Kai pradeda augti svoris, pirmiausia galvojame ne apie tai, kas mūsų lėkštėje, o apie tai, kad galbūt „sutriko“ hormonai. Ar tai tiesa, o gal labiau reikėtų atkreipti dėmesį į tai, ką dedame į burną?

Skydliaukės ligų simptomai

Gydytoja Lina Zabulienė pasakoja, kad neretai pacientai atėję konsultacijai tikisi, kad gydytojas pritars, kad dėl jų svorio augimo yra kalta skydliaukė. Tačiau didžioji dalis svorio problemų yra susijusios ne su skydliauke, o su tuo, ką mes valgome ir kiek judame. Kartais tai iš dalies lemia ir genetinės priežastys. Tačiau net ir tuo atveju, jei genetiškai lemta būti stambesnio sudėjimo, tai nėra nuosprendis ir svorio augimą galima valdyti.

Sulėtėjus skydliaukės veiklai ne tik padidėja svoris ir sulėtėja medžiagų apykaita, bet ir sumažėja darbingumas, vargina nuovargis, silpnumas, mieguistumas, kartais apninka liūdnos mintys, prislėgta nuotaika, pablogėja atmintis, gali patinti paakiai, rankos ar kojos, - slenka plaukai, lūžinėja nagai. Bendra sveikatos būklė blogėja palaipsniui, tad daugelis sergančiųjų gali ilgai nesuprasti, kad serga ir manyti, kad nežymūs savijautos pokyčiai yra normalu.

Tad, jei kyla minčių dėl sutrikusios skydliaukės veiklos, reikia kreiptis į šeimos gydytoją konsultacijai ir galimybės atlikti skydliaukės tyrimus.

Skydliaukės tyrimai

Gydytoja pasakoja, kad gali būti tiriama skydliaukės veikla (skydliaukės hormonai) ir skydliaukės išvaizda (instrumentiniai tyrimai). Skydliaukės hormonų tyrimai gali parodyti, ar skydliaukė veikia gerai, ar jos veikla nusilpus ar yra per aktyvi. Jei skydliaukė veikia gerai, tačiau jaučiatės blogai, būtina tirti dėl kitų negalavimų priežasčių arba atkreipti dėmesį į gyvensenos ypatumus - ką ir kada valgote, ar esate fiziškai aktyvus, kaip ir kiek miegate ir kitus sveikatos rizikos veiksnius.

Profilaktinius skydliaukės hormonų tyrimus vieną kartą per metus galima atlikti visiems, tačiau ypač rekomenduojama jei šeimoje yra sergančių skydliaukės ligomis, buvo taikytas spindulinis kaklo gydymas, operuota skydliaukė, vartojami vaistai širdies ritmo sutrikimui gydyti, taip pat vyresnėms nei 35 metai moterims, ypač turinčioms reprodukcinės sveikatos problemų ir kitiems.

Vienas pagrindinių skydliaukės hormonų tyrimų yra TTH - tirotropinio hormono, reguliuojančio skydliaukės hormonų gamybą ir išsiskyrimą, tyrimas.

Taip pat gali būti tiriami ir kiti hormonai:

• laisvas tiroksinas (LT4)
• laisvas trijodtironinas (LT3).
• skydliaukės antikūnai (ATPO)

Skydliaukės echoskopija atliekama audinio struktūrai įvertinti, - gydytoja pataria, kad profilaktiškai patartina kas 3-5 metus.

Skydliaukės sutrikimai - sulėtėjo jos veikla

Jei skydliaukės veikla nusilpo ir išsivystė hipotirozė, būtina vartoti gydytojo paskirtus vaistus. Pasitaiko atvejų, kai žmogus gavęs receptą iki vaistinės net nenueina, tad vaistų nevartoja, na, o dalis vaistus vartoja netinkamai. Vaistus (skydliaukės hormoną - levotiroksiną) būtina vartoti labai tiksliai:

• daugiau nei valandą ar pusantros valandos prieš valgį ryte;
• užgerti vandeniu, negalima gerti kavos, arbatos daugiau nei 1-1,5 val.;
• vartoti tokią vaistų dozę, kokią nurodė gydytojas;
• kalcio, geležies preparatus, vitaminus, bei kitus maisto papildus vartoti praėjus daugiau nei 4 val. po levotiroksino išgėrimo.

