Iškasus kūdrą būtina pasirūpinti jos gyventojais. Vos tik iškasite kūdrą ar kitokį vandens telkinį, jis taps nestabilia ir savita ekosistema su išskirtine vandens chemine sudėtimi, dumbliais, mikroorganizmais, augalais, vabalėliais, vėžiagyviais.

Vandens telkinio priežiūra

Paprastai vandens telkiniuose, nutirpus ledui ir šylant vandeniui, galima aptikti iš dugno kylančius dumblius, o pavasariui užsitęsus ima augti siūliniai dumbliai, kanadinės elodėjos. Vasarą pradeda klestėti planktoniniai dumbliai nuo kurių vanduo nusidažo žaliai.

Dumblių problemą padeda išspręsti ir papildoma aeracija ar prie baseinėlio prijungtas biologinis filtras, tačiau tai brangu ir ne visada veikia efektyviai. Todėl pavasariais į vandens telkinį patariama įleisti, planktoniniais dumbliais mintančių, vėžiagyvių - dafnijų. Tokiems dumbliams naikinti puikiai tinka karpiai, kuriems patinka rausti vandens telkinio dugną. Daugelį vandens žolių rūšių sunaikina ir baltieji amūrai. Baltieji amūrai užauga dideli, gerai atlaiko žiemas. Galima pagauti ant meškerės. Labai skanūs kepti ir rūkyti. Visą laiką naikins žoles tvenkinyje, gali tekti net primesti nupjautos vejos žolės.

Siekiant, kad kūdros žuvų nereikėtų šerti, į vieną vandens telkinio arą siūloma įleisti po vieną kilogramą karpių, baltųjų amūrų, plačiakakčių, lynų ir europinių šamų. Šios žuvų rūšys viena kitą papildo ir sunaudoja maistui nepageidaujamus augalus bei dumblius.

Karpiai gali sudaryti iki 70proc. Jei norite atsikratyti smulkių žuvyčių, įleiskite lydekų arba šamų. Mažiausiai laiko ir priežiūros reikalauja lynai bei karosai.

Akvariumas - mažas gamtos pasaulis

Juk ne paslaptis, kad akvariumas - tai savitas, unikalus ir nepakartojamas gamtos pasaulis, kurį sukuriame savo namuose arba darbo vietoje pagal asmeninius sumanymus, norus, galimybes ir fantazijas; akvariumas - tai užburiantis pasaulis, kuris suteikia bent truputėlį jaukumo ir ramybės mūsų namams. Norime, kad mūsų sukurtas pasaulis būtų gražus ir nepakartojamas, tačiau būtina žinoti, kad kiekvienas akvariumų tipas skirtas tik tam tikros rūšies žuvims ir augalams, kurie kartais yra nesuderinami tarpusavyje.

Akvariumų tipai

Yra du pagrindiniai akvariumų tipai - tai gėlavandenis ir jūrinis akvariumas. Todėl šitame straipsnyje skirsiu dėmesį gėlavandeniam akvariumui. Gėlavandeniai akvariumai yra dvejopi - tai gėlavandenis nešildomas akvariumas, kuriame žuvys ir augalai auginami kambario temperatūros vandenyje ir tropinis akvariumas, kuriame palaikoma pastovi temperatūra +25 - 30 laipsnių C.

• Bendras akvariumas.
• Rūšinis akvariumas.
• Gamtinis (biotopinis) akvariumas.

Talpos pasirinkimas

Tačiau, mano manymu, idealiausias įrengimui ir priežiūrai yra „klasikinis“ stačiakampis akvariumas. Prieš perkant akvariumą būtina prisiminti auksinę akvariumininkystės taisyklę: „kuo didesnė akvariumo talpa, tuo lengviau jį prižiūrėti“, nes didesnis vandens kiekis užtikrina pastovesnes augalų ir žuvų gyvenimo sąlygas; didesniame akvariume lengviau sudaryti ir palaikyti biologinę pusiausvyrą.

