Mityba turi didelę įtaką sveikatai, o vaikų mityba yra ypač svarbi jų augimui ir vystymuisi. Tik suaugęs žmogus gali rinktis savo gyvenimo ir mitybos būdą, būti vegetaru ar veganu, tačiau augančiam kūdikiui būtina gauti ne tik motinos pieno, bet ir mėsos, kiaušinių, žuvies.

Paaiškėjo, kad į Vaikų ligoninę, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialą dėl visą savaitę užsitęsusio vėmimo, viduriavimo, vangumo ir irzlumo patekęs 7,5 mėnesio kūdikis kenčia dėl baltymų ir didelio vitamino B12 trūkumo, sveikatai pavojingos mažakraujystės. Būklei pablogėjus, vaiką teko gydyti Vaikų intensyviosios terapijos skyriuje. Pasak kūdikį gydžiusio Vaikų ligoninės vyresniojo gydytojo gastroenterologo doc. dr. Vaidoto Urbono, vaikas labai nusilpo, nes jo organizmui pritrūko reikalingų medžiagų.

Vitamino B12 svarba

Pagrindinis vitamino B12 šaltinis yra mėsa. Vitaminas B12 labai svarbus ne tik mažakraujystės prevencijai, bet ir augančio organizmo nervų sistemos vystymuisi. Mokslinėje literatūroje yra aprašytas atvejis, kai vaikas, maitintas veganiškai, buvo atvežtas į ligoninę dėl mažakraujystės ir prasidėjusių traukulių, sukeltų vitamino B12 stokos. Laimei, tokių atvejų pasitaiko retai.

Vaikų mitybos specialistai rekomenduoja kūdikiams duoti mėsos jau nuo 5,5 mėnesio, vėliau kūdikis turi gauti kiaušinių ir žuvies.

Tyrimas apie vaikų mitybą Lietuvoje

Vaikų ligoninėje apklausėme 199 vaikų tėvus. Jie atsakė į mūsų paruoštos anketos klausimus apie savo vaikų mitybą. Vaikai buvo atvykę iš įvairių Lietuvos regionų ir gydėsi dėl įvairių ūmių ligų. Mūsų atlikto tyrimo metu nustatyta, kad Lietuvos vaikai per mažai valgo žuvies - tik 7% vaikų ją valgė 3 ir daugiau kartų per savaitę. Kitų grupių produktus (daržoves, vaisus, pieno produktus, mėsą, grūdines košes) vaikai valgė pakankamai gerai: keturis ir daugiau kartų per savaitę 97,5% vaikų valgė pieno produktus, 80,4% vaisius, 71,4% daržoves ir 57,1% mėsą.

Bendrosios dietos rekomendacijos sergantiems vaikams

Natūralu, kad vaikui susirgus pasikeičia ir jo įprastas mitybos režimas. Vaiko maitinimo ypatumai taip pat priklauso nuo ligos, kuria jis serga. Susirgus vaiko elgesys pasikeičia. Kūdikiai gailiai verkia, prašosi nešiojami, atsisako valgio, tampa apatiški ir liūdni. Nepamirškime, kad sergančio vaiko maitinimas yra dinaminis procesas. Priklausomai nuo ligos pobūdžio, eigos, ligonio būklės, dieta koreguojama, kartais net kasdien.

• Jeigu apetitas blogas, ligonis per prievartą nemaitinamas.
• Kūdikiai ir jaunesniojo amžiaus vaikai maitinami dažniau ir po truputį.
• Sergančiam bet kurio amžiaus vaikui neduodama naujų maisto produktų.
• Reikia žinoti, kad sergant svarbiausia yra ne maistas, o skysčiai.

Dietos tikslas ir valgymo režimas

Dietos tikslas: patenkinti sergančiųjų lėtinėmis ligomis atoslūgio (remisijos) fazėje maistinių medžiagų ir energijos poreikius. Valgymo režimas: valgyti 6 kartus per dieną, ne dažniau kaip kas 2,5 - val. ir ne rečiau kaip kas 4 val.. Nuo paskutinio valgymo iki pusryčių turėtų praeiti ne daugiau kaip 12 val. Paskutinis valgymas - 3 val.

