Augdami ir pažindami pasaulį, kūdikiai gali imti nebemėgti maisto produktų, kuriuos anksčiau mielai ragaudavo. Tai, kad vaikai gali netikėtai pakeisti įpročius ir nebemėgti anksčiau mėgto maisto, yra normalu. Kai kuriems tėvams tai tampa problema, todėl patyrę pediatrai, mitybos ir maitinimo specialistai skuba dalintis įžvalgomis ir patarimais.
Jeigu jūsų dvimetis dar visai neseniai godžiai valgė trintus žirnelius, o dabar netikėtai stumia juos šalin, gali kilti klausimas - kaip reikėtų elgtis? Ar reikia sunerimti - galbūt vaikas, atsisakydamas tam tikrų produktų, negauna visų reikalingų maisto medžiagų? Jei esate tokie, kaip daugelis mamų, tėvų ar senelių, tikriausiai imate vaiką įtikinėti, jam grasinti, maldauti ar net imatės blogiausio - bandote papirkti desertu. Tačiau jaudintis neverta - neseniai įvykdyto tyrimo duomenimis, net jeigu jūsų mažametis ir yra išrankus maistui, vis tiek užaugs sveikas.
„Tėvų spaudimas vaikams neturi jokio - nei gero, nei blogo - efekto vaikų išrankumui valgant“, - sako tyrimo autorė pediatrė ir Mičigano universiteto žmogaus augimo ir vystymosi centro tyrimų profesorė Julie Lumeng. J.Lumeng metus stebėjo 244 etniniu požiūriu skirtingus 2 ir 3 metų vaikus, lygindama jų tėvų maitinimo taktikas ir stebėdama sveiką vaikų vystymąsi bei pokyčius jų elgesyje renkantis maistą, mažėjantį išrankumą.
Kaip elgtis, kai vaikas atsisako valgyti?
Tačiau tėvai tikrai neturėtų jų versti valgyti per prievartą. Norintiems, kad vaikai pratintųsi prie dar neragautų maisto produktų, specialistai siūlo tai daryti žaidimo forma. Ji taip pat siūlo kelti vaikų susidomėjimą naujais maisto produktais, leisti jiems juos pažinti patiems.
„Rekomenduoju kiekvieno naujo patiekalo vaikui duoti paragauti po truputį: lėkštėje, kartu su kitu jo mėgstamu maistu, padėti ir šaukštą naujo patiekalo. Jokiu būdu neverskite jo viską suvalgyti - vien tai, kad naujas patiekalas atsirado jo lėkštėje, gali sužadinti vaiko smalsumą paragauti ir susidraugauti su nauju maistu.“ - teigia dietologė ir profesionali šefė Beth Saltz.
Specialistė taip pat siūlo vaikams pasakoti apie tai, kaip maistas užauginamas ir pagaminamas. Taip pat, esant galimybei, patartina patiems auginti vaisus ir daržoves, vaikui rodyti, kaip jos prižiūrimos, o paskui kartu jas gaminti. Jei tokios galimybės nėra - patartina vaikus vestis į turgelius, kuriuose jie galėtų pamatyti produktų įvairovę, paliesti nematytus produktus ir juos išsirinkti. „Galima priversti vaiką valgyti žirnelius, tačiau taip jis neišmoks jų pamėgti ir neišlavins smalsumo ragauti naujus produktus“, - priduria ji.
Ekspertų teigimu, geriausia pradėti lavinti vaiko valgymo įpročius yra tuomet, kai jis vietoje košelių pradeda valgyti kietą maistą. „Kūdikių skonio receptoriai formuojasi nuo ankstyvo amžiaus, todėl jiems siūlykite įvairaus skonio, formos, tekstūrų, net temperatūrų maisto“, - sako M.Potock. Specialistai taip pat siūlo pradėti nuo kuo sveikesnių maisto produktų - trinto avokado, natūralaus ekologiško jogurto, trintų žaliųjų daržovių. Kuo įvairesnių ir sveikesnių maisto produktų tėvai siūlo savo kūdikiui, tuo lengviau jam bus priprasti prie kintančio maisto, jis nebijos ragauti ir domėtis naujovėmis.
