Dietologai vištieną vertina kaip vieną geriausių gyvulinių baltymų šaltinių, būtinų raumeniniam audiniui formuoti. Joje gausu polinesočiųjų riebalų rūgščių, todėl tokia mėsa - puiki miokardo infarkto ir išeminės širdies ligos bei insulto profilaktika. Vištienoje apstu B grupės vitaminų, taigi organizme aktyvuojami baltymų, angliavandenių ir riebalų apykaitos procesai, vadinasi, bus gerai įsisavinami su vištiena suvalgyti produktai. Be to, vitaminai B2 ir B6 pagerina plaukų, nagų ir odos būklę, vitaminas B9, kurio nėra augalinės kilmės maisto produktuose, saugo nuo mažakraujystės, vitaminas B12 - gerina nuotaiką, padeda kovoti su depresija ir nemiga. Vištienoje esančios medžiagos teigiamai veikia nervų sistemą.

Vištiena - lengvai virškinamas ir įsisavinamas maistas, todėl tinka sergant žarnyno ligomis, įvairiomis infekcijomis. Tiesa, kad vištiena būtų maistinga ir naudinga sveikatai, ją reikia pagaminti sveikai: troškinti garuose, virti arba kepti be riebalų. Riebaluose gruzdinti viščiuko sparneliai nieko bendro su sveika mityba neturi.

Kaip pasirinkti sveiką vištieną?

Vis dėlto yra keli susimąstyti verčiantys faktai, dėl kurių vištieną reikėtų rinktis atidžiau. Labai svarbu, kaip augintas mėsinis viščiukas, ką tik kepsnio pavidalu atgulęs lėkštėje. Daugelyje šiuolaikinių paukštynų vos iš kiaušinio išsiritęs viščiukas jau gauna subalansuotą kombinuotą lesalą.

Renkantis vištieną svarbu apsispręsti, ko jums reikia - broilerio ar mėsinės vištos. Mažo viščiuko mėsa švelnesnė, šviesiai rausvos spalvos, joje daugiau riebalų. Tokia paukštiena tinkama gardiems kepsniams. Vištos mėsa gali būti tamsesnė, kietesnė, taip pat ir liesesnė - labiau tiks dietiniam stalui. Šioje mėsoje daugiau geležies. Be to, iš mėsinės vištos išverdamas gardesnis, aromatingesnis sultinys.

Kaip užtikrinti, kad ant stalo patektų kuo šviežesnė ir sveikesnė paukštiena? Pasirodo, daugybės pavojų galima išvengti vien pakoregavus kulinarinius įgūdžius.

• Vartokite ne keptus ar rūkytus, o troškintus, virtus vištienos patiekalus. Taip maiste gerokai sumažinsite kancerogenų kiekį.
• Svarbiausias šviežumo kriterijus - vištos oda. Ji turėtų būti švari, sausa, nedėmėta.
• Pirmenybę teikite baltai vištienos krūtinėlei - ji sveikiausia ir maistingiausia vištienos dalis: beveik nėra riebalų, o baltymų daugiau nei kitose dalyse.
• Verdant vištienos sultinį, pirmą vandenį, pavirus 20 minučių, nupilkite. Jame liks visi mėsos apdorojimui naudoti chemikalai ir nešvarumai. Tada įpilkite naują porciją vandens ir virkite apie valandą ar ilgiau. Ilgas terminis apdorojimas mažina riziką užsikrėsti salmonelioze.
• Būtinai pašalinkite vištienos odelę. Joje susikaupia ne tik daugiausia riebalų, bet ir pramonėje naudojamų preparatų liekanų.
• Atkreipkite dėmesį, kaip paukštiena laikoma. Jei ji prekyvietėje ilgesnį laiką buvo ne šaldytuve ar pjaustyta nešvariu peiliu, mėsa gali būti užteršta mikrobais, nors ir ne tokiais pavojingais kaip salmonelės, vis dėlto galinčiais sukelti apsinuodijimą.
• Jei ketinate gaminti šaldytą vištą, ją atšildžius palaikykite keletą valandų vandenyje su trupučiu acto. Mėsa bus švelnesnė ir gardesnė.
• Kad vištiena ilgiau išliktų šviežia, ją laikykite suvyniotą į actu suvilgytą rankšluostį. Arba marinuokite.
• Kad mėsa būtų sultingesnė, virdami vištą į vandenį įpilkite truputį citrinos sulčių arba obuolių acto.

