pints and crafts

Alienum phaedrum torquatos nec eu, vis detraxit periculis ex, nihil expetendis in mei. Mei an pericula euripidis, hinc partem ei est. Eos ei nisl graecis, vix aperiri elit

Get social:

Image Alt

Keramikos degimo temperatūros ir kūrybinės subtilybės

Keramikos magija slypi ne vien molio minkyme ir netikėtų formų išgavime. Keramikos produktų žavesys užgimsta ir glazūros rūbe įpintame spalvų žaisme, žvilgesyje. Dažną pakeri, gal kartais ir išgąsdina, glazūros nenuspėjamumas. Kaip tikri burtai krosnis pakeičia glazūros spalvą, padengimą ir net nuotaiką, kai leidžia pasidžiaugti nauju kūriniu. Pradedantiesiems glazūra - savotiškas siurprizas. Tekstūra nematyta lyg baugina, visai neaišku kaip padengti, o dargi galima ir merkti… Nei tai dažai, nei akvarelė - veikiau šlapių miltelių mišinys. žvilgsnis, dar nepasitikinčios rankos, o patirtis ir laikas tuomet savo darbą dirba. Įvaldžius vieną subtilybę ją pakeičia kita ir mes dalindamiesi žiniomis viliojame pamilti paslaptingus reiškinius. Supratus technikos niuansus, spalvų draugystes ir kovas užgims vėl laisvės skonis, noras eksperimentuoti, o akys pačios pieš pažįstamų spalvų kerais. Nors kartais taip sunku išlaisvinti kūrybos paukštę, pradėjus darbą mintys pačios įsilieja ir nustebina darna.

Keramikinio darbo paruošimas - nulipdytas išdžiovintas dirbinys apšveičiamas tikslu nulyginti visus nelygumus atsiradusius gamybos procese.

Keramikos degimas

Gaminio degimas - glazūruotas gaminys pakraunamas į specialią keramikos degimo krosnį kurioje degamas nuo 1000 iki 2000 laipsnių temperatūroje (temperatūra krosnyje keliama palaipsniui per kelias valandas, jei temperatūra bus keliama per greitai ji suskilinės ir gaminys nebus tolygiai padengtas. Galutinis gaminio vertinimas - ataušus gaminiui ir išėmus jį iš krosnies vertiname savo gaminio grožį ir padengimą. Mėgaujamės savo kūribiškai praleisto laiko rezultatu!

Šamoto masės naudojimas keramikoje

Platus asortimentas puikių, aukštoje temperatūroje degamų šamoto masių, kurios yra specialiai sukurtos meniniai keramikai. Masėse yra apie 40% degto malto molio grūdelių, kurių tekstūra nuo vos juntamos iki itin rupios, užtikrina plačias išraiškos galimybes ir puikias savybes džiūstant ar degant masę krosnyje. Išskirtinis plastiškumas suteikia optimalias galimybes kuriant modelius. Jų nuostabios spalvos, su įvairiais atspalviai, nuo baltos iki tikros juodos, tai ideali meninės išraiškos priemonė. Šamoto masės yra plačiai naudojamos skulptūrų lipdymui ir turi labai geras savybes Raku keramikai.

Keramikės Linos Malinauskienės kūrybinis kelias

Prieš septynerius metus šiaulietė Lina Malinauskienė darbo vietą susikūrė namuose - daro meną iš molio ir iš jo gyvena. Darbo diena trunka 16- 18 valandų. Pardavinėdama darbus, vien per pastaruosius devynis mėnesius automobiliu Lietuvos ir Latvijos keliais nuriedėjo 19 tūkstančių kilometrų. Svetimam darbdaviui ji sako dirbti jau nebegalėtų. L. Malinauskienei 34-eri. Baigusi vidurinę mokyklą, studijų nesirinko. Kol augino pirmagimį sūnų, padėjo savo tėčiui Algirdui Dambrauskui remontuoti laikrodžius. Taisė tik žadintuvus. Jauna moteris sako, jog tada šis amatas buvo labai pelningas. Kai prekyboje atsirado kinietiškų mechanizmų, darbo sumažėjo. „Kažką reikėjo galvoti. Gimė dukra, darbo ieškojau namuose. Draugai dirbo pas keramikus Urniežius ir man pasiūlė ateiti. Taip pirmą kartą prisiliečiau prie molio. Bet keraminius namelius dariau neilgai, supratau, kad galima daryti kažką savo, užsidirbti ir iš to gyventi“, - pradžią prisiminė Lina.

Specialių keramikos mokslų ji nekrimto. Yra baigusi Šiaulių dailės mokyklą. Lina mokėsi tapybos. Keramika jai buvo pati nemėgstamiausia disciplina. Pirmą krosnį gaminiams degti ir glazūrai džiovinti gavo dovanų. Į senutėlės krosnies angą tilpo vos keletas gaminių. Jau rimtesnė krosnis prieš šešerius metus jai kainavo apie du tūkstančius litų, bet ji buvo surinkta, anot Linos, iš atliekų. Dabar keramikė turi trečią, bene rimčiausią krosnį. Tačiau joje nėra temperatūros matuoklio. Kol išmoko dirbti be jo, Lina ne vieną dieną prie krosnies praleido eksperimentuodama. „Temperatūrą išmokau nustatyti be elektronikos. Krosnies atidaryti negali - viskas sprogs. Kai molis džiūva, degimo temperatūra yra 900 laipsnių. Kai džiūva nuglazūruotas gaminis, temperatūra siekia 1200 laipsnių. Tiek eksperimentų ir ašarų naktimis buvo“, - neslėpė Lina.