Sveikos mitybos principai vaikams
Vaikų maitinimo aprašas rekomenduoja atsižvelgti į maisto produktų sezoniškumą. Taip ne tik sutaupysite pinigų, nes sezoniniai vaisiai ir daržovės paprastai būna pigesni, bet sezoniniai maisto produktai sveikesni ir šviežesni, turintys daugiau vitaminų, mineralinių medžiagų ir antioksidantų.
Nežinau kaip Jums, bet žiemos metu visiškai nenoriu valgyt nė aš, nė mano vaikai „plastmasinių“ pomidorų ir agurkų, juos keičiame virtais, keptais, žaliais, raugintais burokėliais, raugintais kopūstais ir raugintais agurkais. O kur dar mėsa, kuri valgoma, ne tik, kad kiekvieną dieną, bet net kelis kartus per dieną. Ne, mes nieko prieš mėsą, bet gyvūninės kilmės produktai turi būti vartojami saikingai.
Vaikams maitinti rekomenduojami šie maisto produktai: daržovės, vaisiai, uogos, bulvės ir jų patiekalai, šviežiai spaustos sultys, daržovių ir vaisių kokteiliai, išskyrus citrusinių vaisių ir vynuogių. Viso grūdo produktai ir ankštinės kultūros. Rauginti nesaldinti ir nepersūdyti pieno gaminiai. Liesos mėsos ir žuvies patiekalai, geriau gaminti iš šviežios mėsos ir žuvies nei šaldytos. Kuo mažiau vartoti rafinuotus, rečiau sočiuosius riebalus, kuo dažniau rinktis nerafinuotus augalinius aliejus (linų sėmenų, kanapių, migdolų, alyvuogių, rapsų ir t.t.) kurie jautrūs temperatūros ir aplinkos poveikiui. Terminiam apdorojimui dažniau kokosų aliejų ir lydytą sviestą.
Visuomet rūpinkitės, kad valgymo metu Jūsų vaikas gautų bent kruopelytę šviežių daržovių ir vaisių. Visus rafinuotus produktus (kruopas, miltus, cukrų, aliejų, druską) keiskite kuo dažniau į nerafinuotus maisto produktus. Gaminant pusryčius, reikia orientuotis į daugiau angliavandenių turinčius produktus t.y. įvairios košės (grikiai, kukurūzai, soros, avižos, ryžiai) ir švieži ar džiovinti vaisiai ir daržovės, priklausomai, kokio skonio patiekalą mėgsta Jūsų šeima: saldų ar sūrų. Grikių košė su džiovintais vaisiais, šviežiu bananu, šlakeliu sviesto ir avižų pieno - skanių pusryčių garantas.
Ruošiant savaitgalio pietus savo šeimai atminkite, kad karštas pietų patiekalas turi būti iš daug baltymų turinčių produktų (mėsa, paukštiena, žuvis, kiaušiniai, ankštiniai augalai, pienas ir pieno produktai) ir angliavandenių turinčių produktų. Vakarienei būtina taip pat atsižvelgti į lėkštėje, esančių maisto produktų proporcijas. Patiekalų neprikepkite, neprideginkite, neapskrudinkite ir nepervirti - svarbi technologinio proceso kontrolė, kurios metu turi būti išlaikoma maistinė patiekalo vertė, kad nesusidarytų kenksmingų žmogaus organizmui medžiagų. Neprigaminkite maisto trims dienoms į priekį, stenkitės gaminti kuo dažniau šviežią maistą ir pirmenybę teikite tausojančiam gamybos būdui t.y.
Suprantu, kad gaminant nenaudojate svarstyklių ir nesveriate kiekvieno gramo, bet atkreipkite dėmesį, kokį kiekį druskos ir cukraus dedate, ne tik, kad nebūtų labai sūru ar saldu, bet vaikų maitinime rekomenduojame, kad pridėtinio cukraus patiekaluose būtų ne daugiau 5 gramai 100 gramų, o druskos ne daugiau 1 gramas 100 gramų. Taip pat valgymo metu ant stalo nerekomenduojama padėti druskos, papildomam apibarstymui, nepratinkime vaikų prie žalingų įpročių.
