Daugelį metų Lietuvos ūkininkai daugiausia augino grūdines kultūras (kviečius, miežius, kvietrugius ir kt. ). Tačiau per paskutinį dešimtmetį šių kultūrų auginimo populiarumas dalinai sumažėjo, todėl vis didesnį pagreitį įgauna ankštinių kultūrų auginimas.

Šiuo metu Lietuvoje Europos Komisijos sprendimu 2 proc. paramos yra skiriama ankštinių kultūrų auginimui. Mažinant priklausomybę nuo į Lietuvą importuojamų sojų, ūkininkai yra skatinami apsirūpinti savais baltyminiais pašarais.

Tačiau savo populiarumu pirmauja Biržų, Joniškio, Pasvalio, Panevėžio, Pakruojo ir Raseinių rajonai. Pupų auginimas šiuo metu vyksta praktiškai visuose rajonuose.

Tiek piktžolės, tiek ligos ir kenkėjai auginamas pupas puola visose jų vystymosi stadijose - pradedant dirvon išberta sėkla, o ligos ir kenkėjai, dar net baigiant sandėliuose laikomu derliumi. Todėl auginat pupas, didelę svarbą turi augalų apsaugą, be to pupos yra jautresni augalai nei varpiniai javai ar rapsai.

Pagrindiniai veiksniai, nulemiantys piktžolių paplitimą pupų pasėliuose yra dirvos derlingumas, mechaninė sudėtis, reakcija ir drėgmė. Šie veiksniai taip pat nulemia ir piktžolių rūšinę sudėtį, kuri dalijama į dvi pagrindines klases : dviskiltes (plačialapes) ir vienaskiltes (siauralapes, varpines). Jos gali būti naikinamos tiek mechaniškai (akėjat ar purenant tarpueilius), tiek cheminiu būdu.

Cheminei pupų apsaugai nuo piktžolių BASF gali pasiūlyti du labai veiksmingus herbicidus piktžolių naikinimui pupose. Purškimo metu ant dirvos patekusios veikliosios medžiagos kapsulės suyra palaipsniui, todėl šis preparatas užtikrina ilgesnę apsaugą ir rekomenduojamas purkšti tik vieną kartą - iš kart po sėjos, tai yra dar prieš pupų sudygimą. Svarbu, kad pupų sėklos būtu įterptos į dirvą ne mažiau kaip 2 cm.

Bulvės mėgsta sukultūrintas, purias, lengvo priemolio ir priesmėlio, turtingas humuso ir maisto medžiagų, neužmirkstančias ir nepiktžolėtas dirvas. Deja, mūsų dirvose yra didelės piktžolių sėklų atsargos: viename hektare priskaičiuojama net keli šimtai milijonų jų sėklų. Tarp piktžolių ir kultūrinių augalų nuolat vyksta sudėtinga konkurencija dėl drėgmės, šviesos, maisto medžiagų.

Tyrimais nustatyta, kad, laiku išnaikinus piktžoles, bulvių derlingumas gali padidėti nuo 15 iki 30 ar net 50 procentų. Kiek nuostolių dėl piktžolių patiriama auginant bulves? Tikslaus atsakymo į šį klausimą negali būti, nes piktžolių ir bulvių konkurenciją lemia daugelis veiksnių. Visų pirma, kokios piktžolių rūšys vyrauja konkrečiame lauke.

Derlius labiau sumažėja, jei piktžolės sudygsta anksčiau arba kartu su kultūriniais augalais. Ypač žalingos ir sunkiai išnaikinamos daugiametės piktžolės: dirvinės pienės, dirvinės usnys, paprastieji varpučiai, o iš sėklinių - baltosios balandos, bekvapiai šunramuniai ir kitos. Įsigalėjusios vienametės miglės labai apsunkina bulvių kasamųjų, kombainų darbą nuimant derlių.

Daugelis tyrėjų nurodo, kad temperatūra, dirvožemio drėg­mė ir šviesa yra pagrindiniai veiksniai, lemiantys piktžolių sėklų dygimą.

Nuo bulvių pasodinimo iki jų sudygimo praeina 14-28 dienos. Esant nepakankamai priežiūrai, tai puikios sąlygos piktžolėms įsigalėti. Vieni specialistai nurodo, kad kritinis piktžolių žalingumo periodas bulvėms yra 3-5 savaitės po bulvių pasodinimo. Tuo laiku sunaikinus piktžoles, vėliau sudygusios gali nebeturėti neigiamos įtakos bulvių derliui. Kitų tyrėjų duomenimis, piktžolės žalingiausios būna nuo bulvių pasodinimo iki bulvienojų nuvytimo ir netgi iki derliaus nuėmimo.

Manoma, kad piktžolių žala priklauso nuo konkrečios vietovės meteorologinių sąlygų ir kitų aplinkybių. Piktžolių žala bulvėms priklauso nuo jų rūšies ir gausumo. Literatūroje pateikiama duomenų, kad per visą vegetaciją kvadratiniame metre augant 5 baltosioms balandoms, bulvių derlingumas sumažėjo 43 proc., o esant 40 vienetų bekvapių šunramunių - net 73 proc. Netgi vienas šiurkštusis burnotis ar viena rietmenė kvadratiniame metre sumažina bulvių derlingumą kone trečdaliu.

