Tinkama mityba užima itin svarbią vietą sergant onkologine liga. Tačiau, nors sveika gyvensena yra neatsiejama sveiko gyvenimo dalis, šimtaprocentinės apsaugos nuo vėžio nėra. Todėl labai svarbu tikrintis prevenciškai.
Dave'o Boltono Istorija: Mitybos Poveikis?
Praėjusių metų liepą 35 metų Dave'ui Boltonui medikai pranešė, kad jam vėžys ir kad jam liko gyventi dvylika mėnesių, jeigu jis gydysis, ir tik trys mėnesiai, jeigu nesigydys. Buvusiam policininkui iš Viralo, Mersisaido grafystės, buvo diagnozuota ketvirtos stadijos daugiaformė glioblastoma, dėl mažo ja sergančiųjų išgyvenamumo dar vadinama „terminatoriumi“. Tačiau šių metų birželį gydytojai vyrui pranešė, kad smegenų auglio beveik nebeliko, ir D. Boltonas teigia, kad jam padėjo pakeista mityba.
Vyras nusprendė visiškai atsisakyti angliavandenių, cukraus ir daugumos vaisių bei daržovių. Jis ėmė valgyti daugiau mėsos, pieno produktų ir riebalų. Tokia mityba vadinama ketogenine. Kartu su dar trimis pacientais jis sutiko dalyvauti tyrime dėl šios dietos poveikio po chemoterapijos.
Dabar D. Boltonas per dieną suvartoja mažiausiai 120 gramų riebalų, 90-130 gramų baltymų ir tik 20 gramų angliavandenių. Vyras net sako, kad tokia dieta suteikia jam daugiau energijos, negu jis turėjo prieš ligą. „Mano mityba labai pasikeitė, nes buvau įpratęs valgyti daug vaisių ir daržovių ir labai mėgstu duoną. Likę mano šeimos nariai ir toliau maitinasi „normaliai“. Mūsų išlaidos maistui tikrai gerokai išaugo“, - sakė D. Boltonas, kartą ar kelis per mėnesį leidžiantis sau paragauti visko, ko tik užsimano.
Buvęs kikbokso pasaulio čempionas D. Boltonas nusprendė neatsisakyti tradicinio gydymo, tačiau tuo pačiu metu laikėsi ir ketogeninės dietos. „Po to, kai išgirdau savo diagnozę, galvoje kirbėjo įvairios mintys. Mąsčiau, ar sulauksiu dienos, kai mano dukra eis prie altoriaus. Ar pamatysiu, kaip užauga mano sūnus. Manau, kad dieta, mano požiūris, papildai ir įvairūs kiti alternatyvūs gydymo būdai, kartu su tradiciniu gydymu, padėjo man sustabdyti vėžį. Jau turėčiau būti miręs, tačiau paskutinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad mano organizme yra labai mažai vėžinių ląstelių. Kai gydytojai man pasakė, kad auglys beveik išnyko, išėjau ir ėmiau verkti. Tačiau tai buvo džiaugsmo ašaros.“
D. Boltonas suvokia, kad tai nereiškia, jog jis visai pasveiko. Bet jis yra įsitikinęs, kad gyvens dar dešimt metų. „Žmonės manęs dažai klausia, kaip neprarandu ūpo. Tačiau man tai yra vienintelis būdas išgyventi. Nors kai kuriuos žmones tai gali šokiruoti, iš dalies esu dėkingas už šį auglį, nes jis suteikė man geresnę gyvenimo perspektyvą. Dabar daugiau laiko praleidžiu su vaikais, o anksčiau vis galvojau, kaip uždirbti pinigų, kad mano vaikai gautų viską, ko nori. Tačiau jiems tiesiog reikėjo, kad daugiau būčiau namuose. Liga mane išmokė nelaikyti gyvenimo savaime suprantamu dalyku, nes jis gali pasibaigti per akimirką. Dabar noriu, kad mano baisi situacija padėtų kitiems ir suteiktų jiems vilties, jog gali įveikti ir mirtiną diagnozę“, - sakė vyras.
Ketogeninė Dieta: Kas Tai?
Ketogeninė dieta buvo sukurta dar 1924 metais ir iš pradžių buvo taikoma epilepsija sergantiems žmonėms. Jos laikydamiesi žmonės valgo daug mėsos, nenugriebto pieno produktų, riešutų, salotų lapų ir pomidorų. Kai kas mano, kad tokia dieta padeda nebemaitinti auglio, nors daugelis medikų sako, kad nėra jokių įrodymų, kad tokia dieta padeda kovoti su vėžiu.
