Kauno marių regioniniame parke galima pamatyti nemažai nekilnojamojo kultūros paveldo objektų, menančių turtingą regiono istorinę praeitį - laikus, kai Nemunas tekėjo įprasta vaga. Seniausius laikus, kuomet Nemuno slėnyje ėmė kurtis pirmieji gyventojai, mena archeologiniai objektai.
Nors akmens amžiaus žmonių pėdsakus, aptiktus šio ankstyviausio laikotarpio stovyklavietėse prie Nemuno, jau seniai išplovė Kauno marių vanduo, vis dar galime grožėtis archajiškais, marių „nuglostytais“ viduramžių epochos kraštovaizdžio architektūros šedevrais - Pakalniškių, Vieškūnų, Samylų, Lašinių, Maisiejūnų ir Visginų piliakalniais, kurie vienas su kitu galynėjasi formos unikalumu, įtvirtinimų gausumu ar istorine patirtimi.
Visgi, galingesnė už priešo antpuolį jėga daugeliui archeologinių objektų, buvusių Kauno marių teritorijoje, tapo technologinė pažanga: statant Kauno hidroelektrinę ir užtvenkus Nemuną, kovą su bangomis pralaimėjo Senosiose Rumšiškėse ir Kapitoniškėse buvę pilkapynai ir senkapiai, nugrimzdo Kokalnis, panašaus likimo sulaukė ir Žiegždrių, Pelekonių, Dovainonių piliakalniai.
Nemunas visada buvo baltų genčių apgyvendintų plotų natūrali skiriamoji riba: kairiajame jo krante gyveno jotvingiai, dešiniajame - lietuvių gentys. Šiandien jų palikimas - pilkapiai ir įspūdingi piliakalniai, kurie šimtmečius tarnavo senojo slėnio gyventojams kaip įtvirtintos slėptuvės, skirtos apsisaugoti nuo priešų.
Keletas piliakalnių priklausė Lietuvai strategiškai svarbiam Kauno mūrinės pilies išoriniam medinių pilių gynybiniam žiedui. Vėlesniais amžiais apsauginį-gynybinį vaidmenį perėmė žiediniu principu aukštuose Nemuno šlaituose įrengti Kauno tvirtovės fortai, kurie regioniniame parke, kaip ir piliakalniai, saugo abu krantus.
Karybos istorijos momentus primena ir pavieniai gynybiniai įrenginiai. Fortai įdomūs savo architektūra, išdėstymu kraštovaizdyje ir autentiška istorine patirtimi.
Prie Nemuno žmonės ne tik kariavo, bet ir meldėsi. Vaizdingas senojo slėnio kraštovaizdis atitiko visas sąlygas, kad Nemuno pašonėje įsikurtų dievo namai. Prie Nemuno iškilo vienas garsiausių vienuolynų Lietuvoje - Pažaislis, kuris ir šiandien, išsaugojęs tobulas barokines formas, formuoja sakralinę aurą ir vaizdingai puošia Kauno marių kraštovaizdį.
Senasis Nemuno slėnis buvo išpintas kelių ir vieškelių tinklu. Marių apylinkės iki šiol mena garsių žmonių vardus, kurie savo kūrybos mūzas penėjo senojo Nemuno slėnio vaizdais: Kampiškėse gimęs ir Rumšiškėse augęs poetas Jonas Aistis ir Palemone savo vyro architekto Bernardo Bučo pastatytame name gyvenusi ir kūrusi Salomėja Nėris, kurių memorialiniai muziejai šiandien įsikūrę šalia marių, 1936-1942 m. Dovainonyse gyvenęs dailininkas Vladas Didžiokas, kurio tapyba puošia Rumšiškių bažnyčios interjerą, lietuvių literatūros klasikas Antanas Baranauskas, savo kūrybinį talentą 1851-1853 m. pradėjęs skleisti Rumšiškių raštininkų mokykloje. Prie garsiųjų Nemuno rėvų lankėsi ir tapė dailininkas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Petras Kalpokas, o baugųjį „Velnio tiltą“ poemoje „Gražina“ aprašė romatizmo epochos atstovas Adomas Mickevičius.
Svarbią Kauno marių regioninio parko kultūros vertybių dalį užima nematerialaus paveldo apraiškos - etnografiniai duomenys apie senojo Nemuno slėnio kaimų gyvenimą, buvusias kultūros paveldo vertybes, „dugniečių“ prisiminimai, senosios fotografijos, mitologinė medžiaga. Iš "nuskendusio" Pakalniškių kaimo žvejo tinklo suformuotos Kauno marių formos.
Pilkapynai Pietų Lietuvoje:
- Beižionių pilkapynas (Beižionių sen.)
- Balceriškių pilkapynas (Vievio sen.)
- Gojaus, Kloninių Mijaugonių pilkapynas, (vad. Prancūzų kapais) (Kietaviškių sen.)
- Goaus, Kloninių Mijaugonių pilkapynas II (Kietaviškių sen.)
- Gojaus, Perkūnkiemio, Elektrėnų pilkapynas (Kietaviškių sen.)
- Grabijolų pilkapis (vad. Pinigų duobe) (Kazokiškių sen.)
- Kalninių Mijaugonių pilkapynas (Gilučių sen.)
- Kalninių Mijaugonių pilkapynas II (Gilučių sen.)
- Kragžlių pilkapynas I (Vievio sen.)
- Kragžlių pilkapynas II (Vievio sen.)
- Kryžkelio, Zabarijos pilkapynas (Kazokiškių sen.)
- Migliniškių pilkapynas (Beižionių sen.)
- Migliniškių, Eitulionių pilkapynas (Beižionių sen.)
- Mustenių, Baubonių pilkapynas (Semeliškių sen.)
- Monių, Dargonių pilkapis (vad. Prancūzkapiais) (Semeliškių sen.)
- Paaliosės, Padaliosios, Pamiškės pilkapis, pilkapis II, pilkapis III (Vievio sen.)
- Paaliosės, Padaliosios, Pamiškės pilkapynas, pilkapynas II, pilkapynas III (Vievio sen.)
- Padūkštų pilkapynas (Vievio sen.)
- Varliškių, Orliškių pilkapynas (Vievio sen.)
- Varliškių pilkapis (Vievio sen.)
- Vievio, Balceriškių pilkapynas (vad.)