Artėja pavasaris, metas, kai gamta bunda ir į paviršių išlenda daugybė maistingų augalų. Šiame straipsnyje kviečiame susipažinti su laukinėmis žolėmis, kurias galite rasti Lietuvos pievose ir miškuose, bei sužinoti apie jų naudą jūsų sveikatai.

Senolių Išmintis ir Šiuolaikinės Tendencijos

Senovėje žmonės puikiai išmanė augalų galią. Ne veltui per Jonines moterys rinkdavo vaistinius augalus, pindavo vainikus, tikėdamosi, kad jie įgaus stebuklingų galių. Šiandien vis dažniau vaistažolių ieškome vaistinėse, tačiau prisiminkime, kad vertingų augalų galime rasti ir gamtoje.

Laukinių augalų žinovė Edita Medeina pastebi, kad susidomėjimas valgomais augalais išaugo po COVID-19 pandemijos ir karo Ukrainoje pradžios. Žmonės, pajutę nesaugumą, pradėjo domėtis, ką galėtų valgyti miške, jei pritrūktų maisto.

Svarbu Žinoti

Svarbu: tai nėra patarimas ragauti bet kurią žolę. Vaistiniai augalai, kaip ir bet kuris kitas vaistas, netinkamai naudojami gali kelti pavojų sveikatai. Jei abejojate, nevalgykite. Pirmą kartą ragaujant naują augalą, suvalgykite labai nedidelį kiekį ir stebėkite, ar nepasireiškia alerginė reakcija.

Valgomų Laukinių Augalų Sąrašas

Štai keletas laukinių augalų, kuriuos galite rasti Lietuvoje ir kurie gali būti įtraukti į jūsų mitybą:

• Balanda (Lambsquarters): Tai laukinis špinatas, turtingas baltymų, kalcio, geležies ir antioksidantų. Jauni lapai ir ūgliai tinka salotoms, sriuboms, jų skonis panašus į špinatus.
• Žemuogės (Wild Strawberries): Valgomos ne tik uogos, bet ir lapai bei stiebai. Uogose gausu cukraus ir angliavandenių, lapuose - mineralų ir geležies.
• Smulkioji rūgštynė (Sheep Sorrel): Turi daug geležies.
• Dobilas (Clover): Valgomas visas augalas.
• Gyslotis (Plaintain, Plantago): Valgomas visas augalas, turtingas baltymų. Iš gysločio lapų galima pasigaminti traškučius.
• Pūtelis (Salsify, goatsbeard): Vienintelis nekartus kiaulpienės giminaitis. Valgomi geltoni ir violetiniai žiedai, taip pat kitos minkštos augalo dalys.
• Paprastoji kraujažolė (Yarrow): Vaistinis augalas, vartojamas mažais kiekiais.
• Švendras (Cattail): Iš švendro galima gauti antiseptinės „želė“, tinkamos tepti žaizdas.
• Spygliuočiai (Evergreen): Jauni ir minkšti spygliuočiai turi daug vitamino C. Iš pušies spyglių galima pasigaminti aromatinę arbatą.
• Vaistinė agurklė (Borago officinalis): Lapai sultingi, agurkų skonio.
• Dirvinis asiūklis (Equisetum arvense): Gydo širdies, kepenų ligas, valo organizmą.
• Varputis (Elytrigia repens): Šakniastiebiai saldoki.
• Vaistinė dirvuolė (Agrimonia eupatoria): Arbata stiprina organizmą, skatina šlapimo išsiskyrimą ir malšina skausmą.
• Paprastoji garšva (Aegopodium podagraria): Nuoviras slopina uždegimus, malšina skausmą, gerina virškinimą. Jauni lapai dedami į salotas.
• Paprastoji kiaulpienė (Taraxacum officinale): Lapai ir žiedai valgomi. Iš žiedų gaminamas medus.
• Rūgtis takažolė (Polygonum aviculare): Arbata stabdo kraujavimą, gydo uždegimus ir virškinamojo trakto ligas.
• Trikertė žvaginė (Capsella bursa pastoris): Naudojamas kaip prieskonis.
• Didžioji dilgėlė (lot.: Dilgėlės maistui vartojamos dažniau, nei kiti laukiniai augalai. Daugelis mėgsta ir kiekvieną pavasarį noriai verda jaunų dilgėlių lapelių sriubą.
• Krūminis builis (lot.: Builio lapai kvepia morkomis, salierais, o jų skonis primena petražoles, salierus.
• Didžioji varnalėša (lot.: Maistui vartojami pirmieji, jauni lapai, lapkočiai (juos patartina nulupti) ir žiedynkočiai.
• Meškinis česnakas (lot.: Ankstyvuosius meškinio česnako lapus galima naudoti kaip prieskonį, jais itin tinka pagardinti sviestą, salotas ir kitus patiekalus.
• Daržinė žliūgė (lot.: Jauni augalai gali būti vartojami maistui.

