Užsikrėsti venerinėmis ligomis - gonorėja, chlamidijomis, trichomonoze, - yra beveik neįmanoma.
Šių ligų sukėlėjai atsidūrę nenatūralioje jiems aplinkoje greitai žūsta, tad aptikti jų ant klozeto sunku.
Aprašyti pokyčiai gali būti būdingi tiek venerinėms, tiek ir ne venerinėms ligoms.
Todėl, nepaisant savitarpio pasitikėjimo tarp partnerių, reiktų kreiptis į venerologą ir atlikti reikalingus tyrimus.
Dėl nėščiųjų mitybos yra įvairių požiūrių: vieni viską, kas nors kiek kelia įtarimą, linkę riboti, kiti teigia, kad valgyti galima viską.
Citrusinių vaisių vartojimas kelia didelį pavojų alergijos požiūriu (tiek motinai, tiek gimusiam vaikui).
Be to, daugelis jų yra apdorojami įvairiais chemikalais, kurių tam tikras kiekis gali prasiskverbti pro žievę.
Jų poveikis vaisiui tikrai nepageidautinas, todėl jų reiktų vengti.
O pakeisti juos galima kad ir serbentais, ypač juodaisiais, kurie turi ne tik daug vitamino C, bet geležies ir kitų mikroelementų.
Šokoladas, ypač juodasis, turintis daug kakavos, taip pat yra stiprus alergenas, todėl vietoje jo geriau retkarčiais suvalgyti gabalėlį pieniško šokolado.
Teko matyti net mokslinių darbų, įrodančių, kad motinos geriamas karvės pienas didina alerginių ligų riziką vaikui augant.
Todėl reiktų, kad nėščiosios mityba būtų pakankama ir visavertė, bet saikinga kai kurių produktų atžvilgiu (šokoladas, riešutai, prieskoniai, jūros vėžiagyviai).
O nuo nebūtinų ir nebūdingų mūsų regionui vaisių tikslinga būtų susilaikyti.
Yra maisto papildų, turinčių vyriškų hormonų pro -formų.
Bet be konsultacijos su gydytoju jų pirkti ir vartoti nereiktų.
Dėl vienokio ar kitokio maisto poveikio minėtų hormonų kiekiui patikimos medicininės informacijos nėra.
Manoma, kad šių hormonų gamybą ir lytinį potraukį skatina midijos, austrės, jūros vėžiagyviai (krevetės, langustai), kai kurie rytietiški prieskoniniai augalai.
Kai kur gaminami patiekalai iš naminių gyvūnų sėklidžių.
Bet tai jau nacionalinių virtuvių išmonė.
Viešuosiuose tualetuose knibžda begalė bakterijų.
Baiminantis užsikrėsti ne vienas prieš sėsdamas ant klozeto viešajame tualete iškloja jį storu popieriaus sluoksniu arba atlieka kone akrobatinius triukus, kad tik gamtos reikalus atliktų nepalietęs klozeto.
Tačiau iš tiesų klozetas toli gražu ne ta vieta, prilietę kurią turite didžiausią tikimybę užsikrėsti.
Bakterijos viešajame tualete
Mokslininkai ištyrė, kokių bakterijų galima rasti viešajame tualete.
Viena pavojingiausių ten gyvenančių bakterijų - E.coli rūšies bakterija, sukelianti žarnyno infekcinę ligą.
Dėl jos gali atsirasti viduriavimas, šlapimo takų, kvėpavimo takų infekcijos ar net sepsis.
Kitas pavojingas virusas, esantis viešajame tualete - hepatitas A.
Sutinkami ten taip pat rotavirusai, streptokokai, stafilokokai (dažnai puolantys kvėpavimo sistemą), gripo virusas, dizenterijos užkratas, salmonėlės (galinčios sukelti plonosios ir storosios žarnos uždegimą), o taip pat venerinių ligų sukėlėjai.
Pavojingesnis rankų džiovintuvas
Nors daugeliui pasibjaurėjimą kelia klozetas, tačiau daug pavojingesnis sveikatai yra rankų džiovintuvas.
Specialistai teigia, jog užsikrėsti sėdint ant klozeto viešajame tualete galima, tačiau tikimybė nėra didelė.
Didesnė grėsmė užsikrėsti yra ne sėdint ant tualeto, o nuleidus vandenį.
Mat mokslininkai tikina, jog tuomet bakterijos yra „išmetamos“ dviejų metrų spinduliu net kai klozeto dangtis uždarytas.
Tai reiškia, jog per kelias sekundes viskas aplink būna nusėsta bakterijomis.
Potencialia užkrato vieta yra taip pat vandens nuleidimo rankena ar mygtukas.
Todėl pasinaudoję tualetu būtinai nusiplaukite rankas.
Tačiau ir tai gali negelbėti, jei sugalvosite nusiplovę rankas išsidžiovinti jas džiovintuvu.
Mokslininkų teigimu, tualetuose esantis džiovintuvas yra vienas didžiausių žmogaus priešų.
Džiovintuve yra šiltas oras, kuris tik paskatina bakterijų dauginimąsi.
Kai bandome išsidžiovinti rankas, bakterijos ant jų nusėda.
Tiesa, šiuo metu jau yra gaminami džiovintuvai su filtrais, sulaikančiais bakterijas.
Tačiau viešuose tualetuose jie yra tikra retenybė.