Vištienos lesalas ir auginimo ypatumai

Gandai, esą vištų lesalas papildomas augimo hormonais, neretai atrodo gana įtikinami. Paukščių augintojai teigia, esą spartus viščiukų svorio priaugimas daugiausia nulemtas tinkamai subalansuoto lesalo ir rūpestingos paukščių priežiūros. Daugiausia lesalo sudaro lengvai įsisavinami baltymai (sojų, kviečių, miežių, žuvų ir mėsos kaulų miltų), taip pat angliavandeniai (kukurūzai, saulėgrąžų lukštai). Lesalas papildomas vitaminais, mineralais ir enzimais - preparatais, gerinančiais virškinimą.

Taip pat vištoms reguliariai duodama preparatų, kurie stabdo kenksmingos mikrofloros vystymąsi jų organizme - dažniausiai tai tetraciklino grupės antibiotikai. Tačiau likus keletui savaičių iki pjovimo, antibiotikų nebeduodama. Manoma, kad per tą laiką jie pasišalina iš viščiuko organizmo ir mėsa tampa saugi naudoti.

Senolių išmintis: taukai gydymui

Mūsų senolių rūsiuose visada buvo įvairių rūšių lydytų taukų: kiaulių, žąsų, barsukų, zuikių. Ligoms gydyti juos naudodavo ir grynus, ir sumaišytus su medumi, bičių pikiu, geltonuoju vašku, svogūnais, terpentinu bei vaistažolėmis. Iš taukų paruošti tepalai greitai įsigeria į odą, jos nedirgina, nes taukuose nėra jokių cheminių medžiagų.

Tik verta atminti, kad pasigaminti vaistai su taukais greitai genda, todėl juos reikia laikyti šaldytuve, be to, neverta iškart gaminti didelio jų kiekio. Iš taukų pasigaminti vaistai greitai genda, todėl juos reikia laikyti šaldytuve ir nemaišyti iškart didelio jų kiekio.

Kiaulių taukai

Kiaulių taukuose ir lašiniuose yra arachidoninės rūgšties, kuri aktyvina organizmo veiklą, normalizuoja cholesterolio apykaitą, stabdo aterosklerozės vystymąsi. Verta žinoti, kad kaitinimas ne sumažina, o, atvirkščiai, padidina kiaulių taukų gydomąsias ypatybes. Sergantiesiems kepenų, kasos ir tulžies pūslės ligomis kiaulių taukų ir lašinių galima vartoti tik labai saikingai kartu su daržovėmis, salotomis, paskanintomis nerafinuotu augaliniu aliejumi arba natūraliu obuolių actu, kuris yra veiksmingas antioksidantas.

Nuo peršalimo

• Jei kamuoja bronchitas, ilgai nesiliauja kosulys, stiklinėje karšto pieno ištirpinkite šaukštelį lydytų kiaulių taukų ir išgerkite karštą gėrimą mažais gurkšneliais. Vartokite kelis kartus per dieną, kol pasijusite geriau.
• Garsi bulgarų žiniuonė Vanga peršalimą ir slogą siūlė gydyti taip: stiklinėje pieno trumpai pavirkite 2-3 ankstyvųjų šalpusnių lapelius, paskui į nuovirą įdėkite gabalėlį kiaulių taukų (ant peilio galo) ir išgerkite vakare prieš miegą.
• Tepalas kosuliui malšinti: sumaišykite lygiomis dalimis kiaulių taukų, kamparo aliejaus, medaus ir jodo. Mišinį kaitinkite verdančio vandens vonelėje, kol susidarys vienalytė masė. Dar šilta mase tepkite krūtinę ir nugarą.
• Kiaulių taukų ir terpentino lygių dalių mišiniu įtrinkite krūtinę.