Ji palygino. Jei būtų panorėjusi tapti rimta laikrodžių meistre, šio amato paslaptis būtų perėmusi iš laikrodininko tėvo. Keramikai, Linos žodžiais, dalytis paslaptimis nėra linkę. Perpratusi keramikos subtilybes, Lina turėjo viziją suburti kūrybingus žmones, pamokyti juos amato, kad galėtų užsidirbti patys ir padėtų keramikei. „Siūliau pamokyti, ko manęs nemokė, padėti įžengti į rinką. Nusivyliau ir nuleidau rankas, išgirdusi jų klausimus: kiek truks darbo diena; ai, sunku. Kai pradedi dirbti, valandų neskaičiuoji. Tik vaikai primena: mama, kada sustosi?“ - pasakojo keramikė. Užsispyrusią savamokslę keramikai stebėjo ketverius metus. Stebėjo, bet artyn neprisileido. Kol kartą Klaipėdoje per parodą priėjo ir tarė: „Šaunuolė, augi“. Linai tai buvo pripažinimas ir ženklas, kad ji, jauniausia tarp senų vilkų, yra priimta į keramikų ratą. Atėjo laikas ir Lina tapo tautodailininke.

Jos darbo įrankiai yra adata ir virbalas, įstatyti į medinius kotelius. Dar tinka kinietiškos lazdelės. Kiek vėliau Lina gaminius juos neš į lauką, į saulę. Draugai pamatę, kaip keramikė spartina darbo procesą, susiėmė už galvos - juk molis turi džiūti vėsiai, ilgai. „Iš tikrųjų džiovinti saulėje negalima. Bet kitaip jie džius 3- 4 dienas, o vasarą tiek laiko neturiu. Žiemą ir ant radiatorių padedu. Gaminio atsparumas nuo to nenukenčia“, - pasakojo keramikė. Išdžiūvę gaminiai keliaus į krosnį ir degs 5- 6 valandas. Paskui krosnis vės ir juos Lina ištrauks po paros. Po to gaminius dekoruos glazūra ir vėl šaus į krosnį, kurioje nuo karščio būna balta. Visas procesas, kol pasimato kūrinys, trunka savaitę. Paskui viską reikės supakuoti ir susikrauti į automobilį.

Per dvi- tris savaites Lina sunaudoja apie 200 kilogramų molio, kurį parsiveža iš kuršėniškių keramikų Anglickų įmonės. Elektros per mėnesį ji išdegina už 300 litų. Antra tiek kainuoja patentas ir sveikatos draudimas. Kiek išdegina kuro, Lina nustojo skaičiuoti. Keramikės stilius išskirtinis - jos darbai yra ryškių, sodrių spalvų. Eksperimentuodama su glazūra, Lina išgavo tik jos darbuose naudojamą specifinę oranžinę spalvą. Ji neslepia: pagal spalvinius sprendimus yra šiek tiek pažengusi į priekį. Lina varijuoja ir gaminių formomis. Keramikės darbai išsiskiria ir subtilia tapyba. Ji juokiasi: juk yra tapytoja, jos „arkliukas“ yra piešimas ir spalvos. Kai ėmėsi šio amato, Lina ilgai galvojo, kas galėtų tapti jos gaminių vizitine kortele. Pasufleravo draugas - juk jai patinka laumžirgiai. Jie ir tapo išskirtiniu štrichu.

Kažkada pykusi, kad keramikos nesimokė rimtai, šiandien Lina džiaugiasi - ji sako nėra įstatyta į rėmus, ką galima ir ko negalima keramikoje atranda pati. Sutinka, jog taip yra sunkiau, bet smagiau, be to, yra stimulas nesustoti vietoje. Keramikė pastebi, jog rinkoje išsilaikyti nelengva.

„Ten smulkiajam verslui yra kitos sąlygos - jokių mokesčių, duoda beprocentes paskolas, dirbtuves. Lietuvoje gi už 3 prekybos dienas per Jūros šventę sumokėjau 755 litus. Už trijų metrų dydžio prekystalį. Užsienyje už tokį mokestį gauni namelį, pastogę prekybai, yra apsauga. Pas mus mus mokesčius susirenka už pliką žemę. Juk mes dar ir nuo oro priklausomi, jei lyja, prekybos nebus“, - pasakojo keramikė.

Šiuos metus Lina vadina ypatingai sunkiais ir didelių ateities planų nekuria. Kad bent kiek pavytų pernykštį uždarbį, ji prekiauja kiekvieną savaitgalį. Kaip paprastai, pailsėti sau leis spalio mėnesį.

Keramikos degimo Vilniuje galimybė

Sveikas molio kolega! Esi jau susipažinęs su moliu ir savarankiškai kuri namuose, bet neturi krosnies kur išsidegti darbus? Pati kol neturėjau pečiaus, ir automobilio teisių vežiodavau keramiką degti troleibusais į kitą miesto galą... Taip, kad žinau tą sunkią dalį, bet ko tik nepadarysi dėl to nuostabaus jausmo kai vežiesi išdegtus darbelius namo !Jei tau pakeliui, ar netoliese, mano dirbtuves kartu su pečiuku gali rasti Vilniuje /Šiaurės miestelyje, P.Lukšio g. 16 (įėjimas prie dažų parduotuvės Top color) 2 aukštas, 208 kab.Gero kelio, iki susirašymo !

Krosnis:

  • 68 l
  • Lentynos diametras: 38 cm
  • Kameros matmenys diametras x aukštis (mm): 430x460

Kainos:

  • Pilna krosnis kainuotų 40 eur
  • 1 lentynos 10 eur

Degimo temperatūra:

  • Degu 1000- 1050 temperatūroje su 20 min. išlaikymu.
  • Dėl keramikos degimo prašau susisiekti su manimi el. paštu.