Gydytoja atkreipia dėmesį, kad nesigydant ar vartojant vaistus netinkamai, gali išlikti hipotireozės simptomai ar pablogėti bendra sveikatos būklė - sutrikti širdies veikla, pakilti kraujospūdis, kilti dusulys, užklupti mėšlungis, užkietėti viduriai, išsausėti oda, slinkti plaukai, antakiai ir apskritai pablogėti gyvenimo kokybė.

Vartojant vaistus ir laikantis sveikos gyvensenos principų galima jaustis gerai ir gyventi pilnavertį gyvenimą. Tikėtina, kad atsistačius skydliaukės veiklai svoris normalizuosis ar jį bus lengviau numesti pakeitus mitybą ar fizinį aktyvumą.

Skydliaukė ir mityba - du pagrindiniai mineralai

Tinkamai skydliaukės veiklai labai svarbūs du mikroelementai - jodas ir selenas, kurių maiste yra mažai, tad dažnai tenka vartoti papildomai. Deja, bet Lietuva yra jodo trūkumo zonoje, tai reiškia, kad natūraliai su maistu gaunamas nepakankamas jodo kiekis. Tinkamas jodo kiekis yra būtinas skydliaukės hormonų gamybai.

Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja vyresniems nei 11 m. vaikams ir suaugusiems žmonėms per parą suvartoti 150 μg jodo, nėščioms ir žindančioms moterims - 200 μg jodo per parą. Daugiausiai jodo yra šiuose maisto produktuose:

• jūros dumbliuose;
• jūrinėje žuvyje, ypač plekšnėje ir jūros gėrybėse;
• kai kuriuose pieno produktuose, pavyzdžiui, čederio sūriuose;
• šiek tiek yra ir mėsoje, vaisiuose, daržovėse ir grūduose, tačiau šiuose produktuose esantis kiekis labai priklauso nuo jodo kiekio aplinkoje ir dirvožemyje;
• kai kuriuose mineraliniuose vandenyse.

Vienas geriausių jodo šaltinių - joduota druska. Nuo 1993 m. Pasauline sveikatos organizacija ir UNICEF rekomenduoja universalų druskos jodavimą kaip pagrindinę, efektyvią, pigią, saugią, paprastą ir ekonomišką priemonę, siekiant išvengti jodo stokos sukeltų ligų ir jas reguliuoti.

Atkreipkite dėmesį į tai, kad joduotą druską derėtų laikyti sandariai uždarytą, o į maistą berti tik jau pagaminus, nes jodas ypač lakus ir garuoja. Beje, 2019-2020 metais, VUL Santaros klinikų ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslininkai, bendradarbiaujant su Pasauline sveikatos organizacija atliko Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis finansuojamą druskos ir jodo suvartojimo Lietuvoje tyrimą, kurio preliminarūs rezultatai parodė, kad daugiau nei 50 proc. žmonių suvartoja per mažą jodo kiekį.

Nuo jodo kiekio organizme priklauso skydliaukės veikla, o nuo jos veiklos priklauso:

• vaisiaus tinkamas vystymasis;
• protinis ir fizinis vaikų vystymasis;
• intelektas;
• vaikų gebėjimas mokytis ir gebėjimas pažinti pasaulį;
• išvaizda.

Gydytoja Lina Zabulienė pastebi, kad daugiausia kalbama tik apie jodą, tačiau skydliaukės veiklai svarbus ir selenas. Rekomenduojama paros seleno norma - 55 mkg. Natūraliai seleno gausu braziliškuose riešutuose, tune, jautienoje, kalakutienoje, kiaušiniuose.