Jei Jūsų vaikas netoleruoja ar alergiškas tam tikram maisto produktui, turite tai ne tik pastebėti, bet taikyti pritaikytą maitinimą Jūsų vaikui. Šeimoje turi būti vandens gėrimo tradicijos, nes tai gyvybės šaltinis ir tik jis mums malšina troškulį. Taip pat rekomenduojama natūralus mineralinis bei šaltinio vanduo, tik negazuoti. Žiemos metu puiki alternatyva žolelių arbatos. Nepratinkite vaikų prie saldžių gėrimų, kompotų, saldintų arbatų.
Pagal vaikų maitinimo aprašą, gėrimai, kuriuose cukraus daugiau nei 5 gramai 100 gramų produkto draudžiami mokyklose ir darželiuose, tai kodėl duodami namuose? Gazuoti gėrimai, energiniai gėrimai, gėrimai pagaminti iš (arba kurių sudėtyje yra) kavamedžio pupelių kavos ar jų ekstrakto, cikorijos, gilių ar grūdų gėrimai (kavos pakaitalai) ir kisieliai griežtai draudžiami vaikų maitinime mokyklose ir darželiuose.
Maisto produktų, kuriuose yra dažiklių (E 102, E 104, E 110, E 120, E 122, E 123, E 124, E 127, E 128, E 129, E 131, E 132, E 133, E 142, E 151, E 155, E 180) vengti vaikų maitinime, nes jie ne tik gali įtakoti vaikų hiperaktyvumą, bet gali iššaukti alerginius susirgimus. Hidrinti riebalai - tai cheminių reakcijų metu skysti aliejai paverčiami kietais, tai yra rafinuoti nesotieji aliejai virsta sočiaisiais riebalais, kietos kaip sviesto konsistencijos.
Šių reakcijų metu susidaro transizomerų riebalų rūgštys, kurias Pasaulio sveikatos organizacija įvardina kaip grėsmingiausias iš visų riebalų. Ženklinimo informacijoje ant maisto produktų nesužinosite, kiek juose yra transizomerų, bet reikia vengti produktų su „iš dalies hidrintais” riebalais, kuriuose daugiausia yra transriebalų. Pagrindiniai produktai, kurių sudėtyje yra „iš dalies hidrintų” riebalų - konditeriniai gaminiai.
Drįstu teigti, apie 80 % tortų, pyragų, sausainių, saldainių, vaflių su transriebalais, o ženklinimo etiketėse prie sudedamųjų dalių sąrašo turi būti nurodyta „iš dalies hidrinti“ riebalai. Tačiau būna ir kitaip nurodomi: „iš kurių dalis dalinai hidrinti”, „iš dalies hidrogenizuoti”, „dalinai hidrolizuoti”, „kurių dalis hidrinti”, „dalinai sukietinti” - maisto produktų su šiomis sudedamosiomis dalimis venkite ne tik vaikų mityboje, bet visos šeimos maisto racione.
Vaikai Lietuvoje vis dar mielai valgo dešreles, mielinius ir miltinius blynus, kotletus su riebiais padažais, bulvytes fri ir kitus menkaverčius patiekalus. Iniciatyvos „Sveikatai palankus” vadovė Raminta Bogušienė pataria, kad vaikai turi būti ne tik sotūs, bet sotūs pilnaverčiu maistu.
Ką ir kaip valgyti vaikams?
Kiekvieną dieną vaikams pasiūlykite suvalgyti augalinės kilmės patiekalą, pavyzdžiui, pusrytinę košę. Ją pagardinkite šviežiomis, šaldytomis, džiovintomis uogomis be pridėtinio cukraus, įtarkuokite obuolių, morkų, cukinijų. Apibarstymui galite naudoti maltas sėklas, riešutus, sėlenas. Ruošdami košę prisiminkite, kad sveikatai palankius riebalus (sviestą, nerafinuotą aliejų) dedame į išvirusią košę. Šia koše pakeiskite įprastus sausus pusryčius.
