumažėjo, tik silkių įvežta apie 1,5 karto daugiau. Didžiausia dalis sušaldytų silkių įvežama iš Olandijos. 2004 ir 2005 m. sausio-liepos llaikotarpiu ženkliai padidėjo įvežamų bei išvežamų žuvų kaina.
Žuvies mėsa - labai vertingas maisto produktas, susidedantis iš baltymų, riebalų, ekstrakcinių medžiagų, mineralinių druskų, vitaminų, vandens.