Vieta akvariumui

Akvariumą galima statyti praktiškai bet kur kambaryje, viskas ko reikia - stabilus, lygus paviršius, galintis išlaikyti akvariumo (su gruntu, vandeniu, įranga ir dekoracijomis) svorį. Idealiausia akvariumui vieta kambaryje yra kuo toliau nuo šilumos šaltinio. Tai turėtų būti rami gyvenamosios patalpos vieta su elektros šaltiniu. Reikia užtikrinti, kad akvariumas negautų nuolatinės saulės šviesos, kadangi nuolatinė saulės šviesa skatina vienaląsčių dumblių dauginimąsi bei „vandens žydėjimą“. Nerekomenduotina statyti akvariumo prie lango.

Gruntas

Akvariume gruntas atlieka mažiausiai dvi funkcijas - tai pagrindas augalų augimui bei substratas mikroorganizmams reikalingiems biologinei pusiausvyrai palaikyti. Idealiausias grunto substratas - natūralus nedidelės frakcijos (3-5 mm) žvyras. Minimalus grunto sluoksnis akvariume turėtų būti ne mažesnis kaip 5-7 cm. Geriausiai akvariumo gruntui tinka granito skalda, kadangi ji neduoda jokios reakcijos su vandeniu. Margas gruntas, nors ir atrodo natūraliau, dažnai gadina bendrą akvariumo vaizdą.

Dekoracijos

Dekoracijos - tai viena iš sudedamųjų akvariumo dalių. Tai suteikia natūralumo bendram akvariumo vaizdui, bei suteikia slėptuves akvariume gyvenančioms žuvims. Prieš dedant akmenis ir šakas į akvariumą, jas reikia gerai praplauti karštame vandenyje, nuvalyti šepečiu arba pavirinti.

Augalai

Sveiki ir gražūs augalai labai puošia bet kokį akvariumą. Povandeniniai augalai atlieka keletą funkcijų akvariume. Pirma, jie prisodrina vandenį deguonies. Antra, pagreitina žuvų išmatų skilimą. Dar daugiau, sveiki augalai ne tik suteikia gerą estetinį akvariumo vaizdą, bet ir padeda palaikyti biologinę pusiausvyrą.

Akvariumo augalai gali būti skirstomi į greitai augančius (tai įvairios hygrophilos, valisnerijos, elodejos, kabombos, ir t.t.), vidutinio augimo greičio (kriptokorinos, echinodorusai, samanos, alternanteros, ir t.t.) ir lėtai augančius (akorusai, anubias, ir t.t.). Taip pat augalai yra skirstomi pagal reiklumą augimo sąlygoms (nereiklūs, vidutinio reiklumo ir reiklūs augalai).

Akvariuminė technika

Akvariuminė technika yra vienas iš svarbių faktorių užtikrinančių gerą augalų bei žuvų savijautą.

• Šildytuvas. Dauguma akvariuminių augalų ir žuvų atkeliauja pas mus iš tropikų, todėl yra labai svarbu užtikrinti tinkamą pastovią vandens temperatūrą.
• Apšvietimas. Iš esmės apšvietimas nėra tiek reikalingas žuvims, kiek augalams. Esant geram tinkamo intensyvumo apšvietimui augaluose vyksta fotosintezė; geras apšvietimas taip pat įtakoja gerą augalų augimą.
• Filtras. Joks akvariumas negali tinkamai funkcionuoti be vandens filtro. Vandens filtras šalina iš akvariumo vandens purvą ir bereikalingas medžiagas. Filtras valo vandenį dviem būdais - mechaniniu ir biologiniu būdu.

Pradžia

Kai galutinai įrengėte akvariumą, susodinote augalus, pajungėte šildytuvą, filtrą, neskubėkite įleisti žuvų. Prieš įleidžiant žuvis, akvariumas turėtų pafunkcionuoti mažiausiai dvi savaites.

Kaip pasirūpinti žuvimis žiemą?

