Neris, viena didžiausių Lietuvos upių, yra svarbi ekosistema, kurioje gyvena įvairi žuvų rūšių įvairovė. Ši upė, tekanti per Lietuvą ir Baltarusiją, pasižymi skirtingais ruožais - nuo sraunių, akmenuotų atkarpų iki ramesnių, lėtesnių vandenų. Dėl šios įvairovės Neryje galima rasti žuvų, prisitaikiusių prie skirtingų buveinių.

Neries Žuvų Įvairovė

Neryje aptinkamos tiek vietinės, tiek introdukuotos žuvų rūšys. Vietinės žuvys yra tos, kurios natūraliai gyvena šioje upėje, o introdukuotos - tos, kurios buvo įveistos žmogaus. Žuvų rūšių sudėtis priklauso nuo upės ruožo, vandens kokybės ir kitų aplinkos veiksnių.

Pagrindinės Neryje Gyvenančios Žuvų Rūšys:

• Paprastasis skersnukis (Chondrostoma nasus): Tai viena iš rečiausių ir saugomų žuvų Lietuvoje, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Skersnukiai mėgsta švarius, sraunius vandenis su akmenuotu dugnu. Jų populiacija Neryje yra atkuriama, stengiantis išsaugoti šią unikalią rūšį.
• Kiršlys (Thymallus thymallus): Tai viena iš vertingiausių Neries žuvų, mėgstanti šaltus, skaidrius vandenis. Kiršliai yra jautrūs vandens užterštumui ir deguonies trūkumui, todėl jų buvimas rodo gerą vandens kokybę.
• Šapalas (Leuciscus cephalus): Tai viena iš dažniausiai sutinkamų žuvų Neryje. Šapalai yra prisitaikę prie įvairių sąlygų ir gali gyventi tiek srauniuose, tiek lėtuose vandenyse.
• Salatis (Aspius aspius): Tai plėšri žuvis, mėgstanti sraunius vandenis ir tykojanti grobio. Salatis yra viena iš didesnių Neries žuvų ir gali pasiekti didelį svorį.
• Upėtakis (Salmo trutta fario): Tai vertinga žuvis, mėgstanti šaltus, skaidrius vandenis. Upėtakiai yra jautrūs vandens užterštumui ir deguonies trūkumui, todėl jų buvimas rodo gerą vandens kokybę. Neryje galima rasti tiek vietinių, tiek įveistų upėtakių.
• Strepetė (Vimba vimba): Tai žuvis, gyvenanti tiek gėluose, tiek apysūriuose vandenyse. Strepetės neršia upėse, o didžiąją gyvenimo dalį praleidžia jūroje arba Kuršių mariose.
• Ešerys (Perca fluviatilis): Tai viena iš dažniausiai sutinkamų žuvų Lietuvoje. Ešeriai yra prisitaikę prie įvairių sąlygų ir gali gyventi tiek srauniuose, tiek lėtuose vandenyse.
• Lydeka (Esox lucius): Tai plėšri žuvis, tykojanti grobio. Lydekos mėgsta ramius vandenis su augalija, kur gali pasislėpti ir laukti aukos.
• Karpis (Cyprinus carpio): Tai introdukuota žuvis, kuri gerai prisitaikė prie Lietuvos vandenų. Karpiai mėgsta šiltus, ramius vandenis su dumbluotu dugnu.
• Ungurys (Anguilla anguilla): Tai migruojanti žuvis, kuri neršia Sargaso jūroje, o didžiąją gyvenimo dalį praleidžia upėse. Unguriai yra plėšrūs ir minta įvairiais bestuburiais ir smulkiomis žuvimis.

Žūklė Batonu Neries Upėje

Žūklė batonu patraukli tuo, jog joje nereikia apsikrauti įrankiais ir įranga - visas jaukas ir masalas telpa maišelyje, o jo atsargos - kuprinėje. Laikai rankoje vieną plūdinę meškerę ir ilgai vienoje vietoje neužsibūni - gali ir turi nuolat judėti, tikrinti vis kitus upės plotus. Manau, kad nemažai ką imponuoja ir ekonominis žūklės aspektas - nereikia jaukų, įmantrių masalų, užtenka tik parduotuvėje nusipirkti vieną ar du batonus. O šio būdo efektyvumas, bent jau šaltuoju metų laiku, tikrai neprastas. Dažniausiai taip gaudomi šapalai, tačiau kimba ir didelės kuojos, meknės, pasitaiko ir kitų žuvų.

Batonų Mokyklos: Vilniečiai vs. Jonaviškiai

Kas pirmasis Lietuvoje sugalvojo gaudyti šapalus šiuo masalu ir išmokė likusią Lietuvos dalį? Yra dvi versijos. Populiariausia - kad šį metodą išrado ir geriausia įvaldė sostinės gyventojai. Tai patvirtintų ir tas faktas, kad niekur kitur nerasite tiek šio masalo gerbėjų, kaip Neryje Vilniaus apylinkėse. Tačiau su jumis šioje vietoje kategoriškai nesutiktų jonaviškiai, kryžium gulantys, kad gaudymą batono techniką Lietuvai padovanojo jie.