Medikų Nuomonė
„Nėra efektyvių alternatyvių gydymo būdų, - pažymėjo onkologas Karolis Sikora. - Daug žmonių mano, kad jie yra efektyvūs, ir tai yra problema. Rekomenduočiau rinktis tradicinį gydymą ir kartu, jeigu norite, rinktis alternatyvius gydymo būdus. Tačiau nereikia vietoj pirmųjų rinktis pastaruosius.“
Tačiau nepaisant šios sėkmės istorijos, medikai pabrėžia, kad kol kas neturima įrodymų, kad ketogeninė dieta padeda kovoti su vėžiu.
Mitybos Rekomendacijos Sergant Vėžiu
Dietistė Vaida Kurpienė pasakojo, ką geriausia valgyti sergant vėžiu, kurie produktai naudingiausi ir turi daugiausia baltymų, o kurie priešingai - ne tik nenaudingi, bet ir žalingi. „Maistas yra tokia tema, kur visada reikia išlaikyti sveiką protą. Kuris susirgus dažnai šiek tiek pametamas. Ir puolama į įvairius kraštutinumus.
Kai pradėjau dirbti prieš 12 metų, Lietuvoje apie mitybą informacijos beveik nebuvo. Nebent prie populiariosios psichologijos knygų apie tai buvo galima rasti vieną kitą knygą. O dabar apie maistą rašomi atskiri skyriai - tiek kalbant apie onkologiją, tiek apie sveiką mitybą. Tačiau tada tampa visiškai nebeaišku: valgyti daug baltymų ar mažai? Vartoti daug riebalų ar mažai? Ar reikia valgyti tik augalinį maistą? Ar daržovės tiek nupurkštos, kad reikia valgyti vien mėsą? Tada paciento galvoje kyla chaosas,“ - retoriškai kalbėjo Vaida Kurpienė.
Krūties Vėžys ir Mityba
Trynukų mama, buvusi NVI pacientė Justina Klyvienė puikiai pamena dienas, kai išgirdo krūties vėžio diagnozę. Rūpintis šeima reikėjo ir toliau, o pertvarkyti savo gyvenimo būdą teko kone kardinaliai. Taip pat ir mitybą.
„Kalbant apie ligos pradžią ir mitybą, tikrai nelinkiu to patirti niekam, ką daugelis iš čia esančių patyrė. Bet kai užeini į standartinę parduotuvę, supranti, kad valgyti praktiškai nieko nėra. Užėjus į vaisių skyrių, negali iš ten nieko valgyti, nes viskas purkšta. Kitas skyrius - pieno produktai - negali valgyti, nes negalima. Trečias skyrius - mėsos - nerekomenduojama. Ketvirtas skyrius - konservuoti produktai - negalima. Penktas skyrius - duona - negalima. Tada alkoholis, buitinė chemija ir kasa. Labai daug ieškojome su vyru, kaip gaminti, ką gaminti, nes nesinorėjo mitybos taikyti tik man individualiai. Supratome poreikį iš principo pakeisti savo gyvenimo būdą ir adaptuotis.
Dabar jauna moteris pasakoja ne tik besirūpinanti savo mityba, bet ir daugiau dėmesio skirianti sveikam gyvenimo būdui: pasivaikščiojimams, sportui. Moteris juokauja, kad eiti judėti ją nuolat ragina ir vyras, kuris, Justinos žodžiais tariant, ją „tiesiog tempia už parankės“.
NVI epidemiologė dr. Rūta Petrauskaitė Everatt pabrėžė, kad viena iš priežasčių, kodėl skirtingose šalyse krūties vėžiu sergama nevienodai yra mityba. Todėl labai svarbu atidžiai rinktis maisto produktus.
„Mokslininkai pastebėję, kad sergamumas krūties vėžiu įvairiose šalyse skiriasi. Nustatyta ir priežastis - skirtinga mityba. Yra parengtos pasaulinės rekomendacijos, kurios gali padėti išvengti vėžio. Kalbame ne tik apie atskirus kancerogenus, bet ir apie mitybos kaip visumos vertes. Patariama rinktis mažo kaloringumo maistą. Deja, Lietuvoje vaisius ir daržoves kasdien vartoja tik 50 proc. vyrų ir moterų. O šiuos produktus patariama valgyti net po kelis kartus per dieną. Žinoma, kartais suvalgyti nerekomenduojamą produktą tikrai nepadarys žalos. Patartina ankštinės daržovės, lęšiai. Prisiminkime, jog per savaitę nereikėtų viršyti 500 gramų raudonos mėsos kiekio. Verčiau rinkitės žuvį ar paukštieną,“ - pasakojo dr.
