Šiame straipsnyje apžvelgsime Kauno "Granito" klubo legendą Antaną Skarbalių, jo indėlį į Lietuvos rankinį ir aptarsime "Legendos" klubo dienos pietus.

Antanas Skarbalius: "Granito" Klubo Sėkmės Kalvis

Antanas Skarbalius - ilgametis "Granito" treneris, padėjęs klubui ir komandai pasiekti aukštumas. Su šiuo treneriu yra siejama ne tik "Granito" klubo plėtra, sėkmė ir pergalės, tačiau ir šlovingiausias laikmetis Lietuvos vyrų rankinio istorijoje.

1981-1994 m. Kauno "Granito" vyrų rankinio komandos treneris yra iškovojęs didžiausius laimėjimus:

• 1987 IHF taurė
• 1985 SSRS čempionato sidabras
• 1986 bronza

A. Skarbalius taip pat yra puikus pašnekovas, drąsiai pasidalino prisiminimais, nupasakojo to meto klubo istoriją bei negailėjo patarimų ir pamokymų.

Kelias į Sėkmę

Sprendimą treniruoti pajėgiausią Lietuvos vyrų rankinio komandą priėmiau kaip iššūkį. Buvau 34-erių metų drąsus ir nebijantis iššūkių, nes to meto "Granito" komandos žaidėjai jau buvo laimėję SSRS čempionato sidabro ir bronzos medalius, Valdemaras Novickis ir Raimondas Valuckas buvo SSRS rinktinės nariai, dar į SSRS rinktinę beldėsi Jonas Kaučikas ir Gediminas Mikulėnas. "Granito" žaidėjai buvo tarptautinio lygio elito rankininkai.

Nors 1981 m. rugsėjo mėnesį tik man pradėjus treniruoti komandą - po ankstesniame sezone laimėtų SSRS čempionato sidabro medalių - "Granitas" naują sezoną pradėjo labai nesėkmingai, bet aš, pradėdamas treniruoti "Granitą", vis dėlto vyrams pasakiau, kad mes kartu turime laimėti Europos taurę! Aš tikėjau „Granito“ vyrų potencinėmis galimybėmis.

Visą 1981-1982 metų sporto sezoną niekaip nepavyko atgauti žaidimo kokybės, nors komandoje žaidė jau du 1982 m. pasaulio čempionai - V. Novickis ir R. Valuckas. Pirmąjį mūsų treniravimo sezoną 1982 m. teužėmėme 9 vietą, kai prieš metus granitiečiai su ankstesniais treneriais buvo laimėję sidabro medalius.

Po pirmojo sezono mes stipriai reglamentavome žaidėjų įsipareigojimus. Pradedant sezoną komandos kapitonu tapo Maskvos olimpinių žaidynių vicečempionas, pasaulio čempionas ir vicečempionas V. Novickis, kuris mums treneriams iškėlė abejones dėl tokių reikalavimų. Mes su kolega M.

Kitas, ir reikšmingiausias veiksnys, buvo žaidimo strategija ir treniravimo procesas. Mes siekėme įvaldyti aktyvią gynybą, kurios dėka būtų galima priversti varžovus klysti, ir po to greitomis kontratakomis pelnyti įvarčius. Tai pavyko pasiekti ne iš karto, tam reikėjo 3-4 metų, o puikiausiai pavyko 1987-aisiais metais - laimėtos Europos taurės metais.

Žaidėjai treniravosi profesionaliai, po 8-10 kartų per savaitę. Per metus vien SSRS čempionatuose žaisdavo 32 rungtynes su įvairaus stiliaus ypatingai stipriomis komandomis. O dar ir žinybinės bei Lietuvos varžybos.

Jau po pirmojo sezono ypatingai padedant rėmėjams - Kauno statybos trestui ir jo valdytojams a. a. Kęstučiui Grigaičiui ir vėliau Algimantui Nekrašiui, pavyko išspręsti visus iš Lietuvos regionų pakviestų penkiolikmečių rankininkų mokymosi, gyvenimo, treniravimo, maitinimo klausimus. Vėliau dar padedant Kauno namų statybos kombinatui ir jo direktoriui Antanui Butkui pavyko įkurti „Naglio“ komandą, kuri net dalyvavo SSRS čempionato I lygoje.