Pusryčiams galima valgyti ne tik košę, bet ir kiaušinius, omletą su daržovėmis, viso grūdo sumuštinius, varškės patiekalus. Vaikams taip pat patiks kukurūzų, sorų, grikių varškės apkepai su nesaldintais jogurtais. Be jų dar pasigardžiuokite viso grūdo sumuštiniais su varškės sūriu, avokadu, salotomis, daržovių užtepėlėmis.
Pietums siūlytume valgyti daugiau baltymų turinčių patiekalų su daržovių garnyru, pilnavertėmis grūdinėmis kultūromis ir/ arba sriubą/ troškinį. Rinkitės įvairų garnyrą: bulves (ne daugiau tris kartus per savaitę), visaverčius ryžius, grikius, soras, lęšius, pupeles, viso grūdo makaronus, konvekcinėje keptas ar virtas įvairias daržoves. Taip pat šviežias, raugintas daržoves ar jų salotas. Pietų daržovių garnyras turi sudaryti 1/3 lėkštės. Tirštas sriubas/ troškinius tiekite kaip pagrindinį patiekalą, jei reikia, gardinkite nesaldintu jogurtu.
Vakarienei valgykite pieno produktų patiekalus, ankštines daržoves, grūdinių kultūrų patiekalus, bulves. Ypač vaikams duokite daug daržovių, vaisių, uogų (15 dienų vidurkis - ne mažiau 300-400 g/ per tris valgymus). Šie sveiki produktai gali būti ne tik švieži, bet ir rauginti, virti, troškinti, kepti orkaitėje.
Tad kad jas rinktis būtų paprasčiau, nepamirškite atsižvelgti į jų sezoniškumą: jei dabar moliūgų, cukinijų derlius, tai ir valgykime juos, jei vasaros pradžią pasitinkame braškėmis, o rudenį obuoliais, tai ir duokime jų vaikams. Jei šaltuoju metų laiku nėra šviežių agurkų, tai ir duokime vaikams raugintų agurkų, kurie turi net ir šildantį efektą, o šviežių agurkų atsivalgykime šiltuoju metų laiku. Uogienes siūlome keisti į šaldytas uogas, tyreles, vaisių ir uogų kokteilius.
Užkandžiai vaikams rekomenduojami du - priešpiečiai ir pavakariai, dar gali būti ir trečias - naktipiečiai, bet nuolatinis užkandžiavimas nėra palankus jų sveikatai. Užkandžiams duokite grūdinių kultūrų ir iš jų pagamintų sveikuoliškų užkandžių. Žinoma, vaikai gali užkandžiauti valgydami šviežius ar džiovintus vaisius, uogas, daržoves ir iš jų pagamintus patiekalus. Jų vaikų maisto dėžutėse turi būti visada. Taip pat reiktų nepamiršti valgyti pilnaverčių kruopų, miltų, dribsnių gaminių ir iš jų pagamintų patiekalų, pavyzdžiui, viso grūdo duonos. Užkrimsti ir energijai pakelti galima pasiimti sveikatai palankių produktų: riešutų, sėklų ir iš jų pagamintų patiekalų.
Kai vaikas ištrokšta, vietoj saldintų gėrimų, sulčių ar jų gėrimų pasiūlykite žolelių arbatos be cukraus. Sultys, pridėtinio cukraus neturi, bet savyje turi laisvąjį cukrų. Kadangi nėra skaidulinių medžiagų, išgėrus sulčių atsiranda cukraus šuoliai organizme. Cukrus vaiko organizmui reikalingas, bet geriausias - iš vaisių ir uogų, o ne perdirbtas rafinuotas, kuris neturi nei vitaminų, nei antioksidantų, tik atima juos iš organizmo. Galite pasiūlyti gerti ir vaisių bei uogų kokteilių. Jų konsistencija labai patinka vaikams.
Seną tiesą, jog privalome valgyti daugiau daržovių žinom visi. Tačiau tiems, kas augina vaikus, kur kas labiau pažįstamos situacijos, kai pamatę lėkštę daržovių jų vaikai raukosi ir užuot kramtę vitaminus, verčiau žvalgosi gabalėlio gausiai sūriu aptekusios picos.