Viename kvadratiniame metre esant 25 paprastojo varpučio stiebams, arba 20 g orasausės masės, bulvių derlingumas sumažėjo 10 procentų. Ukrainos mokslininkai nustatė, kad 10 trumpaamžių piktžolių kvadratiniame met­re sumažina bulvių derlių 36 proc. Net 2-5 piktžolės kvadratiniame metre gali labai sumažinti derlių ir pabloginti kokybę, nes bulvės vegetacijos pradžioje silpnai konkuruoja su piktžolėmis, o pastarosios gali būti kenkėjų ir ligų infekcijų židiniai.

Bulvių pasėlyje piktžolės dygo visą vegetaciją. Iš viso buvo rasta 15 piktžolių rūšių, iš kurių dominavo 4 vienametės ir 2 vienametės žiemojančios piktžolės. Baltosios balandos ir dirvinės aklės intensyviau dygo vasaros pradžioje, kol bulvienojai užaugo 20 cm aukščio, nežiūrint, kad bulvės buvo kaupiamos ir akėjamos. Daržinės žliūgės, kaip ir žiemojančios piktžolės, dirvinės našlaitės, bekvapiai šunramuniai intensyviausiai dygo, kai bulvienojai buvo 20 cm aukščio ir iki 20 dienų po žydėjimo.

Tai lemia piktžolių biologinės savybės, nes tyrimų metais tuo laiku bekvapių šunramunių sudygo 71-90 proc. (100 proc. - tai per visą vasarą sudygusios piktžolės). Piktžolių dygimo intensyvumas įvairiais bulvių augimo tarpsniais, kaip ir skirtingais metais, nebuvo vienodas. Vienais metais daugiausia piktžolių sudygo bulvienojams pasiekus 20 cm aukštį ir iki 25 d. po žydėjimo: tam įtakos turėjo birželio mėn. 25 mm didesnis negu įprasta kritulių kiekis.

Prognozuoti, kada piktžolės sudygs, sunku, nes jų dygimui įtakos turi daug veiksnių. Pavyzdžiui, miežių pasėlyje piktžolės intensyviausiai dygsta gegužės mėnesį. O bulvių pasėlyje, įdirbant tarpueilius iki bulvių sudygimo ir joms sudygus, nemažai piktžolių sunaikinamos mechaniškai.

Remiantis darytais tyrimais, galima teigti, kad mechaninės bulvių pasėlių priežiūros fone piktžolės dygo visą vegetacijos laikotarpį. Atskirais metais dygimo intensyvumas ir jų gausumas priklausė nuo klimato sąlygų. Bulves pasodinus ir iki jų žydėjimo intensyviausiai dygo baltosios balandos, daržinės žliūgės, vijokliniai pelėvirkščiai, dirvinės aklės. Tarpsniais nuo bulvienojų 20 cm aukščio iki kasimo intensyviau dygo bekvapiai šunramuniai, dirvinės našlaitės.

Visais kitais atvejais, tai yra, kai piktžolės augo kartu su bulvėmis trumpesnį laiką bei vėliau sudygusios ir būdamos mažos, jos neturėjo neigiamos įtakos bulvių derliui. Lietuvos Vakarų regiono sąlygomis bulvėms kritinis žalingas piktžolių laikotarpis buvo nuo jų pasodinimo iki jų žydėjimo, tiksliau iki tol, kol bulvienojai uždengia vagas.

Nustatyta tiesioginė neigiama priklausomybė tarp piktžolių skaičiaus (r = - 0,86) ir jų masės (r = - 0,77) bei bulvių derliaus.

Ekologiškai auginant bulves, kad pasėlis nebūtų piktžolėtas, kol bulvienojai uždengia tarpueilius, reikėtų dažniau įdirbti tarpueilius ir taip palaikyti švarų pasėlį. O intensyvios ar tausojančios žemdirbystės ūkiuose panaudoti herbicidus, dėl kurių galima sumažinti tarpueilių dirbimų skaičių ir taupyti darbo bei energijos sąnaudas.

Mirta veislės bulvėms piktžolės žalingiausios buvo trimis atvejais: nuo pasodinimo iki žydėjimo, tai yra 9,4 savaitės, ir kvadratiniame metre buvo 10 piktžolių, o orasausė masė 7,9 g m-2; nuo pasodinimo iki 25 dienų po žydėjimo, tai yra 12,6 savaitės - piktžolių skaičius 8 vnt. m-2 ir masė 15,7 g m-2; visą vegetaciją, kuri tęsėsi 17,6 savaitės, piktžolių buvo 9 vnt.