Sulėtėjusi skydliaukės veikla ir subalansuota mityba

Sergantiems skydliaukės ligomis rekomenduojami ypač subalansuotos, sveikos mitybos pricipai, gausesnis antioksidantų, seleno, geležies, resveratrolio, flavanoidų turinčių maisto produktų, vaisių ir daržovių, atkreipiant dėmesį į tai, kad sergant lėtiniu autoimuniniu tiroiditu, vartojant per dideles jodo papildų dozes gali išryškėti hipotireozė, todėl kiekvienu atveju reikėtų tartis su gydančiu gydytoju.

Beje, kai kurie tyrimai rodo, kad yra sąsajų tarp skydliaukės veiklos sutrikimų ir laktozės bei glitimo netoleravimo, ypač vyresniems asmenis, kurių dažnas netoleruoja pieno produktų.

Goitrogenai - kiek pagrįsta baimė?

Jei žmogus turi problemų su skydliauke, greičiausiai yra girdėjęs, kad jis turi vengti tam tikrų produktų - goitrogenų. Tai medžiagos, galimai siejamos su skydliaukės padidėjimu, nes juos vartojant gali sumažėti jodo pasisavinimas pačioje skydliaukėje, gali būti slopinamos skydliaukės hormonų gamyboje dalyvaujančios medžiagos. Goitrogenams priskiriami:

• kopūstai, žiediniai kopūstai, brokoliai, ropės - kryžmažiedės daržovės, kuriose gausu gliukozinolatų, pasižyminčių priešvėžinėmis savybėmis, tačiau jie taip pat turi ir metabolitą tiocianatą, lėtinantį skydliaukės hormonų sintezę;
• sojos produktai - turintys izoflavanoidų, galinčių veikti skydliaukės peroksidazę, reikalingą skydliaukės hormonų sintezei.

Šie produktai dėl gausaus skaidulų antioksidantų, fito-estrogenų kiekio yra naudingi sveikatai ir net labai didelis jų kiekis, ypač apdorotų termiškai, žalos nesukelia.

Taigi, sergantiems skydliaukės ligomis, neverta baimintis, kad esate pasmerkti gyventi nepilnavertiškai. Kadangi skydliaukė ir mityba tarpusavyje susijusi, sergant skydliaukės ligomis reikia žinoti porą svarbių dalykų apie maistą, dietą ir vandenį (skydliaukės mitybą). Goitrogenai blokuoja jodo pasisavinimą, didina skydliaukę (gali atsirasti struma), lėtina skydliaukės veiklą (gali atsirasti hipofunkcija). Teigiamai veikia skydliaukės hormonus (ypač sergant hipotiroze), medžiagų apykaitą. Sergant hiperfunkcija, joduotos druskos reikėtų vengti arba vartoti mažesnį kiekį.

Žmonės, sergantys celiakija (autoimuninė liga) ar alergiški glitimui, turėtų vengti alaus, viskio, duonos, sausainių, makaronų, traškučių, greitai paruošiamų sriubų, sausų pusryčių, manų kruopų, kitų produktų, pagamintų iš miežių, rugių, kviečių, kuskuso, speltos. Tai aktualu ir skydliaukės ligomis sergantiems žmonėms, kadangi glitimo atsisakymas padės imuninei sistemai, taip pat atsiras daugiau energijos.

Kadangi daugelis moterų serga hipofunkcija, jos kovoja su svorio padidėjimu. Skydliaukė ir mityba tarpusavyje glaudžiai susijusi. Vanduo skatina medžiagų apykaitą (metabolizmą), sumažina apetitą.

Tai, ką valgote, gali turėti daug įtakos hipotirozės gydymui. Kai kurie maisto produktai gali būti labai naudingi jūsų sveikatai ir padėti jūsų organizmui įveikti iššūkius, kuriuos kelia ši liga.

