Lietuvoje mėsos ūkis yra viena iš prioritetinių žemės ūkio šakų. Vystant šalyje mėsinę avininkystę, svarbu tinkamai išnaudoti visų veislių genetinį potencialą ir sukurti perspektyvų mėsinės avies modelį.
Avių ūkio situacija Lietuvoje
Per visą avininkystės gyvavimo laikotarpį daugiausia avių Lietuvoje buvo 1926 metais - daugiau nei 1,5 milijonai, o mažiausia - 2001 metais - 11,5 tūkstančiai. Šiuo metu avių skaičius žymiai didėja. Per pastaruosius dvejus metus jis išaugo beveik dvigubai. Ruošiantis integracijai į Europos Sąjungą, mėsinė avininkystė Lietuvoje plečiasi.
Šiuo metu avių paklausa Lietuvoje kelis kartus viršija pasiūlą, nes ūkininkai plečia bandas, ruošdamiesi integracijai į Europos Sąjungą. Norint įsitvirtinti Lietuvos ir Europos rinkoje, būtina kryptingai vystyti mėsinę avininkystę, mažinant avių genetinio potencialo bei veislininkystės sistemos skirtumus tarp Lietuvos bei Europos Sąjungos šalių , gerinant avienos kokybę bei mažinant gamybos kaštus.
Veislininkystės svarba
Avių veislininkystė tai kertinis akmuo, ant kurio statomi avininkystės vystimosi pamatai. Pradėjus iš užsienio įvežti daugiau mėsinių veislių avių su kilmės pažymėjimai, kuriami nauji avių ūkiai, siekiantys veislinių avių statuso.
Tačiau avių veislynuose bei veislinių avių bandose visuomet stengiamasi išlaikyti grynaveisles avis arba jas gerinti su tos produktyvumo krypties avinais. Mat, parduodant mišrūnus, nemokamas veislinės vertės priedas (subsidija). Tuo tarpu auginant avis mėsai, svarbu gauti kuo daugiau ėriukų, užtikrinti avių pieningumą ir spartų ėriukų augimą bei vystimąsi.
Mėsinių avių veislės Lietuvoje
Jau 2002 metais buvo įvežtos 35 sufoklių ir 34 beriušon diušer veislių avys ir Lenkijos, o 2003 metais - 28 tekseliai, 274 sufokliai, 252 Vokietijos juodgalvės, 8 dorperiai, 8 Vokietijos merisonai, 21 mėsinis merisonas iš Vokietijos, 190 šarolė veislės avių iš Prancūzijos ir 20 Pon veislės avių iš Lenkijos.
Taigi 2001 metais Lietuvoje buvo auginamos tik 5 veislių avys, 2002 metais - 7 veislių avys, 2003 metais - 14 veislių avys, 2004 metais - 15 - 17 veislių avys. Lietuvoje visos auginamos avys yra laikomos mėsinėmis dar kitaip ( sunkiasvorėmis ).
Lietuvos vietinės šiurkščiavilnės avys
Nuo 1995 metų Lietuvos gyvulininkystės institute pradėta formuoti, saugojant nuo išnykimo, nedidelė vietinių avių banda. 1999 metais ši banda pripažinta veisline, o 2003 metais įregistruota dar viena veislinių vietinių šiurkščiavilnių avių banda Širvintų rajone.
Nors šios avys pasižymi didesniu produktyvumu ir greitesniu brendimu, jos vis dėl to liko atsparios lygoms ir nereiklios laikymo sąlygoms, o taip pat išsaugojo vietinių avių išvaizdą ( įvairaus ilgio ( 6- 65 cm) ragus, pilką , baltą, rusvą ir juodą vilną, siaurą nosį, plačia kaktą ir trumpokas ausis), nesezoninę rują ( rujoja ištisus metus ir gali ėriuotis du kartus per metus), atvesdamos po 1 - 3 ėriukus.
Lietuvos juodgalvės avys
XX a viduryje, mišrinant vietines šiurkščiavilnias avis su vilniniais Anglijos šropšyrais ir mėsiniais Vokietijos juodgalviais avinais, buvo išvesta Lietuvos juodgalvių avių veislė. Tada mūsų juodgalvės gana mėsingos, greitai bręsta ir jau pirmaisiais metais jau galima skersti mėsai.