Skausmams malšinti

• Skaudančius sąnarius prieš miegą įtrinkite lydytais kiaulių taukais (galite įmaišyti šaukštą druskos) arba apdėkite lašiniais, pridenkite polietileno plėvele ir šiltai apriškite.
• Sąnarių skausmus galite malšinti ir kitaip: į šviežius kiaulių taukus įdėkite truputį medaus, gerai išmaišykite. Ištepkite skaudamas vietas, pridenkite polietileno plėvele ir šiltai apriškite.
• Ant išsiplėtusių kojų venų patariama uždėti šviežių nesūdytų kiaulių lašinių gabalėlių ir aprišti. Tvarsčius reikia keisti vieną kartą per parą.
• Jei skauda dantį, šalia danties tarp dantenų ir skruosto įkiškite gabalėlį nesūdytų kiaulių lašinių (be odelės) ir palaikykite 15-20 min.

Pažeistai odai

• Tepalas ilgai negyjančioms žaizdoms gydyti: lygiomis dalimis sumaišykite kiaulių taukų, bičių vaško ir eglių sakų, pavirkite 15-20 min. ant silpnos ugnies. Karštą mišinį perpilkite į stiklainį ir palikite atvėsti. Žaizdas tepkite 2-3 kartus per parą.
• Jei trūkinėja kulnai ar pėdos, kojas išmirkykite karšto vandens vonelėje, su pemza nušveiskite suragėjusį odos sluoksnį ir gausiai ištepkite kiaulių taukais arba uždėkite nesūdytų lašinių, apsukite polietileno plėvele ir apsimaukite medvilnines kojines. Kompresus keiskite kelis kartus per dieną.
• Karpoms naikinti: lydytų kiaulių taukų sumaišykite su trintais česnakais santykiu 2:1. Užtepkite ant karpų ir apriškite. Kompresą keiskite kartą per parą. Šiuo mišiniu galima tepti nuospaudas.

Žąsų taukai

Pasak liaudies medicinos žinovų, iš visų rūšių taukų žąsų taukai yra patys lengviausi ir švelniausi.

• Jais trinkite skaudamas kūno vietas, įtrūkusią kojų ir rankų odą, pleiskanojančias ir sutrūkinėjusias lūpas.
• Net ir per pačius stipriausius šalčius nenušalsite, jei prieš eidami į lauką atviras kūno vietas patepsite plonu žąsų taukų sluoksniu. Jais galima tepti ir nušalusias vietas.
• Keptuvėje ant mažos ugnies išlydykite žąsų taukų (galima ir kiaulių). Į puodą berkite šaukštą susmulkintų raudonų aitriųjų paprikų, užpilkite 4 šaukštais karštų lydytų taukų, uždenkite ir ant mažiausios ugnies pakaitinkite 15 min. Puodą apriškite rankšluosčiu ir palikite per naktį. Tepalu prieš miegą įtrinkite krūtinę, strėnas, pėdas, atsigulkite į lovą ir šiltai užsiklokite. Šis vaistas padeda numalšinti ilgalaikį kosulį, išgydyti bronchitą ir viršutinių kvėpavimo takų katarą. Be to, mažina raumenų uždegiminius skausmus.

Barsukų taukai

Vertingas, biologiškai aktyvus produktas, stiprinantis imunitetą ir padedantis naikinti kenksmingąsias bakterijas. Barsukų taukai labai gerai įsigeria į odą, todėl tinka kompresams ir įtrynimams. Barsukų taukais, kaip papildomais vaistais, patariama gydyti kvėpavimo takų, kraujotakos sistemos, virškinamojo trakto ir sąnarių ligas, furunkulus, ilgai negyjančias pūliuojančias žaizdas.