Kaip ten bebūtų su tuo pirmumu, tačiau abi batonų mokyklos, bent jau kiek teko stebėti iš šalies, šiek tiek skiriasi. Vilniečiai mėgsta žvejoti iš ištęstomis plūdėmis iš putų polisterolo ir dažniau batono minkę spaudžia prie kabliuko kotelio, tuo tarpu jonaviečiai ir iš jų šios gaudymo būdo išmokę kauniečiai labiau mėgsta avižėles bei klasikines boloninei meškerei skirtas ir toli užsimetančias plūdes su kyliais ir storomis antenomis, tiesa, tvirtinamomis kilpute viršuje. Kad antenos nekliūtų už kolegų valų žvejojant didesnėje draugijoje.

Žūklės Apribojimai ir Taisyklės Neries Upėje

Svarbu žinoti ir laikytis žvejybos taisyklių, kad būtų išsaugotos žuvų populiacijos ir ekosistema. Šių metų liepos 23 d. aplinkos ministras pakeitė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles. Dauguma pakeitimų yra skirti siekiant pagausinti plėšriųjų ir lašišinių žuvų išteklius.

Apribojimai ir Taisyklės:

1. Vienu metu galima naudoti ne daugiau kaip 5 bučiukus ar samtelius vėžiams gaudyti ir 4 kitus mėgėjų žvejybos įrankius, iš jų ne daugiau kaip 2 įrankius (netaikoma stintų žvejybai), kuriais žvejojama masalui naudojant žuvelę ar jos gabalėlį.
2. Žvejodamas iš vandens transporto priemonės, vienas žvejys vienu metu gali naudoti ne daugiau kaip 2 meškeres, išskyrus atvejus, kai žvejojama iš inkaru ar kitomis priemonėmis sustabdytos vandens transporto priemonės.
3. Bendras vienu metu naudojamų kabliukų skaičius negali viršyti 6 vienetų, išskyrus stintų ir seliavų žvejybą, kur bendras kabliukų skaičius gali būti 12 vienetų.
4. Vienos žvejybos metu leidžiama sugauti 1 šamą, ne daugiau kaip 2 vienetus lydekų, sterkų, margųjų upėtakių, kiršlių, salačių, ūsorių, 3 vienetus vėgėlių, ungurių, ne daugiau kaip 5 vienetus šapalų, meknių (bendras šiame punkte nurodytų žuvų kiekis negali viršyti 5 vienetų), ne daugiau kaip 50 vienetų siauražnyplių vėžių (išskyrus rainuotuosius ir žymėtuosius vėžius, kurių sugavimo kiekis ir dydis neribojamas).
5. Vienos žvejybos metu sugautų žuvų bendras svoris negali viršyti 5 kg, o Kuršių mariose - 7 kg, neskaitant stintų, kurių leidžiamas sugauti kiekis neribojamas, paskutinės sugautos žuvies svorio ir išskyrus atvejus, kai vienos žuvies svoris didesnis už šiame punkte nustatytą normą.

Uždrausti Žvejybos Būdai ir Laikotarpiai:

• Neryje nuo saulės laidos iki patekėjimo (pagal kalendoriuje nurodytą laiką) nuo kovo 20 d.
• nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. - karšius (Abramis brama)
• nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. - upėtakių neršto metu

Upių Ruožai, Kuriuose Mėgėjų Žvejyba Draudžiama:

• Neris nuo kelio Nr. 262 tilto iki Šilo g. nuo spalio 16 d.

Neries Ekosistema ir Žuvų Populiacijos

Neries ekosistema yra sudėtinga ir tarpusavyje susijusi sistema, kurioje žuvys atlieka svarbų vaidmenį. Žuvys yra mitybos grandinės dalis, minta bestuburiais, augalija ir kitomis žuvimis, o pačios yra grobis plėšriems paukščiams ir žinduoliams. Vandens kokybė, buveinių būklė ir žvejyba daro didelę įtaką žuvų populiacijoms.

Neries Žuvų Apsauga

Neries žuvų apsauga yra svarbi užduotis, reikalaujanti bendrų valstybės institucijų, mokslininkų ir visuomenės pastangų. Svarbu gerinti vandens kokybę, atkurti žuvų buveines ir reguliuoti žvejybą. Taip pat svarbu šviesti visuomenę apie žuvų apsaugos svarbą ir skatinti atsakingą elgesį gamtoje.

Priemonės, Skirtos Neries Žuvų Apsaugai:

• Vandens kokybės gerinimas: mažinti teršalų patekimą į upę iš pramonės, žemės ūkio ir buitinių nuotekų.
• Žuvų buveinių atkūrimas: renatūralizuoti upės vagą, atkurti krantų augaliją ir sukurti dirbtines žuvų buveines.
• Žvejybos reguliavimas: nustatyti žvejybos apribojimus, drausti žvejybą neršto metu ir kontroliuoti žvejybos įrankius.
• Visuomenės švietimas: šviesti visuomenę apie žuvų apsaugos svarbą ir skatinti atsakingą elgesį gamtoje.
• Moksliniai tyrimai: vykdyti mokslinius tyrimus, siekiant geriau pažinti žuvų populiacijas ir jų ekologiją.

Neries Žuvys ir Žmogus

Neries žuvys yra svarbios ne tik ekologiniu, bet ir ekonominiu bei kultūriniu požiūriu. Žvejyba yra svarbi pragyvenimo šaltinis daugeliui žmonių, o žuvys yra svarbi maisto šaltinis. Neris taip pat yra populiari vieta mėgėjiškai žvejybai ir poilsiui prie vandens.

---