Maisto tema itin dažnai naudojama skleisti melagienoms ir platinti dezinformaciją, mat tai - kiekvienam gyventojui kasdien aktualus klausimas, glaudžiai susijęs su sveikata. Gydytojams rekomenduojant valgyti daugiau žuvies ir dažniau ja keisti raudoną mėsą pasigirsta kalbų apie žuvies užterštumą sunkiaisiais metalais. Dažniausiai interneto vartotojai buvo klaidinami dėl jose randamo gyvsidabrio.
Faktų tikrintojai pastebėjo internete sklindančią dezinformaciją apie žuvis. Pavyzdžiui, ispanų faktų tikrintojai rašo, kad „BMJ Global Health“ duomenimis, iki amžiaus vidurio kasmet būtų galima išgelbėti nuo 500 000 iki 750 000 gyvybių, jei raudonos mėsos vartojimas būtų pakeistas vadinamosiomis „mėlynosiomis žuvimis“ - mažomis, gausiomis sveikų riebalų rūgščių, kurių šiuo metu žmonės vartoja mažai.
Gyvsidabris žuvyse: ką svarbu žinoti?
Baltijos jūros žvejai ir verslininkai daugiausia ieško bei rinkai pateikia didesnių žuvų, o šių organizmuose natūraliai susikaupia daugiau gyvsidabrio. „Elections24Check“ straipsnyje žurnalistė rašo, kad elementinis (metalinis) gyvsidabris natūraliai egzistuoja aplinkoje, o jo toksiškumas daugiausia susijęs su lėtiniu poveikiu organizmui ir garų įkvėpimu. Kai kurios bakterijos elementinį gyvsidabrį gali paversti metilo gyvsidabriu. Šis junginys yra stiprus neurotoksinas, kuris kaupiasi žuvyse ir vėžiagyviuose.
Metilo gyvsidabrio poveikis gali pažeisti nervų sistemą ir inkstus bei sukelti vystymosi problemų nėštumo metu. KU Jūros tyrimų instituto mokslininkas, Žuvininkystės ir akvakultūros laboratorijos vadovas Nerijus Nika aiškina, kad gyvsidabris, kaip ir kitos Europos reglamente minimos pavojingos medžiagos (pavojingi sunkieji metalai, dioksinai, furanai ir kt.) maiste, yra kancerogenas, galintis paskatinti vėžines ligas. Deja, net ir apdorojus jūrų gėrybes karščiu ar kitais būdais, jis nepasišalina ir patenka tiesiai į žmogaus organizmą.
Kiek gyvsidabrio gali būti maisto produktuose, apibrėžia Europos Komisijos reglamentas dėl tam tikrų teršalų, taip pat ir gyvsidabrio, koncentracijos maiste. Žuvų mėsoje, kuri yra saugi vartoti, su atskiromis išimtimis gyvsidabrio gali būti iki 0,5 mg viename kilograme mėsos.
Lietuvoje gyvsidabrio koncentracijos žuvyse tyrimus vykdo Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) bei Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Sunkiųjų metalų ir kitų pavojingų medžiagų koncentracija žuvyse vertinama skirtingais tikslais. „Paprastai nustatoma gyvsidabrio koncentracija žuvyje siekia šimtąsias miligramo dalis kilogramui žuvies, ir tai yra vertės, saugios vartoti. Kartais jos gali viršyti tas ribas, bet tai labai priklauso ir nuo įvairių mėginio ypatumų (pvz., kepenys teršalų sukaupia daugiau nei mėsa, vyresnės žuvys turės sukaupusios daugiau nei jaunos ir kt.)“, - sakė N. Nika.
Dauguma sveikų suaugusiųjų ir vaikų, jaunesnių nei 6 metai, daug gyvsidabrio turinčių žuvų turėtų valgyti ne dažniau kaip kartą per savaitę. Tačiau FDA ir Aplinkos apsaugos agentūra (EPA) pataria mažiems vaikams, taip pat nėščiosioms ir žindyvėms visiškai vengti žuvų, kuriose yra daug gyvsidabrio. Kitos populiacijos, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonės ir tie, kurių imuninė sistema susilpnėjusi, taip pat turėtų vengti valgyti daug gyvsidabrio turinčių žuvų.