Beje, teigiama, kad jie gydo ir plaučių tuberkuliozę. Gydytis reikia tik šiltais, ne mažiau kaip 20 0C temperatūros taukais. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad barsukų taukai yra ekologiškai švarūs, veiksmingumu ir gydomosiomis savybėmis pranoksta kitus gyvūninės kilmės riebalus. Visgi jais nepatariama gydytis alergiškiems žmonėms, sergantiems kepenų, kasos ir tulžies pūslės ligomis, vaikams iki 6 metų.

• Nuo peršalimo ligų lydytų barsukų taukų vartokite po šaukštą 3 kartus per dieną valandą prieš valgį 2 savaites. Naudinga gydymą tęsti dar 2 savaites suvartojant po šaukštą taukų ryte ir vakare.
• Kosuliui malšinti nakčiai barsukų taukais įtrinkite krūtinę. Gydomasis poveikis sustiprės, jei kartu jų gersite po šaukštą 3 kartus per dieną prieš valgį.
• Sergant sunkiomis lėtinėmis plaučių ligomis (tuberkulioze, pneumonija, bronchitu), barsukų taukų patariama vartoti po 1-3 šaukštus 3 kartus per dieną mėnesį, paskui padaryti 2-4 savaičių pertrauką ir gydymą kartoti.
• Sergant bronchitu, gripu: sumaišykite lygiomis dalimis barsukų taukų ir medaus, vartokite šio mišinio po 30-50 g per dieną.
• Nuo skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligės, pankreatito ir gastrito barsukų taukų patariama vartoti po šaukštą ryte, po to 2 val. nieko negerti ir nevalgyti.
• Jei sergate osteochondroze, radikulitu, neuralgija, skaudamas vietas įtrinkite barsukų taukais ir šiltai apriškite nakčiai.
• Maitinamoji kaukė senstančiai odai: pakaitinkite verdančio vandens vonelėje šaukštą barsukų taukų, įpilkite šaukštą erškėtrožių aliejaus ir įlašinkite po 20 lašų vitaminų A ir E aliejinio tirpalo. Atskirai išsukite žalią kiaušinio trynį su šaukšteliu medaus, paskui sumaišykite abu mišinius. Ištepkite veidą ir kaklą, kaukę laikykite 15 min. ir nuplaukite šiltu vandeniu.

Specialistų patarimai: riebalų pasirinkimas mitybai

„Nuo senų laikų lietuviai gamino lydytą sviestą tam, kad galėtų ilgiau jį išlaikyti be šaldytuvo ir naudotų maisto ruošimui, todėl tai nėra kažkoks stebuklingas produktas, atkeliavęs iš Indijos ir išaukštinti šį produktą, pradėti ligas gydyti - tikrai nederėtų. Tačiau, visuomet pravartu turėti daugiau žinių apie įvairius riebalus tam, kad galėtume tinkamai subalansuoti mitybą ir kritiškai vertinti įvairius mitybos mitus“, - sako mitybos specialistė.

Riebalų rūšys: taukai, sviestas ar aliejus

Dietistė R. Bogušienė pataria šaltam ir terminiam apdorojimui dažniau rinktis augalinės kilmės nerafinuotus nesočiųjų riebalų aliejus: ypač tyrą alyvuogių, nerafinuotą ekologišką rapsų. Retomis progomis šaltam naudojimui - tikrą sviestą, terminiam apdorojimui (kepimui) - lydytą sviestą ghee ar nerafinuotą ekologišką kokosų aliejų.

R. Bogušienė įspėja, kad nereikėtų piktnaudžiauti bet kuriais sočiaisiais riebalais (dar kitaip - kietaisiais riebalais) - jie gali sudaryti iki trečdalio visų riebalų jūsų mityboje. Nors kartais įprasta manyti, kad sotieji riebalai yra tik gyvūninės kilmės (taukai, sviestas ar lydytas sviestas), tačiau tai ne visai tiesa. Sotiesiems riebalams priskiriami ir kai kurie augaliniai riebalai - pavyzdžiui, kokosų ar palmių aliejus.