Maisto produktai, kurie padeda kovoti su hipotiroze:

1. Omega - 3 riebiųjų rūgščių turinti žuvis: lašiša ir tunas. Jeigu jūsų hipotirozė yra susijusi su Hashimoto liga - autoimuniniu sutrikimu, galinčiu sukelti hipotirozę, jums kyla pavojus, kad padidės jūsų cholesterolio kiekis ir susirgsite širdies ligomis. Taigi jums reikėtų vartoti daugiau širdžiai naudingų omega - 3 riebiųjų rūgščių. Manoma, kad jos net padeda sumažinti cholesterolio kiekį. Nėra geresnių omega - 3 šaltinių negu tokios riebios žuvys kaip sardinės, lašiša, tunas ar vaivorykštinis upėtakis. Veganiški omega - 3 riebiųjų rūgščių šaltiniai yra linų sėmenys ir ispaninio šalavijo (chia) sėklos. Jos taip pat turi geram virškinimui reikalingų skaidulų.
2. Daug cinko turintys produktai: jūros gėrybės ir jogurtas. Cinkas yra reikalingas skydliaukės hormonų gamybai, bet hipotirozė gali sukelti cinko trūkumą. Daug cinko turi tokie produktai kaip jūros gėrybės, vištiena, liesa mėsa, visadaliai grūdai ir jogurtas. Rekomenduojama cinko paros norma vyrams yra 11 mg, o moterims - 8 mg. Jei esate nėščia, kasdienė cinko norma turėtų padidėti iki 11 mg, o jei maitinate kūdikį krūtimi - iki 12 mg.
3. Daržovių ir kaulų sultinys. Į kasdienę mitybą įtraukite daržovių ar kaulų sultinį. Jame būna daug mineralų, reikalingų skydliaukės hormonams gaminti ir aktyvuoti. Be to, toks sultinys turi palyginus mažai kalorijų ir riebalų, todėl tai yra lengvas maistas. Primeskite į sultinį daug prieskoninių žolelių, pavyzdžiui, petražolių, kurios taip pat yra naudingos skydliaukei.
4. Daug geležies turintys produktai: liesa kiauliena ir špinatai. Geležis yra dar vienas mineralas, reikalingas normaliai skydliaukės funkcijai. Kaip ir cinko atveju, hipotirozė gali slopinti geležies pasisavinimą. Jei jums trūksta geležies, valgykite daugiau šio mineralo turinčių produktų. Vegetariški geležies šaltiniai yra žirneliai, briedžiukai (grybai), žaliosios šparaginės pupelės ir petražolės, nors organizmas geležį lengviau pasisavina iš mėsos. Rinkitės liesas jautienos ir kiaulienos išpjovas, išbandykite antieną ar tokią žvėrieną kaip stirniena. Jums taip pat būtų naudingos tokios jūros gėrybės kaip aštuonkojai ar austrės.
5. Probiotikai: kefyras ir kombuča. Stenkitės valgyti maisto produktų, turinčių probiotinį efektą: raugintas daržoves ar pieno produktus su gerosiomis bakterijomis. Tokie produktai, didindami skrandžio rugščių sekreciją, skatina virškinimą ir atkuria organizme gerųjų bakterijų pusiausvyrą. Rinkitės tokius pieno produktus kaip kefyras ir jogurtas, fermentuotą arbatos gėrimą kombučą ar raugintas daržoves. Tačiau venkite tokių raugintų patiekalų kaip kimči - jų pagrindą sudaro kopūstai, turintys goitrogenų, blokuojančių jodo pasisavinimą.
6. Obuolių actas. Obuolių actas yra puikus detoksikuojantis produktas, padedantis atkurti šarmų ir rūgščių pusiausvyrą ir sureguliuoti hormonų lygį. Jis taip pat gali suaktyvinti medžiagų apykaitą, padėti lieknėti ir sumažinti trigliceridų kiekį kraujyje. Šiltu vandeniu praskiesto obuolių sidro išgerkite prieš valgį - tai suaktyvins skrandžio rūgščių gamybą.
7. Daug skaidulų turintis maistas: uogos ir miežiai. Tirpios skaidulos padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje ir yra naudingos virškinimui, todėl jei sergate hipotiroze, rinkitės daug skaidulų turinčius produktus: daugybę šviežių daržovių (pavyzdžiui, pupelių ir paprikų) bei vaisių (pavyzdžiui, uogų ir citrusinių vaisių). Skaidulų kiekį gali padidinti ir miežiai bei avižos. Netirpių skaidulų galite gauti iš morkų, pomidorų bei visadalių grūdų.
8. Kokosų aliejus. Kokosų aliejus yra populiarus produktas, sergant hipotiroze. Jis padeda suaktyvinti medžiagų apykaitą ir atsikratyti antsvorio. Jis taip pat didina bazinę kūno temperatūrą ir užkerta kelią riebalų kaupimuisi organizme. Kokosų aliejus turi daug antioksdantų, vitaminų ir taip pat padeda sumažinti cholesterolio kiekį.
9. Imbieras ir ciberžolė. Šie priešuždegiminiai produktai taip pat turi daug skydliaukei reikalingų medžiagų. Imbieras, pavyzdžiui, turi daug magnio, kalio ir cinko. Tiek ciberžolė, tiek imbieras padeda pagerinti ir normalizuoti skydliaukės funkcijas.
10. Daug vitamino B12 turintys produktai: kiaušiniai ir tunas. Jei negaunate pakankamai vitamino B12, gali sutrikti jūsų skydliaukės veikla. Maža to, vitaminas B12 palengvina nuovargio ir depresijos simptomus, kuriuos kelia hipotirozė. Stenkitės valgyti daug tokios žuvies kaip tunas, vaivorykštinis upėtakis ar lašiša. B12 poreikį gali patenkinti ir dauguma grūdų.
11. Seleno turintys produktai: braziliški riešutai ir kalakutiena. Selenas yra gyvybiškai svarbus skydliaukės sveikatai, tačiau kaip ir jodo atveju, per daug seleno gali būti negerai. Seleno turi tokie produktai kaip geltonpelekis tunas, sardinės, otas, grybai, kalakutiena, vištiena ir pupelės. Jei jums bus nustatytas seleno trūkumas, gydytojas taip pat gali rekomenduoti seleno papildus. Kai kurie tyrimai rodo, kad tokie papildai būna naudingi sergantiems Hashimoto tiroidizmu.