Didesnės žuvys turi daugiau gyvsidabrio. N. Nika aiškina, kad tam tikrą kiekį gyvsidabrio žuvys sukaupia, bet jų nevalgyti žmonės negali: iš jūrų gėrybių mes gauname svarbių medžiagų - nepakeičiamų omega-3 ir omega-6 riebiųjų rūgščių. Žmogui šios rūgštys būtinos, svarbu gauti su maistu, nes organizmas pats jų nepasigamina.
Jungtinių tautų Pasaulinės sveikatos organizacijos bei Maisto ir žemės ūkio organizacijos specialistai nuolat vykdo jungtines konsultacijas dėl žuvų vartojimo naudos ir rizikų. Bendrai laikomasi nuomonės, kad iš žuvų gaunamų naudingųjų medžiagų teikiama nauda besivystančiam embrionui ar vaikui viršija rizikas dėl pavojingų medžiagų potencialios žalos.
„Gyvsidabris, kaip ir kitos medžiagos, nuolat kaupiasi žuvų audiniuose, tad vyresnėse žuvyse teršalų bus didesnės koncentracijos nei jaunose. Kiekvienas cheminis elementas ar medžiaga pasižymi specifinėmis savybėmis, ir vieni elementai ar medžiagos kaupiasi lengviau, kiti - sunkiau arba visai nesikaupia, nes gyvūnų organizmai turi mechanizmus, kaip jas pašalinti. Pavojingos medžiagos yra tirpios ir geriau kaupiasi riebiuose audiniuose, todėl riebios žuvys arba riebūs audiniai, pvz., kepenys, turės daugiau teršalų“, - kalbėjo mokslininkas.
Baltijos jūros žuvys sukaupia mažiau gyvsidabrio
N. Nika paaiškino, kad įvairūs teršalai keliauja iš žemesnio mitybos lygmens į aukštesnį, iš dumblių - į moliuskus ir zooplanktoną (mažus vėžiagyvius), jį ėdant žuvims, teršalai toliau kaupiasi smulkesnėse žuvyse, paskui - stambesnėse (plėšrūnuose), galiausiai aukščiausiose mitybos lygmenyse - ruonių, taip pat ir žmonių organizmuose. Anksčiau minėtomis naudomis pasižymi visos žuvys, tačiau didesnės bei senesnės sukaupia daugiau sunkiųjų metalų.
JAV maisto ir vaistų administracija (FDA) apskaičiavo, kad daugiausia gyvsidabrio turi šių rūšių žuvys: karališkosios skumbrės, marlinai, oranžinės gruoblės, rykliai, kardžuvės, plytžuvės, didžiaakiai tunai. Šios žuvys ant lietuvių stalo iš Baltijos jūros patenka retai arba apskritai negyvena aplink mūsų krantus.
Pasak Klaipėdos universiteto mokslininkų, Baltijoje gyvena 40 žuvų rūšių, o maistui gaudomos smulkesnės: menkės, plekšnės, brėtlingiai (šprotai), strimelės, stintos, perpelės. Taip pat mes dažniau vartojame į FDA duomenimis mažiausiai gyvsidabrio sukaupiančių žuvų sąrašą įtrauktas lydekas bei silkes.
Gydytojos rekomendacijos dėl žuvies nėštumo metu
Klinikos „Biofirst“ gydytoja ginekologė Lina Kavaliūnienė teigia, kad pagrindinis mitybos principas nėštumo metu - visavertis maistas. Tai reiškia, kad maistas turi būti kuo įvairesnis, šviežias, turintis kuo daugiau baltymų, papildantis mamos racioną vitaminais ir mikroelementais.
Tunas, kardžuvė, ryklys ir kitos stambios jūros žuvys gali turėti padidintą gyvsidabrio kiekį, kas gali pakenkti vaisiaus nervų sistemos vystymuisi. Žalia žuvis gali būti ūmios toksoplazmozės šaltinis, kuri sukelia vaisiui smegenų, nervų sistemos, akių patologiją. Todėl šių produktų patartina vengti.