„Jeigu palygintume sočiųjų riebalų kiekį svieste, kokosų aliejuje, galvijų ir kiaulių taukuose, tai pamatytume, kad daugiausiai jų yra kokosų aliejuje, o mažiausiai - kiaulių taukuose. Tuo tarpu lydytame svieste ghee būtų beveik 20 proc. daugiau sočiųjų riebalų nei svieste“, - sako R. Bogušienė. Dietistės teigimu, kiaulių taukai atlaiko aukštą temperatūrą, tačiau vis rečiau naudojami maisto gamyboje dėl specifinio jų kvapo. Tuo tarpu daugiausiai sočiųjų riebalų turintis kokosų aliejus, nors ir augalinis produktas, turėtų būti ribojamas kaip ir lydytas sviestas ghee.

„Žinoma, ant nerafinuoto kokosų aliejaus ar lydyto sviesto kepti blynai įgaus malonų skonį, tačiau kepdami stenkitės keptuvę padengti minimaliu šių riebalų kiekiu“, - įspėja R. Bogušienė.

Riebalai organizmui naudingi, nes padeda įsisavinti juose tirpius vitaminus - A, E, D, K, suteikia sotumo. Tačiau piktnaudžiauti jais tikrai neverta dar ir dėl to, kad jie labai kaloringi: su šimtu gramų sviesto, lydyto sviesto ghee, kokosų ar alyvuogių aliejaus gauname net 750-1000 kalorijų!

Subalansuota mityba

„Vienas maisto produktas mūsų sveikatos nei sugadina, nei ją išsaugo, svarbi reguliari, subalansuota ir įvairi mityba“, - teigia R. Bogušienė. Specialistė pastebi, kad mityboje nereikėtų sudievinti kažkurio vieno produkto: pavyzdžiui, kad ir visuotinai sveikiausiu pripažintas alyvuogių aliejus, - jei jį vartotume be saiko, dėl kalorijų pertekliaus augtų svoris, o dėl to didėja ir širdies bei kraujagyslių ligų, diabeto tikimybė.

Dietistės teigimu, žmogaus racione iš visų riebalų sotieji (kietieji) riebalai turi sudaryti tik 10 proc., o vyrauti turėtų nesotieji (skystieji) riebalai. „Sočiųjų riebalų perteklius siejamas su lėtinėmis ligomis, dažniausiai - širdies ir kraujagyslių“, - tvirtina specialistė. Anot jos, iš riebalų pirmiausia verta rinktis ypač tyrą alyvuogių aliejų. Jei aliejus išspaustas iš nesunokusių alyvuogių, yra žemo rūgštingumo, gali būti naudojamas ir troškinimui, kepimui. Antras pasirinkimas - nerafinuotas rapsų aliejus, kuriame dominuoja omega-3 rūgštys, o tai geriau nei saulėgrąžų aliejus, kuriame gausu omega-6.

„Priminsiu, kad mitybos pagrindas - augaliniai produktai, jie turi sudaryti 80-90 proc. mūsų raciono, tad jei naudosime daugiau sviesto ghee ar kito gyvulinės kilmės riebalo, šią proporciją pavojingai pažeisime“, - sako dietistė.

Lydytas sviestas nėra vaistas

Kai kurių mitybos krypčių šalininkai lydytą sviestą priskiria prie itin sveikų maisto produktų - praktiškai vaistų. R. Bogušienės teigimu, toks požiūris yra absoliučiai klaidingas. „Lydytas sviestas tinkamas kai kuriems alergiškiems pieno baltymui žmonėms, netoleruojantiems pieno cukraus laktozės, tačiau, kai juo pradedama „gydytis“ aiškinant, kad jis gali įveikti ir onkologines ligas, ir išspręsti dermatologines problemas, sustiprinti kaulus ar pagerinti medžiagų apykaitą, padėti numesti svorį, ar išspręsti kitas sveikatos problemas, - tam tikrai nepritariu.