Pačios geriausios grynaveislės juodgalvės avys yra sukoncentruotos avių veislyne - VĮ „ Šeduvos avininkystė“ ir penkiose veislinių avių bandose. Labai gaila, tačiau mūsų juodgalvės savo produktyvumu labai atsilieka nuo Estijos ir Latvijos tamsiagalvių, o ypač Vokietijos juodgalvių, sufolkų, šropšyrų, tekselių, bei kitų mėsinių veislinių avių.
Prekosai
Ši plonavilnė mėsinio tipo avių veislė išvesta 1870 metais Prancūzijoje, mišrinant plonavilnes rumbuljė avis su pusiau plonavilniais Anglijos leisterių avinais vėliau šios avys išplito Rusijoje, Vokietijoje, Ukrainoje, o iš ten 1949 metais jų buvo atvežta ir į Lietuvą.
1995 metais iš Baltarusijos buvo atvežta 90 prekosų . šios veislės avys sveria 60 - 90 kg atveda po 1- 2 ėriukus , nuo jų prikerpama po 4 - 5 kg 7 - 110 cm ilgio plonos ( 21 - 25 mikronų storio) baltos vilnos, o prieauglis per parą - 150- 200 g.
Romanovo avys
Tai - visliausia ir geriausia kailinė avių veislė visame pasaulyje. Ji išvesta XVIII a Rusijoje, atrenkant šiaurės trumpauodeges avis. Suaugusios avys sveria 50 - 70 kg, atveda po 2 - 6 ėriukus, rujoja bet kuriuo metu laiku, kerpamos 3 kartus per metus - prikerpama po 2 - 3 kg šiurkščios pilkos vilnos.
Pirmosios Romanovo avys į Lietuvą buvo atvežtos 1988 metais, šiandien tokių avių priskaičiuojama apie 2000; beveik 1000 jų pripažintos veislinėmis. Nors šios kailiniuotosios turi daug gerų savybių ir jas puikiai perduoda palikuoniams ( lengvai ėriuojasi, myli ėriukus, supratingos, paklusnios, nebijo šalčio), tačiau užsienyje nepopuliarios dėl prasto mėsingumo.
Tačiau kitų veislių avys sėkmingai buvo ir yra gerinamos su Romanovo avinais.
Sufolkai
Tai - Anglijoje išveista pusiau plonavilnių, mėsinių avių tipo veislė. Ji pavadinta pagal to paties vardo grafystę, esančia pietryčių Anglijoje. Avių vilna balta, o kojos ir visa galva iki už ausų juodos ir bevlinės. Sufolkai - labai ištvermingi, atsparūs ir judrūs gyvūnai.
Suaugę avinai sveria 90 - 140 kg, o ėriavedės 70 - 85 kg, ir atveda 1 - 2 ėriukus. Nuo vienos avies vidutiniškai prikerpama po 3 - 4 kg, 9 - 10 cm ilgio vilnos. Šio tipo avys mėsingos ir greitai auga. Intensyviai šeriant ėriukų prieauglis per para gali pasiekti 420 - 450 g. o skerdenos išeiga 50 proc.
Sufolkų veislės avinai bus naudojami Lietuvos juodgalvėms gerinti.
Berišon diušer
Ši pusiau plonavilnė mėsinių avių veislė išvesta XVIII a. Prancūzijoje Berry regione, mišrinant vietines avis su merinosais, o vėliau su Anglijos Dišli avinais. Berišon diušer veislės avys temperamentingos, stiprios konstitucijos, raumeningos, vislios, atsparios ligoms, greitai bręsta ir nekaupia riebalų.
Intensyviai šeriant, ėriukų prieaugis per para gali pasiekti 350 - 400 g. suaugę avinai sveria 80 - 120 kg., o avys 70 - 85 kg. Šios veislės avys turi mažą, pliką baltą galvą, buką nosį, dideles akis, trumpą kaktą, plačią ir gilią krutinę, ilgą ir lygią nugarą, vidutinio ilgio tiesias ir storas kojas ir raumeningas šlaunis, lengvai ėriuojasi.