Per savaitę nėščiajai rekomenduojama suvalgyti iki 340 g žuvies ir kitų jūrų produktų. Rinkitės vandenyne, o ne Baltijos jūroje sugautą žuvį. Geriausias pasirinkimas: menkės, jūrinės lydekos, atlantinės skumbrės, silkės, lašišos, upėtakiai, ešeriai, sardinės, krevetės, kalmarai. Tuną rekomenduojama valgyti ne dažniau kaip kartą per savaitę, geriausia rinktis dryžuotąjį. Dėl didelės gyvsidabrio koncentracijos patariama vengti stambių plėšrių žuvų: karališkųjų skumbrių, ryklių, buriažuvių, kardžuvių, cigarinių ešerių, didžiaakių tunų.
Nevartojant pakankamai žuvies ir mažai būna saulėje (ypač šaltuoju metų laiku) rekomenduotina vartoti žuvų taukus, vitaminą D.
Rekomenduojami maisto papildai nėštumo metu
Tinkamas mitybos racionas ir reikiamo maistinių medžiagų kiekio užtikrinimas yra svarbus kiekviename gyvenimo etape, tačiau tai ypač svarbu nėštumo metu, kai maistinių medžiagų reikia ne tik nėščiajai, bet ir jos įsčiose augančiam vaisiui. Padidėjusį mikroelementų ir mineralų kiekį galima užtikrinti subalansuota dieta, tačiau tai ne visada įmanoma: pavyzdžiui, jei laikomasi veganiškos ar vegetariškos dietos, moteris rūko ar mityba yra nepakankama, reikėtų vitaminus ir mineralus vartoti papildomai.
Štai keletas maisto papildų, kurie gali būti naudingi nėštumo metu:
| Maisto papildas | Biologinė reikšmė | Kokiuose maisto produktuose yra? | Norma nėštumo metu (patvirtinta SAM) | Rekomenduojamas nėštumo laikotarpis |
|---|---|---|---|---|
| Folio rūgštis (arba vitaminas B9) | Sumažina vaisiaus nervinio vamzdelio defektų ir įgimtų anomalijų, pvz., gomurio skilimo ir širdies ydų, riziką. | Žalialapės daržovės, kiaušiniai, gyvulių kepenys ir inkstai, pienas, alaus mielės. | 250 mcg (rekomenduojama vartoti 400-600mcg). | Prieš pastojant ir pirmą nėštumo trimestrą. |
| Kiti B grupės vitaminai | Svarbūs vaisiaus nervų sistemos vystymuisi ir kraujodarai. | Alaus mielės, lapinės ir ankštinės daržovės, liesa mėsa ir žuvis, kiaušiniai, gyvulių kepenys ir inkstai, pienas. | B1 - 1,6 mg; B2 - 1,7 mg; B6 - 1,6 mg; B12 - 4 mcg | - |
| Vitaminas D | Vitamino D trūkumas nėštumo metu siejamas su padidėjusia cezario pjūvio, preeklampsijos, priešlaikinio gimdymo ir gestacinio diabeto rizika. | Jūros gėrybės, kiaušinio trynys, pienas, jautiena ir grybai. Gaminasi odoje esant pakankamai saulės ekspozicijai. | 10 mcg arba 400 VV (IU). | - |
| Kalcis | Reikalingas vaisiaus kaulų formavimuisi, dantų užuomazgoms. | Pieno produktai, sūris, lapinis kopūstas, migdolai, brokoliai. | 1100 mg. | - |
| Magnis | Trūkumas nėštumo metu gali padidinti lėtinės nėščiosios hipertenzijos ir priešlaikinio gimdymo riziką. | Grūdų produktai, žalialapiai augalai krevetės, krabai, žuvis, kitos jūros gėrybės, juodoji arbata, riešutai / migdolai, morkos šokoladas. | - | - |
Svarbu pasikonsultuoti su gydytoju prieš vartojant bet kokius maisto papildus nėštumo metu.