Kiekvienas, bent kartą pabuvojęs Kuldīgoje, prisipažins - tai ypatinga vieta! Kuldyga pelnytai vadinama ir romantiškiausiu, ir poetiškiausiu Latvijos miestu, o dėl miestą juosiančios upės bei kanalų - ir latviškąja Venecija.

Ką pamatyti Kuldīgoje ir apylinkėse?

Vasarą senoji kuršių sostinė Kuldyga „skęsta” gėlėse, vadina save Latvijos dviratininkų sostine, ir dėl savo unikalaus senamiesčio įtraukta į UNESCO paveldo sąrašą.

Įžymybės Kuldīgoje

• Plačiausias Europos krioklys: Kuldygoje būtinai aplankykite patį plačiausią Europos krioklį! Jo plotis net 249 metrai!
• Alekšupytės krioklys: Visai netoliese ir aukščiausias Latvijos Alekšupytės krioklys - 4,5 metrų aukščio.
• Nuogų vyrų bėgimas per Ventos tiltą: Norisi paminėti ir kitą, ne visai vaikišką atrakciją Kuldygoje - tradicinį nuogų vyrų bėgimą per Ventos tiltą per Jonines.
• Abavos slidinėjimo trasa: Abavos upės slėnyje įkurta viena pirmųjų Latvijoje slidinėjimo trasų, lankytojų laukia ištisus metus. Žiemą - norinčiųjų paslidinėti, vasarą - pajodinėti ar nusileisti nuo kalno vasaros rogučių trasa.
• Švedų kepurė: Švedų kepurė - manoma, legendinė vieta, menanti Švedų karo laikus (17 a), kuomet žuvo švedų karvedys su žmona, o jų garbei kariai kalvą supylė savo kepurėmis bei pasodino ąžuolą bei liepą atminimui.

Ventos regioninis parkas

Ventos regioninis parkas - tai unikalus gamtos kampelis, kur upės slėnyje susiformavę itin vertingi geologiniai dariniai, menantys net 160 mln. metų.

Tiek aukštaičiams, tiek didžiajai daliai žemaičių patogiausia pradėti lankyti šį regioninį parką atvykus 165 keliu nuo Kuršėnų. Tik važiuojantiems nuo Mažeikių arčiau Viekšnių miestas ir nuo jo į pietryčius nusidriekianti neplati regioninio parko juosta abipus Ventos krantų.

Rekčių piliakalnis

Vos įvažiavus į regioninį parką kairėje kelio pusėje pasitinka nedidukas piliakalnis ant Ventos upės kranto. Piliakalnių šioje kelionėje bus ne vienas ir dar įspūdingesnių, bet ši stotelė - puiki proga pasimėgauti rytine kava žiūrint į saulėtekio nušviestą upėje kylantį rūką.

Ventos vingiai

Pailsėjęs atsiduodu Ventos upės vilionėms. Nesibaigiančiomis kilpomis ji vis įtraukia keliautojus į savo glėbį. Ar žinojote, kad Venta - trečia pagal ilgį Lietuvos upė po Nemuno ir Neries? Tiesa, iš 346 km tik 161 km ji teka mūsų šalies teritorijoje, toliau neša savo vandenis per Latviją į Ventspilį ir įteka į Baltijos jūrą. Tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje upė pateikia staigmenų.

Papartynės (Rudikių) malūnas ir geologinė atodanga

Tai gana mažai išreklamuota vieta, tačiau vietiniai ją puikiai žino ir čia iš Papilės atvyksta išsimaudyti. Įstrižai upės vagos išbetonuota užtvanka palaiko vandens lygį malūnui, o perteklius šniokšdamas krinta į senąją upės vagą ir pro kabantį pėsčiųjų tiltą vingiuoja Papilės link. Rudikių malūne atgaivinta mažoji hidroelektrinė. Tiek pats pastatas, tiek aplinka nėra išpuoselėta, kaip jau įprasta matyti gausiai turistų lankomose vietovėse. Bet gal ir nereikia - tai tokia natūraliai autentiška vieta, kurioje pasijunti laisvai ir nevaržomai.

Augustaičiai ir Raudonskardžio atodanga

Niekaip neprivažiuoju Papilės - Venta suraito dar vieną - šiek tiek didesnę - kilpą ir ties Augustaičiais kviečia apžiūrėti kitą vandens malūną ir Raudonskardžio geologinę atodangą, pavadinimą gavusią nuo atsidengusio raudono moreninio priemolio sluoksnio. Prie raudonų plytų malūno pastato įrengta ir rekreacinė zona.

Papilės lobiai

Papilės miestelio centre mane pasitinka Simono Daukanto (1793-1864) paminklas. Šis žymus XIX a. Lietuvos rašytojas, istorikas, tautinės savimonės žadintojas paskutinius trejus metus gyveno Papilėje, prie Šv. Juozapo bažnyčios esančioje altarijoje, kur juo rūpinosi kunigas I. Vaišvila. 1986 m. šioje žemaitiškoje sodyboje įsteigtas S. Daukanto memorialinis muziejus. Jame galima susipažinti su šio šviesuolio gyvenimu ir veikla.

Po Papilę patogu pasivaikščioti, tad prie muziejaus galima palikti automobilį ir leistis į 5 km ilgio ekskursiją po miestelio įžymybes. Iš muziejaus neseniai įrengtu taku galima nusileisti į Lakštingalų slėnį šalia Ventos upės, o perėjus per tiltą čia pat stūkso Papilės I piliakalnis. Ant jo esančiose kapinėse S.

