Lietus - vienas svarbiausių gamtos reiškinių, turintis didelę reikšmę ne tik gamtai, bet ir žmogui. Lietuvių kalboje gausu posakių ir frazių, susijusių su lietumi, atspindinčių jo svarbą ir įvairius aspektus.
Kas yra lietus?
Lietùs - tai vandens lašų pavidalo atmosferos krituliai. Kaip sakoma: Po pietų gali lietaus užeiti. Aš be tavęs kaip be lietaus išdžiūvusi žemė. Pro lietaus pylą nebuvo matyti nė namų. Pučia saldus vėjelis, krenta lengvas lietelis, visa žemė linksmai pradžiugo. Jis mano, kad valstiečiams rugiai lietum lyja (lengvai gaunami). Laša, lietus teka per dangtį. Lietùs giedroje. Vėjas išblando líetus, išblaško.
Lietus - tai ne tik atmosferos reiškinys, bet ir daugybė ko, gausiai krintančio žemyn. Iš kasnykų miglos krinta, iš akelių lietus lija (ašaros krinta). Prakaito lietus su ašaroms puolė. Kanonadai griaudžiant, švino lietui lyjant, mes petis į petį stojam mūšyje. Laužas krūptelia, ir kibirkščių lietus šauna į orą, susimaišydamas su šaltomis snaigėmis. Išsiveržus ugnikalniui, visoje saloje iškrito pelenų lietus. Kartais jų (meteorų) ateina išsyk tokia gausybė, kad visas dangus pasidaro jų pilnas. Toks reiškinys vadinamas meteorų lietus.
Lietus lietuvių kalboje ir folklore
Lietus minimas ne tik kaip gamtos reiškinys, bet ir kaip barimas: Tai bus lietaus, kai vyras sužinos!
Lýti - kristi lietui, būti lietui: Staiga užėjo lietus ir lijo net tris dienas. Ar jau nustojo lìję? Pradedi dalgę sukt, pradeda ir lýt. Su saule lỹja - grybai digs. Kad lietus lýdamas nulýtų, paskui pagada būtų - dabar tik dulkia ir dulkia. Lìs lìs - neužturėsi. Šiandieną lỹna, o rytą ar belýs? Da smarkiai lỹ[ja]. Lýdavo prilýdavo, kad nė išbrist, nė išeit. Važiuona su dviračiais žmonys - gėdas lýti (nelyja, kad būtų galima važiuoti dviračiais). Miške bebūvant, pradėjo lýtienai. Prasidėjo lỹjamas laikas. Kai važiavome per Lažus, tai buvę lýta. Būriais eita lydamà, o mums neužlyna. Baisus lytus - net pliauška lydama. Jau kelinta diena kaip lỹna, ir galo nematyti. Bangus lietus pasiūkstėdamas lỹna visą dieną. Išeinu į lauką, ogi belynąs šiltas lytelis.
Yra daug posakių apie lietų: Lỹja. - Kur tau nelìję! Jau lìja. Tai, sako, gẽra, kad lìja šiltas lietus. Nesa po septynių dienų duosiu lyti ant žemės. Lìja kap iš maišo. Lỹja kaip iš viedro (smarkiai). Lyja kap an sauso šieno. Lyna kaip ant šunies. Lys, ka i katės kniauks (labai lis). Bene mes iš molio, jug neištišime, ne kraujais lyja! Kur lyja, čia ir laša. Lyjant pjausi, pagadoj valysi. Su saule lỹja - karalius pinigus skaito. Lietaus metu ir iš dūmų lỹja. Lỹja. - Bene tavo duotą ryja? Ar lis, ar snigs, o mylimą turiu atlankyti. Katrė verkė, kaip lietus lijo. lytinaĩ. Lytinaĩ lijo.
Sutartinė "Lyjo Lelijo"
Lietuvių liaudies daina, sutartinė "Lyjo Lelijo" yra trejinė sutartinė, kurioje dainuojama apie lietų ir žydėjimą. Nuo 2010 metų sutartinės įrašytos į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.
Sutartinės žodžiai:
- Lyjo lelijo
- Kas ty gražiai žydėjo
- Lyjo lelijo
- Liepa gražiai žydėjo
- Lyjo lelijo
- Kas tų liepų nukirto
- Lyjo lelijo
- Brolis liepų nukirto
- Lyjo lelijo
- Sesė žiedus surinko
- Lyjo lelijo
- Vainykėlį nupynė
- Lyjo lelijo
- Jaunimėlin išėjo