Prevencija ir Ankstyva Diagnostika
Krūties vėžys yra dažniausia onkologinė moterų liga - ir Lietuvoje, ir pasaulyje. Profilaktinėje patikroje kviečiamos dalyvauti 50-69 m. Prevencinėje krūties vėžio programoje dalyvauti norinčios moterys pirmiausia turėtų kreiptis į šeimos gydytoją ar ginekologą: šie specialistai išrašys siuntimą mamografijos tyrimui atlikti. Mamografai yra visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose.
„Šiuolaikiniame pasaulyje, kai mes turime tokias technologijas, kaip mamografija, echoskopija, magnetinis rezonansas, mūsų užčiuoptas gumbelis labai dažnai būna nebe pirma stadija. Dėl to reikia tikrintis profilaktiškai. Tikrintis profilaktiškai gali kiekviena moteris: nuo 20-ies -25-erių metų galima atlikti echoskopinį tyrimą. Jei tą norite padaryti nemokamai - tam tiesiog reikia šeimos gydytojo siuntimo. Nuo 40-ies ar 45-erių metų rekomenduojama atlikti pirmąją mamografiją. O nuo 50-ies metų Lietuvoje veikia nemokama prevencinė programa. Ir moterys nuo 50-ies iki 69-erių metų yra kas 2 metus kviečiamos pasitikrinti: atlikti prevencinę mamografiją“, - apie galimybes prevenciškai išsitirti dėl krūties vėžio pasakojo NVI gydytoja radiologė, prevencinių programų koordinatorė dr.
Be to, yra simptomų, kurių moterys negali ignoruoti: pajutus keistą jausmą krūtyje, tempimą, pasirodžius išskyroms iš spenelių - reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją. Riziką susirgti krūties vėžiu didina ir paveldimumas. Be to, kiekviena moteris turėtų reguliariai užsiimti krūtų savityra. Tą daryti geriausia duše, tą pačią ciklo dieną apsičiupinėjant krūtis.
Nacionalinio vėžio instituto Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus gydytojas chirurgas, laikinai einantis skyriaus vedėjo pareigas dr. Saulius Bružas akcentavo dvi medalio puses: viena vertus, Lietuvoje daugėja krūties vėžio ištyrimo galimybių.
„Šiandien jau vyrauja ankstyva krūties vėžio diagnostika ir tuo džiaugiamės mes visi. Chirurgai Nacionaliniame vėžio institute išoperuoja daugybę vadinamų nečiuopiamų navikų. Nei pati moteris jaučia, nei mamologas gali ką nors apčiuopti krūtyse, o štai tyrimai parodo, kad jau yra liga. Šiuolaikinių technologijų dėka galima labai tiksliai lokalizuoti naviką pačioje krūtyje. Taigi radiologiniai duomenys labai daug lemia tikslią ankstyvą krūties vėžio diagnostiką, kas yra gera sėkmė moterims, jų šeimoms, visuomenei. Džiugina pirmos stadijos navikais sergančių moterų išgyvenamumas - 5 metus išgyvena 95 proc. pacienčių. Smarkiai vystosi genetikos mokslas ir jo pasiekimai diegiami praktikoje - mūsų poliklinikoje dirba du genetikai. Sergamumas krūties vėžiu didėja. Šiuo atžvilgiu mes „vejamės“ civilizuotą pasaulį, kur sergamumas krūties vėžiu vis dar ženkliai didesnis nei Lietuvoje. Pvz., Belgijoje, Olandijoje. Rekonstrukcinės operacijos - tai dar viena sritis, kur mums reikia pasitempti, kad neatsiliktume nuo Vakarų pasaulio. Estetinė išvaizda, mes puikiai žinome, moterims yra labai svarbi, gali daug nulemti jų asmeniniame gyvenime“, - kalbėjo dr.
Naujausiais Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Vėžio registro duomenimis, 2015 m. Lietuvoje gyveno daugiau nei 15 tūkst. moterų, sergančių krūties vėžiu, ir net 5,6 tūkst. jų su šia diagnoze gyvena 10 metų ir ilgiau. Juk, kaip nuolat pabrėžia onkologai, daugiau nei 90 proc. krūties vėžiu susirgusių moterų pasveiksta, jei liga diagnozuojama ankstyvų stadijų. Nepaisant to, Lietuvoje išgyvenamumas, susirgus krūties vėžiu, ir toliau išlieka prasčiausiu Europoje. Nors mamografinės patikros programa Lietuvoje vykdoma jau daugiau nei 15 metų, ženklaus mirtingumo rodiklių sumažėjimo dar nematyti. 32 proc.