Rekomenduojami produktai

Tinka visų rūšių neriebi mėsa. Jautiena iki 12 % riebumo (nugarinė, juosmeninė ir visos šlaunies dalys). Kiauliena iki 28 % riebumo (nugarinė, juosmeninė, kumpis). Gatavi mėsos gaminiai turėtų turėti iki 15 % riebumo. Kepenis reikėtų vartoti kartą per 2 savaites. Liesos mėsos gaminiai ir liesas kepenų paštetas rekomenduojamas suvožtiniams. Nekrakmolingos virtos dešros ir dešrelės.

Žuvis liesa iki 3% riebumo (ledžuvė, starkis, jūros lydeka, menkė ir kt.) - vidutinio (3-8%)riebumo (karpis, karšis, jūros ešerys, stauridė ir kt). Žuvį ir jos produktus reikėtų vartoti mažiausiai tris kartus per savaitę. Pageidautina, kad kartą per savaitę būtų patiekiama riebi žuvis arba ikrai.

Neriebūs pieno produktai (1-1,5 % riebumo). Nugriebtas pienas, saldus ar rūgštus pagal pageidavimą. Jogurtai be priedų. Liesi ir pusriebiai sūriai, fermentiniai - švelnaus skonio.

Duona, kruopos, grūdiniai ir jų produktai - įvairių rūšių vakarykštė balta duona, miltiniai gaminiai - makaronai, vermišeliai, spagečiai, kriaukleliai, lakštiniai ir kt. (pagaminti be technologinį procesą greitinančių priedų). Duonoje turi būti mažiausiai 50 % rupių miltų. Turi būti patiekiama įvairi duona arba rupių miltų bandelės ar rageliai. Duonos reikėtų valgyti kiekvieno valgymo metu. Miežių, kviečių, grikių, sorų, avižų, kukurūzų, ryžių. Virtos ar bulvių košė.

Daržovių reikia valgyti per kiekvienus pietus. Ankštiniai gali sukelti dujų apykaitos problemų. Patartina valgyti vaisius ir daržoves neskatinančias žarnų peristaltikos, gausaus dujų susidarymo. Morkose yra daug beta karotino, tad jos turėtų būti valgomos 2-3 kartus per savaitę. Troškintos daržovės ar daržovių tyrė gali atstoti padažus. Vyresnio amžiaus asmenims gali būti sunku sukramtyti šviežias daržoves, todėl jiems jas vertėtų patiekti virtas.

Švieži vaisiai ir uogos turi būti kasdieniniame valgiaraštyje. Jie gali būti patiekiami kaip desertas, per tarpinį valgymą ar per pusryčius. Vanduo, šviežios ir lengvai saldintos konservuotos sultys, kava ar arbata vartotini kaip gėrimai.

Gaminant maistą reikia vartoti mažai druskos ir rinktis produktus su nedideliu druskos kiekiu.

Produktai, kuriuos rekomenduojama vartoti

Produktų grupė	Produktai
Mėsa	Neriebi jautiena, kiauliena (iki 28% riebumo), liesi mėsos gaminiai
Žuvis	Liesa žuvis (ledjūvė, menkė), vidutinio riebumo žuvis (karpis, karšis), riebi žuvis
Pieno produktai	Neriebūs pieno produktai (1-1,5% riebumo), jogurtai be priedų, liesi sūriai
Duona ir kruopos	Įvairių rūšių vakarykštė balta duona, makaronai, vermišeliai, miežių, kviečių, grikių, sorų, avižų, kukurūzų, ryžių kruopos
Daržovės	Daržovės, neskatinančios žarnų peristaltikos, morkos, troškintos daržovės
Vaisiai ir uogos	Švieži vaisiai ir uogos
Gėrimai	Vanduo, šviežios ir lengvai saldintos sultys, kava, arbata

---