Frazė "jaučiuosi kaip žuvis vandenyje" dažnai naudojama apibūdinti situaciją, kai žmogus jaučiasi labai patogiai, natūraliai ir užtikrintai tam tikroje aplinkoje ar veikloje. Ši metafora, pasak K. Ivanovos, atspindi jos jausmą grožio srityje.
Pasak K. Ivanovos, visos jos veiklos yra susiję, o kiekviena iš jų papildo ją kaip asmenį. „Grožio sritis yra begalinis vandenynas, kuriame tu gali tiek daug išbandyti, jog gyvenime gali net pritrūkti laiko. Kol kas aš jaučiuosi kaip žuvis vandenyje. Svarbiausia, kad kuriant produktus aš suprantu, ką darau. Nėra taip, kad ant jų tik uždėtume mano veidelį ir paleistume į prekybą. Aš dalyvauju visame procese nuo A iki Z“, - tikino ji.
Kontekstai ir reikšmės
Ši frazė gali būti naudojama įvairiais kontekstais, pavyzdžiui:
- Darbo srityje: Kai žmogus dirba jam patinkantį darbą, kuriame jaučiasi kompetentingas ir pasitikintis savimi.
- Socialinėje aplinkoje: Kai žmogus yra tarp jam artimų žmonių, su kuriais jaučiasi laisvai ir patogiai.
- Naujoje situacijoje: Kai žmogus greitai adaptuojasi prie naujos aplinkos ir jaučiasi joje kaip savas.
Taigi frazė "jaučiuosi kaip žuvis vandenyje" simbolizuoja ne tik komfortą, bet ir savirealizaciją, pasitenkinimą ir harmoniją su aplinka. Tai jausmas, kai žmogus yra savo stichijoje ir gali pilnai išnaudoti savo potencialą.
Kūrybos pristatymas
Man vis dėlto to atrodo, kad neužtenka išleisti knygą ir tikėtis, kad ją puls pirkti. Turi rengti knygos pristatymus, dalyvauti susitikimuose, įvairiuose renginiuose, kuriuose surastum savo skaitytoją, o jis - tave. Taip pat, bendrauti su savo skaitytojais socialiniuose tinkluose.
Anksčiau poetai susirinkdavo rašytojų sąjungoje ir skaitydavo vienas kitam eilėraščius lyg uždarame klube su užrašu „Pašaliniams įeiti draudžiama“. Nieko neturiu prieš tokią poeziją ar tokį skaitymą, bet esu tikra, kad šalia yra erdvės egzistuoti ir kitai poezijai. Tai, kurią skaitydamas žmogus galvotų: čia juk apie mane rašo, ir aš taip jaučiausi, ir man tai buvo.
Su knygos iliustratore Aušra Kiudulaite kalbėjom, kad tekstas yra tavo tik tada, kai tu jį rašai. O parašiusi jį - paleidi. Nors kurį laiką jis dar truputėlį yra tavo, bet vis mažiau ir mažiau. Knygai pasirodžius ji pritraukia visokių naujų istorijų, įdomių įžvalgų, kurios tau pačiai nebūtų kilusios. Tai lyg mažos dovanėlės, kurių nesitikėjai.
Pavyzdžiai iš literatūros
Eilėraščiai gimsta įvairiomis aplinkybėmis. Kai kurie atsiranda iš kasdienybės, kitus įkvėpia kelionių motyvai. Eilėraštį gali įkvėpti bet kas. Vieną kartą lėktuve sėdėjau šalia senukų poros, kuriuos pavadinau Džonu ir Džeine. Grįžusi namo parašiau eilėraštį. Jie visą kelią tylėjo, bet jautei, kad tarp šių žmonių yra ryšys.
Eilėraštį apie mirusią mergaitę sukūriau, kai su šeima keliavome po Ameriką ir nutarėme aplankyti muziejų Portlande. Jis buvo sudarytas iš skirtingo laikotarpio namelių, kurie vaizdavo, kaip tam tikrais laikotarpiais gyveno portlandiečiai, kaip kūrėsi, plėtėsi miestas, kokios tautos rašė jo istoriją. Užsukusi į žydų, emigravusių iš Ukrainos, namą, pamačiau lovą, ant jos esančią lėlytę, dar keletą žaislų ir man iškilo toks mažos mergaitės, kuri niekada neužaugo vaizdas.