Išmoningi tėvai jau išmoko kepti šokoladinius keksiukus su burokėliais ar cukinijomis, trintus špinatus ir moliūgus įmaišyti į pyragus, o avižinius sausainius praturtinti kalafiorais. Turint omenyje liūdną statistiką, kad net 9 iš 10 Amerikos vaikų valgo per mažai daržovių, tokios šventos apgavystės visai nestebina... Kaip retą dar stebina ir tai, kad Amerikoje pica yra antras pagal dydį dienos kalorijų generatorius: jas tenykščiai vaikai valgo beveik kasdien.
Šioje srityje verslo galimybes jau apčiuopė ir gamintojai, siūlantys išmoningus būdus kaip vienu šūviu nušauti du zuikius, priverčiant atžalas valgyti sveikiau. Vienas tokių - vaikams patinkančiu pavadinimu „Oh Yes Foods“. Neseniai Jungtinėse Valstijose įkurtos kompanijos vadovai įsitikinę, kad tėvai su malonumu pirks maistą, kuriame paslėptas kalnas daržovių.
Viltį praradę tėvai vieną dieną išsitraukė rūsyje dulkančią maisto džiovyklę ir joje ėmė džiovinti visas iš eilės daržoves. Vėliau sumalę šias kavamale įmaišydavo į dukrai kepamos picos padą bei padažus. Dabar šia saldžia apgaule naudojasi tūkstančiai kitų tėvų, pirkdami šaldytą picą, kurios pade paslėptos net 12 rūšių džiovintos daržovės: brokoliai, kalafiorai, burokėliai, paprikos, svogūnai, artišokai, moliūgai... Tik įsivaizduokite, viena tokia pica atstoja penkias su puse porcijos daržovių, kurių suvartojimą rekomenduoja Amerikos sveiktos organizacijos!
Ir tai ne vienintelė kompanija pasaulyje, savo produktuose išmoningai slepianti daržoves ir vaisius ir padedanti taikiai išspręsti visus ginčus, kylančius tarp tėvų ir vaikų, kai kalbama apie tai, ką mažieji turėtų valgyti. Jungtinių Valstijų parduotuvėse jau kuris laikas siūlomos šaldytos sūrio ir makaronų užkepėlės, kuriose įmaišyta tiek sutrintų šviežių daržovių, kad suvalgius vieną patiekalo porciją jūsų vaikas gauna trečdalį visos dienos nustatytos daržovių normos.
Tačiau vis dažniau girdisi ir tokių apgaulių kritikų balsai: nejau užuot pratinę savo vaikus valgyti daržoves, mes galų gale vis vien pripratinsime juos rinktis picą? Todėl tėvams reikia daug kantrybės ir paprastų sprendimų, kad daržovėmis būtų praturtintas kasdieninis namuose gaminamas maistas.
Į pagalbą sprendžiant tokias problemas atskuba kulinarinių knygų kūrėjai: vis dažniau pasirodo receptų rinkiniai, kaip išmoningai ir nepastebimai įterpti daržoves į vaikų mėgstamus naminius patiekalus. Išrankiausiems pradėti patariama nuo cukinijų - mat jos neturi išraiškingo skonio ir sutrintos gali būti bet kokio lazanijos ar makaronų padažo sudedamąja dalimi. Paprasta tarkuotas morkas paslėpti maltiniuose, o dalį traškių bulvyčių pakeisti kitokiomis skrudintomis daržovėmis. Vaikams patinka rankomis valgomas maistas, todėl į salotos lapą įsukti priedai gali tapti visai smagiu žaidimu visai šeimai!
Penkios daržovių porcijos per dieną - tikrai nėra neįveikiama užduotis. Juolab, kad daržoves rekomenduojama valgyti ne tik žalias, bet ir apdorotas termiškai ar džiovintas, patiektas sriubose, troškiniuose, sultyse, kepiniuose ir net desertuose.