Receptai ir Patarimai

• Raktažolių salotos: Jaunus raktažolių lapelius sumaišykite su svogūnais, rūgštynėmis, druska ir pipirais. Paskaninkite grietine.
• Garšvų šaltsriubė: Jaunus garšvų lapelius išvirkite ir pertrinkite per sietą, išmaišykite giroje. Pridėkite svogūnų laiškų, krapų, petražolių, agurkų, kartais - parūkytos dešros gabaliukų.
• Baltažiedžių notrelių gėrimas: Saują baltažiedžių notrelių sutrinkite sulčiaspaudėje, kelis šaukštus gauto skysčio praskieskite litru vandens, įspauskite citrinos sulčių, paskaninkite medumi.
• Varnalėšų salotos: Jaunus varnalėšų lapus ir stiebus nuplaukite, stiebus nuskuskite, supjaustykite. Sumaišykite su morkomis, svogūnais, druska ir pipirais. Pagardinkite grietine.
• Cukriniai žiedai: Iki standžių putų išplakite kiaušinio baltymą, jame mirkykite šviežiai skintus žiedus (pienės, kaštonai, našlaitės, moliūgai, rožės), apibarstykite cukraus pudra ir kelias dienas džiovinkite šiltoje vietoje.
• Pušų kankorėžių "uogienė": Žalius pušų kankorėžiukus nuplaukite, nupjaukite kotelius. Išvirkite cukraus sirupą (1 litras cukraus ir 1 litras vandens), virkite 20 minučių, kol sutirštės. Karštą sirupą užpilkite ant kankorėžių, uždenkite ir palikite kelioms valandoms ar per naktį. Paskui virkite ant labai mažos ugnies apie 2 valandas, kol sirupas persisunks į kankorėžiukų vidų ir taps rausvos spalvos. Baigę virti įpilkite 70 ml citrinų sulčių koncentrato ir masę išpilstykite į stiklainius.
• Ajerų šakniastiebių cukatos: Ajerų šakniastiebius surinkite, nuplaukite, nuskuskite, supjaustykite 0,5-1 cm gabaliukais, užpilkite vandeniu ir virkite ant mažos ugnies 20 minučių nuo užvirimo. Tada nukoškite ir apvirkite cukraus sirupe (viena dalis vandens ir viena dalis cukraus). Virkite apie 20 minučių nuo užvirimo, kad cukrus susigertų. Paskui dėkite į džiovyklėlę ir džiovinkite.
• Alyvų cukrus: Prisiskinkite violetinių alyvų žiedų, nuplaukite, leiskite nudžiūti, tada dėkite šaukštą cukraus ir žiupsnį žiedų į kavamalę ir sumalkite. Paskui tą violetinį cukrų išdžiovinkite.
• Mėtų cukrus: Cukrų ir žalius mėtų lapelius sumalkite kavamale, paskui išdžiovinkite.
• Raudonųjų dobilų blyneliai: Nusiskinkite raudonųjų dobilų, parsineškite, nusiplaukite, įmerkite į blynų tešlą ir apkepkite aliejuje.
• Dilgėlių ir kiaulpienių pesto padažas su kanapėmis: 2 dideles saujas jaunų dilgėlių ir kiaulpienių lapų nuplikykite verdančiu vandeniu. Sudėkite į elektrinę trintuvę su 2 šaukštais skrudintų ir sumaltų kanapių sėklų, 0,5 citrinos sulčių, keliomis česnako skiltelėmis, 100 g aliejaus, žiupsneliu druskos ir pipirų, keliais šaukštais smulkinto sūrio. Gerai susmulkinkite.

Laukinės Žolės Jūsų Virtuvėje: Idėjos

• Laukinius augalus galima valgyti žalius, virti, kepti, troškinti, džiovinti ar rauginti.
• Jei gaminate blynelius su špinatų įdaru, į jį galite dėti garšvų, žliūgių, jaunų dilgėlių ar kiaulpienių.
• Pavasarį prie pirktinių šparagų, keptų ant sviesto ar grilio, galite dėti siauralapių gauromečių, laukinių apynių, usnių ūglių.
• Beržų žirginėlius galima sumalti kavamale ir naudoti kepiniams.

Valgomų Lauinių Žolių Nauda

Štai lentelė, kurioje apibendrinama kai kurių valgomų laukinių žolių nauda:

Augalas	Nauda
Balanda	Turtinga baltymais, kalciu, geležimi ir antioksidantais
Žemuogės	Uogose gausu cukraus ir angliavandenių, lapuose - mineralų ir geležies
Smulkioji rūgštynė	Turi daug geležies
Gyslotis	Turtingas baltymais
Kraujažolė	Vaistinis augalas, vartojamas mažais kiekiais
Dirvinis asiūklis	Gydo širdies, kepenų ligas, valo organizmą
Vaistinė dirvuolė	Stiprina organizmą, skatina šlapimo išsiskyrimą ir malšina skausmą
Paprastoji garšva	Slopina uždegimus, malšina skausmą, gerina virškinimą
Paprastoji kiaulpienė	Lapuose gausu vitaminų, iš žiedų gaminamas medus

Tikimės, kad šis straipsnis įkvėps jus atrasti valgomų laukinių žolių įvairovę ir įtraukti jas į savo mitybą. Mėgaukitės gamtos dovanomis ir stiprinkite savo sveikatą!

---