Papilės piliakalniai

Papilėje yra ir antrasis piliakalnis, kurį rasti kiek sunkiau. Jis pasislėpęs netoli gimnazijos, už vaikų darželio tvoros. Kaip ir pirmasis piliakalnis, šis nemažai nukentėjęs: dar prieš šimtą metų iš jo buvo kasamas žvyras, o stačiuose šlaituose įrengti rūsiai bulvėms laikyti.

Juros periodo atodanga

Pats laikas aplankyti vieną iš pagrindinių Papilės įžymybių - juros periodo atodangą. Ji pritaikyta lankyti einant Ventos krantu iš apačios. Skardžio šlaitai saugomi, uždengti specialiu tinklu, o pati atodangos aikštelė nuo liūčių apsaugota skiedriniu stogu. Čia rasta ir aprašyta daugiau kaip 300 juros periodo gyvūnų ir augalų fosilijų. Sunku patikėti, jog paviršiuje matomoms uolienoms, moliuskų, amonitų ir belemnitų liekanoms - net 160-180 mln. metų. Kitur Europoje tokio senumo klodai paprastai slepiasi 30-60 m gylyje. 1997 m. Papilės atodanga įrašyta į vertingiausių Lietuvos geologinių vietovių sąrašą.

Jurakalnio atragis ir atodanga

Dar vienas juros periodo objektas - kitame Ventos krante, vos už puskilometrio nuo Papilės I piliakalnio. Tai Jurakalnio atragis ir atodanga, prie kurios neseniai pastatytas grakštus 15 m aukščio apžvalgos bokštas. Atodangoje matomas žėrutinis molis, kuriame taip pat aptinkama amonitų kiaukutų.

Penkiolikakamienė liepa

Prieš atsisveikindamas su Papile užsuku nufotografuoti penkiolikakamienės liepos. Ji auga 1870 m. įveistame Papilės parke, priešais Papilės piliakalnį. Liepą sunku įtalpinti į kadrą: įspūdingas 23 m aukščio medis auga ne tik į aukštį, bet ir į plotį, o vienas pavargęs kamienas jau kurį laiką žaliuoja prigulęs ant žemės - it nebyli pamoka žmogui, kad net ir parklupdytam nereikia pasiduoti... O stiprybės Papilės gyventojai iš liepos semiasi dažnai - čia pastatyta vasaros estrada su scena koncertams ir kitiems renginiams.

Ventos regioninio parko lankytojų centras

Kol šiaip ne taip ištrūkstu iš Papilės, jau ir vėlyvi pietūs. Tad pasistiprinti ir pasisemti daugiau žinių apie regioninį parką skubu į Ventos miestą. Jo pakraštyje (Ventos g. 30A) - naujas lankytojų centras fosilijų atvaizdais papuoštais fasadais. Jame įrengta ekspozicija „Ventos krašto geologiniai slėpiniai“ prie ekranų prikausto ir didelius, ir mažus. Čia sužinau, jog regioniniame parke aptikta net 12 niekur kitur nesutinkamų vabalų rūšių, o visų parko teritorijoje esančių piliakalnių ir atodangų šiandien niekaip nesuspėsiu apžiūrėti. Nuošaliau nuo keliautojų maršruto paprastai lieka Avižlių, Purvių, Gyvolių, Svirkančių kaimų apylinkėse esantys gamtos paminklai. Belieka rinktis, ką dar pamatyti, kol diena nesibaigė.

Viekšniai

Kelionės pabaigai pasirenku Viekšnius ir čia praleidžiu visą pavakarę. Tai senas miestas, minimas nuo 1253 m. Jame gausu šimtametės istorijos pėdsakų. Senoji miesto dalis, esanti Ventos pakrantėje, - urbanistikos paminklas. Viekšniai, galima sakyti, yra mažoji muziejų sostinė.

• Viekšnių vaistinė: Daugeliui girdėta Viekšnių vaistinė (Tilto g. 3), esanti miesto centre, buvusios aikštės kampe. Manoma, kad tai ir seniausias Viekšnių pastatas. Šiandien jame supažindinama su XIX-XX a. kaimiško tipo vaistinės veikla.
• Biržiškų namas: Už baltuojančios Šv. Jono bažnyčios atrasite gydytojo Antano ir Elžbietos Biržiškų namą (Bažnyčios g. 6), kur augo profesoriai Mykolas, Vaclovas ir Viktoras Biržiškos. Šiandien čia veikia biblioteka ir memorialinė Biržiškų ekspozicija.
• Antano Griškevičiaus memorialinis muziejus: O jau skriedami Akmenės gatve Viekšnių vandens malūno link nepralėkite pro 10 numeriu pažymėtą namą - čia Lietuvos aviacijos pradininko Antano Griškevičiaus memorialinis muziejus.
• Viekšnių malūnas: Vakaras mane užklumpa prie Viekšnių malūno, kur sustojau pasidžiaugti iš už debesies užuolaidos ištrūkusia saule ir specialiai suformuotu žuvitakiu čiurlenančiu vandeniu. 1897 m. pastatytas pastatas išliko mažai tepakitęs, o malūno viduje tebeūžia turbinos - generatoriai gamina elektros energiją. Pasirodžius saulei, siaurame pusiasalyje tarp malūno ir užtvankos pamažu renkasi žmonės.

Ką veikti Ventos regioniniame parke?

• Plaukimas baidarėmis: Ventos regioninį parką galima perplaukti baidarių trasa Ventos upe. Nuo Rekčių piliakalnio iki Viekšnių miesto - 52 km. Tai dviejų dienų maršrutas su nakvyne vienoje iš pakeliui įrengtų stovyklaviečių ar kaimo sodybų.
• Bičių terapija: Norintys pailsėti kitaip ir greičiau atgauti jėgas gali pabandyti išsimiegoti ant gultų mediniame namelyje virš bičių - Papilėje yra Bičių terapijos centras.

---