Sergant hipotiroze, jodo vaidmuo nėra vienareikšmiškas. Labai svarbu gauti tinkamą jo kiekį. Nors organizmui reikia jodo, kad gamintųsi skydliaukės hormonai, pernelyg didelis jodo kiekis gali sukelti problemų ir dar labiau apsunkinti hipotirozę.

Produktų, kurių negalima valgyti sergant skydliauke, sąrašas:

1. Perdirbtas maistas.
2. Hidrinti aliejai ir trans-riebalai.
3. Kitų omega 6 riebalų šaltiniai.
4. Glitimo ir pieno produktai, jeigu netoleruojate.
5. Cukrus.
6. Kofeinas (stimuliantas).
7. Goitrogenai.
8. Kitų maistinių alergenų.
9. Vandens iš krano.

Gyvenimo patarimai norint pasveikti natūraliai:

1. Sportuokite ir judėkite.
2. Pirtys.
3. Vanduo.
4. Kontroliuokite streso lygį.
5. Kokybiškai ilsėkitės.
6. Naudokite adaptogenus.
7. Laikinai atsisakykite didžiausių maistinių alergenų ir stebėkite savijautą.
8. Naudokite eterinius aliejus, kurie teigiamai veikia skydliaukę.
9. Surinkite visas maistines medžiagas reikalingos skydliaukei.

Mityba atlieka svarbų vaidmenį kontroliuojant hipotirozę Hipotirozę, arba susilpnėjusią skydliaukės funkciją, gali sukelti tokios autoimuninės ligos kaip Hašimoto tirozė arba kai kurie vaistai, chirurginis skydliaukės pašalinimas ar spindulinis gydymas. Kai skydliaukė funkcionuoja silpnai, ji negamina pakankamai skydliaukės hormonų, reikalingų organizmo funkcijoms, todėl pradeda augti antsvoris, kankina nuovargis, šaltis, prislėgta nuotaika, išsausėja oda, susilpnėja atmintis. Nors ši liga gydoma vaistais, mityba taip pat gali pagerinti ar pabloginti jūsų būklę.