Herbicidų naudojimo rekomendacijos

Štai keletas herbicidų ir jų naudojimo rekomendacijų įvairiems augalams, įskaitant bulves:

• Bulvės: 2,90 - 4,35 l/ha. Po paskutinio kaupimo akėjimo, prieš bulvių sudygimą. Drėgnoje dirvoje piktžolės sunaikinamos geriau.
• Kukurūzai: 2,90 l/ha. Purškiama po kukurūzų sėjos - iki 4 lapelių tarpsnio (BBCH 14). Dirva turi būti gerai išpurenta, drėgna, o sėklos gerai įterptos į dirvą, ne mažiau kaip 5 cm gyliu.
• Žirniai ir žirnių - javų mišiniai: 2,90 l/ha. Tik prieš žirnių ir mišinių sudygimą. Svarbu, kad sėklos būtų gerai įterptos į dirvą ir pasėtos ne mažiau kaip 2 cm gylyje. Purškiama tuoj po sėjos. Pakankamai drėgnoje dirvoje piktžolės sunaikinamos geriau.
• Pupos: 2,90 l/ha. Tik prieš pupų sudygimą. Svarbu, kad sėklos būtų gerai įterptos į dirvą ir pasėtos ne mažiau kaip 2 cm gylyje. Purškiama tuoj po sėjos. Pakankamai drėgnoje dirvoje piktžolės sunaikinamos geriau.
• Svogūnai, Česnakai: 2,18 - 3,6 l/ha. Sėjant: tuoj po sėjos - prieš sudygimą, geriausia ant drėgnos dirvos. Sodinat ropelėmis: prieš ropelių išsodinimą, geriausiai ant drėgnos dirvos.
• Porai: 2,90 l/ha. Tuoj po sėjos - prieš sudygimą, geriausia ant drėgnos dirvos.
• Morkos, Šakninės petražolės: 2,90 l/ha. Tik prieš morkų ir šakninių petražolių sudygimą. Svarbu, kad sėklos būtų gerai įterptos į dirvą ir pasėtos ne mažiau kaip 2 cm gylyje. Purškiama tuoj po sėjos. Pakankamai drėgnoje dirvoje piktžolės sunaikinamos geriau.
• Gūžiniai kopūstai: 2,18 - 3,6 l/ha. Ant gerai išpurentos ir išlygintos dirvos prieš kopūstų daigų išsodinimą į lauką. Sodinant kopūstų daigus reikia saugoti, kad į duobutes prie šaknų nepatektų herbicidu apdoroto dirvožemio. Nenaudokite Stomp CS, jei kelių dienų bėgyje po kopūstų išsodinimo nusimato smarkios liūtys. Naikina dviskiltes ir kai kurias vienaskiltes piktžoles. sudygimą ir po sudygimo. Susidarę grumstai dirvos paviršiuje ženkliai sumažina produkto efektyvumą.

Stomp® CS herbicidas

• Skirtas vienaskiltėms piktžolėms - vienmetėms miglėms, o taip pat plačialapėms piktžolėms: kibiesiems lipikams, aklems, notrelėms, ramunėms, daržinėms žliūgėms, dirvinėms nemiršėlėms, veronikms, našlaitėms, baltąjai balandai, trikertėms žvaginėms, rūgtims ir t.t.
• Stomp® CS geriausiai naikina piktžoles nuo jų sudygimo iki 2 lapelių tarpsnio, silpniau sunaikina gerai įsišaknijusias senesnes piktžoles ir nenaikina daugiamečių piktžolių.

Basagran® 480 herbicidas

• Kontaktinis herbicidas.
• Tai vienintelis, šiuo metu Lietuvoje registruotas, herbicidas piktžolių naikinimui po pupų sudygimo, todėl daugumai ūkininkų yra labai gerai žinomas.
• Šis herbicidas pupų pasėlyje labai gerai naikina sudygusias dviskiltes vienmetes ir daugiametes piktžoles, kaip bekvapes ramunes, lipikus, žliūges, garstukus, rapsų pabiras, dirvinę piene ir kt.
• Purškiama, kai pupos turi 2 lapelius iki šakojimosi pabaigos, dar nepradėjus augti pagrindiniam stiebui (BBCH 12-29).
• Purškiama ne daugiau kaip vieną kartą, jei naudojama 2,0 l/ha Basagran 480.
• Jei purškiama per 2 kartus (pvz: 1,0 + 1,0 l/ha) rekomenduojama neviršyti maksimalios normos 2,0 l/ha per sezoną.

Rekomenduojamos herbicidų normos

Naudojimo laikas ir norma:

Augalai	Norma, l/ha	Purškimo laikas	Didžiausias purškimų skaičius
BULVĖS	2,5 -3,0 l/ha	Naudoti po galutinio vagų suformavimo (paskutinio bulvių kaupimo), bet ne vėliau kaip 1 savaitė iki bulvių daigų pasirodymo dirvos paviršiuje. nebūtų pažeista susidariusi plėvelė, negalima atlikti jokių dirvos purenimo darbų. Rekomenduojama neformuoti aukštų vagų, kad būtų išvengta vėjo ir lietaus erozijos.

---