Aromatingoji arbata yra vienas populiariausių pasaulio gėrimų, o apie jos naudingąsias savybes sklando legendos. Arbata jau tūkstantmečius vartojama ne be priežasties. Daugeliu tyrimų įrodyta, kad arbata gali sustiprinti imuninę sistemą, padėti kovoti su uždegimais ir netgi apsaugoti nuo širdies ligų bei vėžio.

Didžioji arbatos nauda imunitetui ir bendrai sveikatai yra susijusi su antioksidantais, vadinamais polifenoliais. „Daugybė tyrimų parodė, kad mityba, kurioje gausu polifenolių, apsaugo nuo lėtinių ligų, tokių, kaip širdies ir kraujagyslių ligos ir 2 tipo diabetas“, - sako amerikietė mokslininkė Megan Meyer.

Arbatos rūšys ir jų savybės

Egzistuoja daugybė skirtingų arbatos rūšių, visa klasikinė, iš Kinijos kilusi arbata yra gaminama iš to paties Camellia Sinensis augalo (tik jos paruošimas būna skirtingas). Yra daug arbatos rūšių, kurios gali palaikyti imunitetą - tai ir tokios populiarios arbatos, kaip žalioji, juodoji, baltoji ar ulongo, kurios yra ruošiamos iš to paties visžalio augalo 'Camellia sinensis', tiek ir žolelių. Arbatžolių paruošimo, geografinės vietovės ir augalų veislių skirtumai lemia unikalų arbatos skonį ir maistinę sudėtį, todėl kai kurios arbatos turi daugiau naudos imunitetui nei kitos.

Juodoji arbata

Juodoji arbata yra stipriai fermentuota (arba oksiduota). Tai reiškia, jog nuskinti arbatos lapeliai yra paliekami džiūti: šio proceso metu iš arbatžolių išgaruoja vanduo, o lapeliai sugeria daug deguonies. To pasekoje išgaunama tamsiai ruda, intensyvaus skonio arbata. Žinomiausios juodosios arbatos rūšys yra Darjeeling, Assam (abi pastarosios auginamos Indijoje), Ceylon (auginama Šri Lankoje) ir Keemun (auginama Kinijoje). Ši arbata dar skirstoma pagal tai, ar jos lapeliai patiekiami pilni, ar susmulkinami. Paprastai kuo labiau susmulkinti lapeliai, tuo arbata stipresnė.

Ši arbatos rūšis tamsią spalvą įgauna dėl polifenolių grupės, žinomos kaip teaflavinai. „Tyrimai patvirtina teaflavinų antioksidacinį potencialą, kaip ir EKGC“, - sako P. Lee. Juodojoje arbatoje gausu flavonoidų: šios cheminės medžiagos veikia kaip antioksidantai, mažinantys laisvųjų radikalų daromą žalą. Antioksidantai ypač svarbūs imuninei sistemai, padedančiai organizmui kovoti su virusais, bakterijomis ir infekcijomis. Juodoji arbata plačiai žinoma kaip gerinanti širdies ir kraujagyslių veiklą.

Žalioji arbata

Skirtingai nei baltoji, žalioji arbata yra truputį fermentuota. Ji gali būti gaminama dviem būdais: garinant arbatos lapelius arba juos džiovinant. Japoniškos žaliosios arbatos, tokios kaip Sencha ir Genmaicha, yra garinamos, dėl ko įgauna ryškesnę žalią spalvą. Tuo tarpu kinai žaliąją arbata džiovina specialioje keptuvėje. Manoma, kad žalioji arbata turi daug naudingų savybių: gerina atmintį, dėmesio koncentraciją, stiprina sveikatą ir net padeda deginti kalorijas.

Švelnaus, karčiai saldaus skonio žalioji arbata yra turtingas antioksidantų katechinų šaltinis. „Katechinai yra polifenoliai, kurie turi daug naudos sveikatai“, - sako P. Lee. Medžiaga, sutrumpintai vadinama EGCG, yra vienas geriausiai ištirtų katechinų.

Baltoji arbata

Ši arbata pasižymi švelniu, subtiliu skoniu ir turi šiek tiek natūralaus saldumo. Iš visų arbatos rūšių, ji yra mažiausiai apdorota, visiškai nefermentuota, todėl arbatžolės išsaugo natūralią formą ir skonį. Manoma, kad geriausia baltoji arbata atkeliauja iš Fujian provincijos Kinijoje, tačiau gali būti auginama ir Nepale ir Jemene. Nors ir vadinama baltąja, iš tiesų ši arbata turi švelnų gelsvą atspalvį.

Dėl minimalaus arbatžolių apdorojimo baltoji arbata pasižymi itin subtiliu skoniu. Remiantis ankstesne apžvalga, baltojoje arbatoje, kaip ir žaliojoje, yra daug katechinų.

Oolong arbata

Ši arbata dar žinoma kaip „wulong“, kas kinų kalba reiškia „juodojo drakono arbatą“. Kilusi iš Kinijos, Oolong yra labiau fermentuota nei žalioji, bet mažiau - nei juodoji arbata. Oolong arbata gali būti užpilama daugybę kartų, ir kaskart įgauna vis kitokį skonį. Geriausia oolong arbata yra gaminama Kinijoje ir Taivane, o jos gėrimui net yra sukurta speciali ceremonija, vadinama gongfu - jos metu arbata užplikoma specialiame arbatinuke ir patiekiama specialiuose puodukuose.

