Lietuvoje vis daugiau įmonių demonstruoja atsakingą požiūrį į pokarantininę situaciją mūsų šalyje. „Krekenavos agrofirma“ kartu su LT ūkininkais nori paraginti Lietuvos vartotojus ir įmones prisidėti skatinant lietuviškų produktų vartojimą. Tokį galvosūkį įminė Krekenavos agrofirma, pasiūliusi unikalius gaminius - plėšomą kiaulieną ir plėšomą jautieną. Kadangi ši mėsa tikrąja to žodžio prasme lengvai šakutėmis suplėšoma atskiromis skaidulomis, Krekenavos agrofirmos darbuotojams kilo mintis šiuos naujus produktus taip ir pavadinti - „Plėšoma kiauliena“ ir „Plėšoma jautiena“.
Kas yra plėšoma jautiena?
Pasaulyje gerai žinomas paruošimo būdas, kai jautiena tampa lengvai plėšoma skaidulomis (anglų k. „pulled beef“). Verčiant pažodžiui į lietuvių kalbą „pulled“ reiškia „plėšomas“.
Tokių maisto produktų gamybos technologija nėra sudėtinga, tačiau namie norint patiems pasiruošti tokios mėsos reikėtų daug sugaišti. Kad mėsa taptų tokia minkšta ir sultinga, bet galėtų būti plėšoma, ją tektų virti apie 12 valandų palaikant nuolatinę 80 laipsnių temperatūrą. Ir šį darbą jau atliko Krekenavos agrofirma.
Paruošimas ir vartojimas
Prekybos centre galima įsigyti marinuotą, išvirtą ir visiškai paruoštą kepti plėšomą jautieną. Namuose tereikės išimti ją iš pakuotės, pakepti orkaitėje apie 30 minučių arba 5 minutes pašildyti mikrobangų krosnelėje. Tada dviem šakutėmis lengvai suplėšysite visą mėsos gabalą atskiromis skaidulomis, o pakuotėje esantis marinatas taps puikiu padažu.
Taip paruošta mėsa puikiai derės su makaronais, bulvių koše, salotomis.
Maistinė vertė ir sudedamosios dalys
Jautiena yra baltymų šaltinis, joje gausu sveikatą skatinančių amino rūgščių, geležies, fosforo, seleno, cinko bei magnio. Tokia mėsa tinka sportuojantiems ir širdies ligomis sergantiems žmonėms.
Sudėtis: Jautiena 76%, vanduo, druska, sacharozė, prieskoniai ir jų ekstraktai, hidrolizuoti kukurūzų baltymai, dekstrozė, stabilizatorius E450, rūgštingumą reguliuojanti medžiaga E451, tirštikliai E407a, E412, E415, mielių ekstraktas, kvapiosios medžiagos, antioksidantas E301. Yra vandens.
Maistinė vertė (100g):
- Energetinė vertė: 592 kJ/142 kcal
- Riebalai: 8 g (iš kurių sočiųjų riebalų rūgščių: 3,7 g)
- Angliavandeniai: 1,2 g (iš kurių cukrų: 0,5 g)
- Baltymai: 17 g
- Druska: 1,3 g
Alergenai: Gali būti šių alergenų ir jų produktų pėdsakų: SALIERŲ, PIENO (įskaitant LAKTOZĘ), GLITIMO, GARSTYČIŲ, SEZAMO SĖKLŲ, SOJOS ir jų produktų.
„Rakto skylutė“ ženklinimas
„Krekenavos“ plėšoma kiauliena ir plėšoma jautiena atitiko griežtus „Rakto skylutės“ ženklinimo reikalavimus. Šiemet „Rakto skylutės“ ženklinimu pažymėti trys AB Krekenavos agrofirmos gaminiai. „Kalbant apie šiuos gaminius - jų kaloringumas yra išties stulbinamai mažas. 100 gramų produkto turi vos 144-150 kcal. Kaip pavyzdį galima pateikti duonos gaminius, kuriuose paprastai kaloringumas yra bent du kartus didesnis“, - akcentavo D. Avižiuvienė.
Šią iniciatyvą vertiname labai pozityviai - reikia vartotojus edukuoti ir tinkamai informuoti, kad apsipirkinėdami ir rinkdamiesi gausiame įvairių produktų asortimente jie galėtų nesunkiai atpažinti jų sveikatai palankesnius produktus“, - sako M. Jufė.
Lietuvos vartotojai vis mažiau nori skirti laiko maisto gaminimui namuose, todėl ieško lengvai ir greitai paruošiamų produktų. Todėl šiuos produktus paruošti itin paprasta. Tereikia išimti mėsą iš vakuuminės pakuotės ir įdėti į kepimo indą, pakuotėje esantį padažą užpilti ant mėsos ir kepti orkaitėje apie 30 min.
Lietuviškos mėsos svarba
AB „Krekenavos Agrofirma“ generalinis direktorius Linas Grikšas teigia, kad visų ekonominių krizių metu yra ypač svarbu skatinti lietuviškų prekių vartojimą. Kiekvienas šalies pilietis palaikydamas maisto kūrimo grandinės dalyvius, prisideda prie mūsų šalies ekonomikos augimo. Ne išimtis - ir šiuo sudėtingu laikotarpiu.
Įmonė jau ne pirmą kartą per savo gyvavimo istoriją solidarizuojasi su Lietuvos ūkininkais. „2014 metais, Rusijai paskelbus maisto produktų embargą, netekome didelės dalies eksporto, todėl teko ieškoti alternatyvų vietinėje Lietuvos rinkoje. Tuomet kartu su Lietuvos ūkininkais, prekybininkais ir ŽŪM pradėjome skatinti jautienos vartojimą Lietuvoje. Šiai dienai, lyginant su 2014 metais, už Lietuvoje užauginamus galvijus ūkininkams mokame 20 proc. didesnes kainas, o jautienos vartojimas Lietuvoje yra padidėjęs daugiau nei 50 proc. - nuo 4 kg iki daugiau negu 6 kg vienam Lietuvos gyventojui per metus. Iš pirmo žvilgsnio šie keli kilogramai atrodytų nereikšmingi, tačiau paskaičiavus visos Lietuvos mastu - gautume įspūdingus skaičius.“ - sako L. Grikšas.