Animacinių filmukų įtaka vaikų mitybai ir elgesiui
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja vaikams iki 2 metų visiškai apriboti ekranų rodymą, tačiau vaikui paaugus tai neretai tampa neišvengiama kasdienybe. Vaiko raidos specialistai ir neurologai rekomenduoja vaikams iki 2-3 metų amžiaus geriausia visiškai neleisti žiūrėti animacinių filmukų ar naudotis kitais ekranais (mobiliuoju telefonu, planšete), o vyresniems nei 2-3 metų amžiaus vaikams ekrano laiką riboti iki 1-2 val.
Vaikams nuo 3-4-erių metų iki maždaug 5-erių metų prie ekrano reikėtų praleisti ne daugiau 1-2 val. per dieną. Maždaug 3-4-erių metų ir vyresni vaikai jau gali suvokti, kas yra rodoma ekrane. Kintantys vaizdai ir garsai jiems nebėra tiesiog atskirų smegenų centrų stimuliacija. Vyresniems, nei 5-erių metų vaikams prie ekrano reikėtų būti saikingai, pagal susitarimą su tėvais, įvertinus ir vaiko hobius ar polinkius.
Galime pastebėti, kad vaikas, žiūrėdamas animacinius filmukus, labai įsitraukia, įsijaučia ir yra tarsi prilipęs prie ekrano. Animacijos ryškumas ir vaizdingumas. Filmukų kūrėjai sukuria didelį, ryškų pasaulį, su įdomiais personažais. Lakoniškumas. Fantazijos ir realybės sampyna. Gėrio ir blogio kova, laiminga pabaiga. Vaikui tai labai svarbu. Animizmas. Trumpai tariant - tai sugyvinimas ir sudvasinimas.
Specialistai išskiria tris pagrindines poveikio priemones. Pirmiausia - „užkratas“. Šiame procese svarbų vaidmenį vaidina vaiko emocijos. Antroji priemonė - įtaiga. Vaikui, žiūrinčiam filmuką, gali būti įteigta baimė, vienatvės jausmas, panika ar agresija. Trečias svarbus aspektas - mėgdžiojimas. Dažnai galima pastebėti, kad vaikai taip įsijaučia į mėgstamą veikėją, kad net ima panašiai elgtis.
Kiekviena šeima pati nusprendžia, ar leisti ir kada leisti vaikui žiūrėti animacinius filmukus. Pavyzdžiui, vaikiškas filmukas „Išvirkščias pasaulis“ vaikus moko pažinti pagrindines emocijas: laimę, liūdesį, pyktį, baimę ir bjaurastį. Atsižvelkite į vaiko amžių. Ribokite ekrano laiką. Pavyzdžiui, susitarkite su vaiku, kad jis gali žiūrėti filmuką kasdien, bet tik 15 minučių. Aptarkite su vaiku, ką matėte filmuke, pasiteiraukite, kaip pats vaikas tai suprato.
Aiškinosi, kokią žalą 2-14 metų Lietuvos vaikams daro išmanieji įrenginiai - telefonai, kompiuteriai. Pasirodo, kad nukenčia ne tik miego trukmė, vaikų laikysena, bet ir psichinė sveikata, prastėja mokymosi rezultatai. „Pirmiausia mokyklinio amžiaus vaikams tas matosi per motyvacijos mokytis, labai sumažėjimą, tai atsiliepia ir mokymosi rezultatams“, - teigia Vilniaus universiteto Psichologijos instituto direktorė Roma Jusienė.
„Tie vaikai, kurie per daug sėdi prie kompiuterio ir žaidžia, tai jiems pasireiškia ir fiziologiniai simptomai tokie, kaip galvos skausmai, pykinimas, neaiškios kilmės virškinimo trakto skausmai, galvos svaigimas“, - aiškina socialinė pedagogė Giedrė Kisielė. O kuo ilgiau vaikas sėdi internete, tuo labiau gali sutrikti jo mityba. Mažieji arba pradeda kimšti nesveiką maistą, arba atvirkščiai - nustoja valgyti.