Maisto produktai, kurių reikėtų vengti sergant skydliaukės ligomis:

1. Sojos produktai.
2. Šviežios žaliosios lapinės salotos: špinatai, lapiniai kopūstai, kininiai bastučiai.
3. Kryžmažiedės daržovės: žiediniai kopūstai, brokoliai, kopūstai.
4. Ridikėliai, ropės ir griežčiai.
5. Kava ir žalioji arbata.
6. Glitimas.
7. Riešutai.
8. Persikai, kriaušės ir braškės.
9. Perdirbti maisto produktai.

Produktų, kurių reikėtų vengti sergant skydliaukės ligomis, lentelė

Produktas	Priežastis
Soja ir sojos produktai	Gali trikdyti skydliaukės hormonų gamybą ir įsisavinimą, ypač jei vartojama dideliais kiekiais.
Kryžmažiedės daržovės (brokoliai, kopūstai, žiediniai kopūstai, briuselio kopūstai)	Gali mažinti jodo įsisavinimą, reikalingą skydliaukės hormonų gamybai.
Glitimo turintys produktai (kviečiai, rugiai, miežiai)	Kai kurie asmenys su autoimuninėmis skydliaukės ligomis gali būti jautrūs glitimui.
Cukrus ir saldinti produktai	Gali prisidėti prie uždegimo ir cukraus svyravimų, apsunkinančių skydliaukės veiklą.
Perdirbti maisto produktai	Daug priedų, cukraus ir sočiųjų riebalų, kurie gali skatinti uždegimą ir bloginti sveikatos būklę.
Rafinuoti grūdai (balta duona, balti ryžiai)	Trūksta skaidulų ir gali sukelti cukraus lygio svyravimus.
Riebi mėsa (kiauliena, jautiena)	Daug sočiųjų riebalų, kurie gali skatinti uždegimą ir bloginti hormonų pusiausvyrą.
Cukruoti gėrimai (limonadai, saldinta arbata)	Greitai didina cukraus kiekį kraujyje ir gali trukdyti hormonų veiklai.
Alkoholis	Slopina skydliaukės hormonų gamybą ir gali trikdyti endokrininės sistemos veiklą.
Riebi ir kepta žuvis	Gali turėti daug sunkiųjų metalų, ypač jei kilmė neaiški, tai gali turėti įtakos skydliaukės sveikatai.
Dešros, dešrelės ir kiti perdirbti mėsos produktai	Daug druskos, nitratų ir sočiųjų riebalų, skatina uždegimą.
Pusfabrikačiai (šaldyti patiekalai, greitas maistas)	Dažnai turi daug druskos, sočiųjų riebalų ir priedų, gali bloginti sveikatą.
Kava ir kofeinas	Gali trikdyti skydliaukės hormonų įsisavinimą, ypač jei vartojama arti skydliaukės vaistų vartojimo.
Riešutai (ypač žemės riešutai)	Turi goitrogenų, kurie gali mažinti jodo įsisavinimą ir trukdyti skydliaukės hormonų gamybai.
Kukurūzai	Kai kuriems žmonėms gali mažinti jodo įsisavinimą ir bloginti skydliaukės veiklą.
Kopūstai ir krienai	Didelis goitrogenų kiekis, kuris gali mažinti skydliaukės hormonų gamybą.
Soda	Didelis cukraus kiekis ir rūgštingumas, kurie gali skatinti uždegimą ir pabloginti bendrą būklę.
Pieno produktai	Kai kuriems žmonėms su skydliaukės problemomis gali būti sunkiai virškinami ir kelti uždegimą.
Špinatai	Nors sveikas maistas, turi goitrogenų, kurie gali mažinti jodo absorbciją ir slopinti skydliaukės veiklą.

---