Ar gali perdirbtas produktas - lydytas sviestas - būti sveikesnis nei pats sviestas, iš kurio gaminamas tas pats lydytas sviestas ghee? Turbūt net maisto technologijos mokslų nereikia baigti, kad suprasti tikrąją tiesą ,“ - kviečia susimastyti maisto technologė ir dietistė Raminta Bogušienė.

Maisto ruošimo svarba

Būtina atkreipti dėmesį, kad maisto ruošimas yra vienas svarbiausių dalykų kalbant apie tai, ar maistinė vertė išsaugoma, prarandama, o gal net užteršiame kancerogeninėmis medžiagomis. „Jei kasdien valgysime mėsą, pavyzdžiui, vištieną, gruzdintą lydytame svieste ar kaskart gamindami maistą naudosime lydytą sviestą, tikrai sveikatos nepagerinsime“, - tikina Bogušienė.

Anot jos, toks sviestas rekomenduojamas žmonėms, kurie netoleruoja laktozės, yra alergiški pieno baltymams. Lydytas sviestas yra ilgiau galiojantis ir tinkamas terminiam maisto apdorojimui aukštesnėse temperatūrose (galima saugiai kaitinti iki 250 laipsnių) - ant jo galima kepti, nes baltymai jau būna denatūravę (suirę) ir nesusidaro kancerogeninės medžiagos.

„Prieš klausiant, ant ko kepti, reikia prisiminti, kad kepimas apskritai nėra sveikas maisto ruošimo būdas: jei daržoves tik trumpai apkepame keptuvėje, o vėliau troškiname, tada - gerai, bet jei daržoves gruzdiname keptuvėje ant sviesto ghee, toks patiekalas jau nebus laikomas sveikatai palankiu. Sveikiausias maisto ruošimas yra virimas garuose, troškinimas ar kepimas orkaitėje ne aukštesnėje kaip 180 laipsnių temperatūra,“ - pataria dietistė.

Pavyzdžiui, kepti kiaušinius, blynus ant lydyto sviesto yra geriau nei ant paprasto sviesto, nes nesusidarys kancerogeninės medžiagos. O sviestą derėtų tepti ant sumuštinio, dėti į pyragus, kur temperatūra gaminio viduje nebūna aukštesnė nei 100 laipsnių.

„Taip, blynų neišvirsime, tik galime naudoti tinkamą kiekį riebalų (lydytą sviestą, kokosų aliejų, nerafinuotą rapsų), bet kiaušinius valgyti sveikiau virtus arba su minimaliu kiekiu lydyto sviesto ar rapsų aliejaus keptus žemoje temperatūroje, neprideginant,“ - patikina Raminta Bogušienė.

Riebalų smilkimo taškas

LMSU Kauno ligoninės gydytoja dietologė Evelina Sabonaitytė sako, kad renkantis riebalus reikėtų atsižvelgti į vadinamą dūmo arba smilkimo tašką - reikia rinktis tokius, kurių smilkimo taškas yra didesnis. Taukai, rafinuotas alyvuogių aliejus, kokosų aliejus, ghee sviestas turi aukštesnį smilkimo tašką.

Tik tiek, pastebi dietologė, kad žmonės dažnai per daug valgo gyvulinės kilmės produktų, todėl reikėtų vengti gaminimo riebaluose, nes gaminiai jo prisigeria. „Na o jei gaminate aliejuje, reikėtų atminti, kad kaitinant jo gerosios savybės dingsta - taigi, nereikėtų tikėtis stebuklo, net pasirinkus itin gerą. Kepimui geriausia naudoti rafinuotą aliejų, kuris kaitinamas nekeis savo sudėties“, - pastebi gydytoja. Saulėgrąžų aliejus, linų sėmenų aliejus kaitinamas keičia savo sudėtį ir gali net tapti kancerogeniškais.

Juose yra ir tų medžiagų, kurių per didelis vartojimas gali pakenkti - lemti cholesterolio didėjimą ir didinti širdies bei kraujagyslių ligų, diabeto riziką.

---