Kenčia ir santykiai su bendraamžiais, vaikams, kurie valandų valandas praleidžia žiūrėdami į telefono ekraną, sunkiau sekasi bendrauti gyvai, palaikyti pokalbį. „Jeigu vaikas neišsimiega, „nedamiega“, neatsikelia rytais, mieguistas, jeigu jis vakarais nueina miegoti, negali be ekrano, tai jau yra tėvams ženklas, kad su ekranais yra pažeistos ribos“, - sako G. Kisielė.
Mokslininkai mokykloms ir tėvams parengė rekomendacijas. Ikimokyklinio amžiaus vaikai nuo 2 iki 5 metai prie ekrano turėtų praleisti iki 1 valandos per dieną. Pradinio mokyklinio amžiaus vaikai nuo 6-ių iki 10-ies metų iki 2 valandų per dieną; paaugliai nuo 11 iki 14 metų iki 3-ijų valandų per dieną.
Štai rekomendacijos, kiek laiko vaikai turėtų praleisti prie ekranų:
| Amžius | Rekomenduojamas laikas prie ekranų |
|---|---|
| Iki 2 metų | Visiškai nerekomenduojama |
| 2-5 metai | Iki 1 valandos per dieną |
| 6-10 metų | Iki 2 valandų per dieną |
| 11-14 metų | Iki 3 valandų per dieną |
Baltymai yra vaikų augimo, vystymosi bei efektyvios imuninės sistemos veiklos užtikrinimo pagrindas. Jie yra ir pagrindinė statybinė mūsų organizmo medžiaga, o kartu su vandeniu - gyvybės pagrindas. Vis dėlto, pernelyg didelis baltymų kiekis gali kelti alergijų pavojų. Pavyzdžiui, duona yra svarbus B grupės vitaminų šaltinis, tačiau geležis iš duonos pasisavinama maždaug 3 kartus sunkiau nei iš mėsos, todėl tik vartojant įvairius maisto produktus, galima patenkinti visų organizmui reikalingų maistinių medžiagų poreikį. Galiausiai svarbus ir balansas - tinkamas santykis tarp baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų ir mineralinių medžiagų.
Reguliarus pusryčių valgymas ne tik užtikrina tinkamą mikro (mineralų, vitaminų) ir makro (baltymų, angliavandenių, riebalų, skaidulinių medžiagų) maistingųjų medžiagų pasisavinimą, bet ir yra siejamas su pažangiu mokymusi, tinkamu psichosocialiniu elgesiu. Anot R. Bartkevičiūtės, suaugusieji į mokyklas grįžtančius vaikus taip pat turėtų išmokyti laikytis mitybos režimo - tai yra jiems paaiškinti kiek ir kada reikėtų valgyti.
Vaikams, ypač jaunesniojo mokyklinio amžiaus, rekomenduojama valgyti 4-5 kartus per dieną. Pusryčiams vaikas turi gauti 20-25 proc., pietums - 30-35 proc., vakarienei - 20-25 proc., priešpiečiams ir pavakariams - po 10 proc. Sveikais užkandžiais, kurie yra energijos šaltinis mokyklinukams, turėtų pasirūpinti tėvai. Tai ypač aktualu mokslo metų pradžioje, kai vaikams itin sunku susikaupti po vasaros atostogų.
Mūsų vaikų maisto pagrindą turėtų sudaryti baltymai, gerieji riebalai ir skaidulos, o patys maisto produktai - turėtų būti kuo mažiau perdirbti. Todėl reikėtų atsisakyti gaiviųjų gėrimų su cukrumi, neva „sveikuoliškų“ vaisių ir daržovių kokteilių. Deja, kaip rodo prieš kelerius metus atlikti mokyklinio amžiaus vaikų mitybos įpročių tyrimai, tik mažiau nei pusė (41 proc.) vaikų laikosi mitybos režimo, dar mažiau - 37,9 proc. kasdien pusryčiauja, o trečdaliui, pagrindinis užkandis yra bandelė.
Jei vaikų mityboje trūksta sveikų maisto produktų ir dažniau valgomas nevisavertis maistas, tokiu atveju galbūt vertėtų išsitirti kraują ir pasitarus su specialistais nuspręsti, kokiais vitaminais ar mineralais reikėtų papildyti vaiko mitybą.