Avių vilna balta 8 - 9 cm. ilgio, ir jos prikerpama po 3 - 4 kg. avių pilvas ir paslėpsniai beveik pliki.
Tekseliai
Tekselių avių veislė XXa viduryje išvesta Olandijoje ( Tekselio salone ), mišrinant vietines Marševo veislės avis su Linkolno ir Leisterio veislės avinais. Jau 1933 metais pirmieji tekseliai buvo įvežti į Prancūziją, ir sukurtas dar mėsingesnis prancūziškų tekselių tipas.
Tekseliai greitai auga ir bręsta, pasižymi geru mėsingumu bei vilningumu. Iš šimto ėriavedžių gaunama 170 - 190 ėriukų, kurie per parą priauga 350 - 450 g., o būdami 4 mėnesių amžiaus sveria 40 - 45 kg.
Suaugusių avinų svoris siekia 100 - 130 kg., o ėriavedžių 65 - 80 kg., nuo jų prikerpama 4 - 6 kg., 10 - 15 cm. ilgio, 46 - 50 plonumo klasių ( 31 - 36 mikronų storio) baltos vilnos.
Pašarų svarba auginant avis
Prastai šeriamos avys gali atsivesti neišsivysčiusius, silpnus ėriukus. Be to, mažėja jų pieningumas, prastėja ir plonėja vilna, padidėja sergamumas, sulėtėja prieauglio augimas. Kad taip neatsitiktų, būtina paruošti reikiamą pašarų kiekį pagal avių mitybos normas.
Stambiųjų ir sultingųjų pašarų davinys avims sušeriamas per 2 kartus. Tuo tarpu koncentratus geriau atiduoti ryte. Ėriukai, gaudami tuos pačius pašarus kaip ir avys, greičiau auga ir sunaudoja mažiau pašarų.
Avių racione šienas gali sudaryti 15-40 proc., šiaudai - 1-3 proc., silosas (šienainis) - 20-50 proc., šakniavaisiai - 3-5 proc., žolė (vasarą) - 60-90 proc., koncentratai - 15-40 proc. ir kiti pašarai - 1-2 proc.
Sėkmingo avių ūkio pavyzdys
Juodpėnų kaime (Šimonių sen., Kupiškio r.) gyvenantis Raimundas Kalinkevičius pasidžiaugė, kad šiuo metu augina daugiau nei 100 avių. Visos - sufolkų veislės. Jas pradėjo auginti prieš šešerius metus.
Pasak Raimundo, šios veislės ėriukai labai sparčiai bręsta, ėriavedės palyginti lengvai ėriuojasi, nebaigščios, bet priežiūros reikia daugiau nei kitų veislių avims, pavyzdžiui, Romanovo. Be to, parduoti gyvas avis veislei yra pelningiau.
Avių auginimo perspektyvos
Dabar yra labai didelis susidomėjimas mėsinių avių auginimu, nes jos turi gerą perspektyvą vidaus bei užsienio rinkose. Visame pasaulyje labiausiai vertinama aviena, ypač jaunų ėriukų mėsa.
Norint aprūpinti rinką paklausia ir kokybiška mėsa, būtina ne tik steigti stambius avininkystės ūkius, bet ir auginti perspektyvių mėsinių veislių avis.
Lietuvos avių augintojų asociacija
Lietuvos avių augintojų asociacija vienija 256 narius, iš kurių 33 bandų savininkai šiuo metu augina 1 563 Sufolkų veislės avis. 290 - ėriavedės ir 78 avinai. Per 2020 m. asociacija į kilmės knygos pagrindinį skyrių įrašė 278 avis, iš jų 218 ėriavedžių ir 60 avinų.
LAAA Tarybos narė Kristina Milišiūnienė teigė, kad Asociacijos ir pažangių avių augintojų tikslas - ne kiekybė, o avių kokybė
Išvados
Apibendrinant, Lietuvoje auginamos įvairios mėsinių avių veislės, kiekviena pasižyminti savitomis savybėmis. Svarbu atsižvelgti į veislės produktyvumą, atsparumą ligoms, priežiūros reikalavimus ir rinkos poreikius, siekiant sėkmingai plėtoti mėsinę avininkystę šalyje.