Rooibos arbata

Dažnai vadinama raudonąją, ši arbata gaminama iš visai kito augalo nei prieš tai aprašytos arbatos. Šis augalas - Aspalathus linearis, daugiausiai auginamas kalnuotame Cederberg regione Pietų Afrikos respublikoje. Arbata yra silpnai fermentuota, o šio proceso metu arbatos lapeliai įgauna rusvai raudoną spalvą.

Žolelių arbatos

Pasaulyje yra populiarūs įvairūs karšti gėrimai, gaminami užplikius vandeniu įvairias žoleles, pumpurus, žiedus, uogas ir jų lapus, vaisius. Nors mes šiuos gėrimus vadiname arbata, kinai su mumis nesutiktų: šie arbatos išradėjai arbata laiko tik gėrimus, pagamintus iš Camellia Sinensis augalo. Iš panašių arbatų, galbūt viena žinomiausių pasaulyje yra mėtų arbata: ji buvo mėgstama dar senovės romėnų, o dabar populiari Šiaurės Afrikoje bei Artimuosiuose Rytuose.

Populiariausios žolelių arbatos:

• Ramunėlių arbata
• Medetkų arbata
• Čiobrelių arbata
• Liepžiedžių arbata
• Pankolio arbata

Žolelių arbatos neturi kofeino, todėl yra puikus pasirinkimas tiems, kurie nori išvengti stimuliuojančių medžiagų. Populiariausios žolelių arbatos yra ramunėlių, pipirmėčių, čiobrelių. Jos plačiai žinomos dėl nervų sistemą puoselėjančio poveikio. Tiems, kurie stovi ant perdegimo slenksčio, atokvėpis su arbatos puodeliu - tai, ko labiausiai reikia. Teigiama, kad liepžiedžių arbata yra liaudiškas vaistas nerimui mažinti, o ramunėlių arbata padeda atsipalaiduoti. Žolelių arbatos gali padėti kovoti su pilvo pūtimu ir gerinti virškinimą.

Arbatos pasirinkimo patarimai

Jeigu norite birios rūšinės arbatos, atkreipkite dėmesį į pačių lapelių išvaizdą. Šių vaizdas turėtų būti kuo vientisesnis. Kita vertus, renkantis kai kurių rūšių arbatas taip pat svarbi jų kilmės šalis. Kodėl? Na, kokybiškam gėrimui itin svarbus tinkamas dirvožemis ir klimato sąlygos. Tai ypač aktualu tuomet, kai kalbame apie žalią arba juodą arbatas. Kita vertus, nepamirškite pamėginti pajusti gėrimo aromato. Šviežioms arbatoms dažnai būdingas kiek ryškesnis kvapas. Visgi, su laiku šis natūraliai silpnėja.

Arbatos ruošimo patarimai

Norint mėgautis išties kokybiška arbata svarbu tinkamai ją paruošti. Pavyzdžiui, vandenį reikėtų virinti tik vieną kartą. Be to, daugelis žmonių deda pernelyg daug arbatos. Visgi, vienam puodeliui įprastai pakanka nubraukto arbatinio šaukštelio žolelių. Svarbu paminėti, kad geriausia šiuo gėrimu mėgautis tuomet, kai jis nebėra deginančiai karštas. Kita vertus, nemažai pavienių taisyklių galioja atsižvelgiant į tai, kokios rūšies arbatžoles pasirinksite. Pavyzdžiui, nerekomenduojama gerti atvėsusios juodosios arbatos. O štai žaliosios nereikėtų plikyti pilnai verdančiu vandeniu, mat gėrimas apkars.

Žinoma, atsižvelgiant į Jums patinkantį skonį arba kamuojančias problemas, arbatą galima pagardinti papildomai. Tam tinka medus, imbieras, cinamonas ir panašūs produktai.

Kofeino kiekis skirtingose arbatose

Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė atkreipia dėmesį, jog renkantis tarp kavos ir arbatos, vertėtų žinoti, jog kavoje paprastai yra daugiau kofeino. Dideliame puodelyje (apie 250 ml) juodos kavos, kofeino, priklausomai nuo pupelių, yra apie 240 mg kofeino, puodelyje (apie 30 ml) espresso kavos - apie 70 mg, o 250 ml arbatos puodelyje, priklausomai nuo jos rūšies, kofeino yra 25-70 mg.

Štai apytikslis kofeino kiekis skirtingose arbatos rūšyse (240ml puodelyje):

• Žalioji arbata: apie 25-30 mg
• Juodoji arbata: apie 40-70 mg
• Baltoji arbata: apie 15-30 mg
• Ulongo arbata: apie 30-50 mg

Arbatos, kurių reikėtų vengti

• Šaltoji arbata, pirktiniai arbatos gėrimai: Daugeliui gali atrodyti, kad arbatos gėrimus (pavyzdžiui, matcha latte) gerti sveikiau nei kavą. Tačiau pirktiniuose arbatos gėrimuose gausu cukraus. Jeigu arbatos gėrimą ruošite namuose ar įsigysite patikimose kavinėse, viskas gerai.
• Organizmą detoksikuojančios arbatos: Šiuo metu rinkoje galima rasti arbatų, neva padedančių greitai atsikratyti svorio. Tačiau į tokių arbatų sudėtį dažnai dedama vidurius laisvinančių medžiagų, tad arbata gali ne padėti, bet pakenkti.
• Burbulinė arbata: Sparčiai tarp jaunimo išpopuliarėjusi burbulinė arbata taip pat naudos sveikatai neatneš, nes joje daug pridėtinio cukraus, angliavandenių, kalorijų, o kur dar visi dažikliai ir kiti priedai.

---