Ši žiema tiems, kurie tvenkiniuose augina žuvis, jau pridarė nemažai rūpesčių. Vandens telkiniuose žiemą deguonies sumažėja natūraliai, o kai augalai nustoja jį gaminti, deguonies ištekliai dar labiau sumenksta, todėl žuvys pradeda dusti. Svarbu žinoti ir tai, kad esant šviesos trūkumui vandens augalija ima pūti ir išskirti kenksmingas dujas - metaną arba sieros vandenilį. Būtent šios dujos pavasariop pražudo dalį tvenkinio gyventojų.

Rūpestingi sodybų šeimininkai dar prieš žiemą turėtų įvertinti vandens telkinio būklę: vertėtų ištirti vandens kokybę (nustatyti nitratų ir fosfatų kiekį), stebėti deguonies kiekį ir jo kitimą. Prieš žiemą iš tvenkinio reikėtų išgriebti lapus, nes irdami jie vandenyje sumažina deguonies koncentraciją.

Minėtus darbus jau reikėjo padaryti, o dabar metas pasirūpinti po ledu žiemojančiomis žuvimis. Ypač tai svarbu padaryti tiems, kurių tvenkinys nepratakus, nedidelis ir negilus. Jei tvenkinio gylis yra mažesnis kaip 150 cm, jis gali visiškai užšalti. Nepatingėkite kartkartėmis pamatuoti vandenyje esančio deguonies kiekio. Daugeliui žuvų tinkamiausia jo norma - 4-5 mg litre tvenkinio vandens. Tai pamačius reikia skubiai susirūpinti aeravimu. Tai padaryti galima kompresoriais, orapūtėmis, vandens siurbliu su Venturio antgaliu ir kitomis priemonėmis. Jokiu būdu negalima aeratoriaus žarnelių įleisti į giliausią tvenkinio vietą, labai svarbu aeruojant nedrumsti vandens.

Vis dėlto ne visi nuo seno naudojami tradiciniai vandens aeravimo būdai padeda. Kai kurių tvenkinių savininkų patirtis rodo, kad bandymai žuvis gelbėti nuo dusimo gręžiant eketes ir kišant į jas šiaudus ar nendres nebūna sėkmingi.

Jei žuvis auginate tam, kad jas vėliau suvartotumėte, prisiminkite, kad pavasarį įžuvinti stambesni dvimečiai ar trimečiai puskilograminiai karpiai, amūrai, plačiakakčiai ar europiniai šamai antroje vasaros pusėje jau būna užaugę iki 1,5 -2 kilogramų.

Kita vertus, žiema kartais pateikia savo siurprizų. D. Šaltomis žiemomis tvenkinio paviršių užtraukia ledas ir žuvys gali pradėti dusti. Geriausias sprendimas yra įrengti aeratorių, tiesa, tokiu atveju, tvenkinys turėtų būti netoli namų ar kitos vietos su elektros įvadu. Be to, geriausia, jei toks aeratorius veikia nuolat ir pučia orą nesustodamas, teigia S. Ivanovas. Taip žiemą vanduo yra prisotinamas deguonimi, tai padeda žuvims išgyventi.

Žuvų maitinimas

Rudenį sumažėjus vandens temperatūrai, sulėtėja žuvų medžiagų apykaita, todėl šiuo metų laiku žuvis reikėtų šerti mažiau. Nusprendus karpius tvenkinyje palikti per žiemą, jame turėtų būti 3-4 m gylio duobės, į kurias karpiai galėtų susirinkti žiemoti.

Mūsų žiemoms nuolatiniai atšilimai tapo įprasti, o tai sukelia papildomų rūpesčių, nes tokių atšilimų metu žuvys tampa aktyvios ir nori ėsti. Šiltesniu laikotarpiu žuvis patariama šerti tiktai specialiu lengvai virškinamu pašaru, pavyzdžiui, pagamintu kviečių gemalų pagrindu. Esant žemai temperatūrai šie pašarai ilgai neužsibūna žuvų virškinamajame trakte ir neapsunkina virškinimo. Pašaro turėtų būti tik tiek, kad žuvys jį iškart suvartotų ir nesikauptų jų likučiai.

---