Tai davė vaisius: Europos taurės varžybose nuo ketvirtfinalio pagrindiniu priekiniu gynėju tapo Remigijus Cikanauskas, kai kurias rungtynes žaidė Arnoldas Čepulis, Laisvidas Jankevičius, Tautrimas Tautkevičius - visi jie būtent buvo parengti „Granito“ jaunimo rengimo centre.

Europos Taurės Kovos

Nuolat prisimenu ir puikiausiai prisimenu visas 10 rungtynių, o ypač rungtynes su tuo metu buvusia labiausiai Europoje tituluojama Vokietijos "Gumersbacho" komanda. Žinoma, ir finalo rungtynės su Madrido “Atletico” komanda.

Skaudus nusivylimas tas, kad nepavyko antrą kartą laimėti Europos taurės 1988 metais. Kaune finalo rungtynėse su Rumunijos Baia Mare “Minaur” komanda mes laimėjome tik 1 įvarčio skirtumu 21:20. Šias rungtynes pralaimėjome 20:23 ir finalo mačą 41:43.

Apie “Granito” Europos taurės kovas yra sukurtas kino žurnalas, kuris 1987 metais buvo demonstruojamas kino salėse prieš prasidedant kino seansams. Praėjus 20-čiai metų po Europos taurės laimėjimo granitiečių susitikimo proga - 2007 m. parengėme leidinuką “Kietas žaidimas”. Be to, 2017 metais - jau kito granitiečių susitikimo proga, “Granito” klubo vadybininko A. Mikučionio dėka prie Kauno sporto halės buvo atidengta lenta įamžinanti Kauno “Granito” komandą 1987 m. Europos taurės laimėtoją.

Žaidėjų motyvaciją skatina treniravimo procesas. Žaidėjų sklaida Europoje. “Granitą” baigiau treniruoti 1993 metais po sezono.

Žymus Lietuvos rankinio treneris ir docentas a. a. Kaip mane parinko ir pasiuntė į Urugvajų - nežinau. Gal lėmė tai, kad man treniruojant “Granito” komanda jau buvo laimėjusi Europos taurę, laimėjo SSRS čempionatų sidabro ir bronzos medalius, SSRS tautų spartakiadoje mūsų su M. Prakapu treniruojama Lietuvos rinktinė laimėjo sidabro medalius, SSRS rinktinės nariais buvo granitiečiai V. Novickis, R. Valuckas, į rinktinę nuolat buvo kviečiamas ir J. Kaučikas, į SSRS jaunimo rinktinę buvo kviečiami R. Cikanauskas (kuris su SSRS jaunimo rinktine laimėjo pasaulio bronzos medalį), L. Jankevičius, A.

Kavinė/Karčema „LEGENDOS”: Dienos Pietūs

Kauno daugiabučių rajone stūkso architektūrinė išdaiga, didelė medinė troba, manau daugumai kauniečių gerai žinoma kavinė/karčema „LEGENDA”. Lai atleidžia man savininkai, kad „LEGENDOS” restoranu vadinti negaliu, nes tada gaučiau sugalvoti tikriems restoranams kitą statusą, tad vadinsiu kavinė/karčema. Interjeras turėtų patikti medžiotojams, bei išsiilgusiems pasisvečiavimo pas močiutę kaime. Mediniai suolai, stalai, senos komodos, jaukus židinukas džiugina akį. Tradiciškai įsikuriame kamputyje, juk iš šono geriau stebėti aplinką.

Nelikau abejingas savo tradicijai, užsisakyti firminį kavinės kepsnį, kuris ir vadinamas „Legendos” kepsniu. Taip pat akį patraukė barščiai su baravykais, bei „Voveraitės” kepsnys.

Pradėkime nuo barščių, jei trumpai, ką gali pasakyti apie NIEKĄ? O gi nieko! Kadangi nemėgstu vynioti į vatą, apie tai pasakiau ir padavėjai, kuri pasiteiravo ar sriuba patiko. Ir gerai, kad pasakiau, nes tai suveikė kaip elektrošokas apsnūdusiai virtuvei, kuri atsibudo ir nustebino kepsniais. Neslėpsiu, esu mėgėjas ieškoti priekabių, bet čia turiu nuleisti rankas, kepsniai buvo superiniai. Nebent…. Prisikabint galėčiau prie firminio kepsnio legenda - jisai buvo per didelis, (gerąja prasme).

---